- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- 1-2096-311/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00340-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- R. J., E. Š.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta Kauno r. sav., išsiskyręs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir
E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., vedęs, registruotas darbo biržoje, teistas:
1. 2007-10-22 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - paskirta galutinė bausmė 7 mėnesiai laisvės apribojimo;
2.2007-11-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - paskirta bausmės 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
3. 2008-01-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - paskirta bausmė 75 parų arešto;
4. 2008-04-23 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo;
5. 2012-12-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. 19 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. Š. iš UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio, esančio adresu Kauno rajone, Garliavos apylinkių seniūnijoje, Pagirių kaime, Marijampolės g. 27, pagrobė 471,99 kg mėsos, kurios vertė 1326,29 Eur ir 64 vienetus karamelinių grietininių ledų ,,POLS“, kurių vertė 27,88 Eur, tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) 1354,17 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.
E. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. 19 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. J. iš UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio, esančio adresu Kauno rajone, Garliavos apylinkių seniūnijoje, Pagirių kaime, Marijampolės g. 27, pagrobė 471,99 kg mėsos, kurios vertė 1326,29 Eur ir 64 vienetus karamelinių grietininių ledų ,,POLS“, kurių vertė 27,88 Eur, tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) 1354,17 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.
Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su kaltinime nurodytu kiekiu. Dirbo įmonėje, kurios automobilį samdė (duomenys neskelbtini) įmonė, jis šaldytuvu išvažiodavo produkciją. Kai vykdavo krovimas, jo įmonėje nebūdavo. Pagal dokumentus parduotuvėse palikdavo paletes su prekėmis, likusias prekes persidėdavo į savo mašiną ir veždavo Š. Susitarė su E. Š., kad E. Š. įdės be važtaraščio produktų. E. Š. buvo sandėly, pakrovė produkciją į jo automobilį, jie važiavo Prienų kryptimi. Nurodė, jog civilinį ieškinį sumokėjo.
Kaltinamasis E. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su J važiavo namo, abu sugalvojo pavogti mėsą. Jis pavogė, paskui abu pasidalino. Jis kraudavo į fūras sukomplektuotas paletes, pakraudavo šaldytą produkciją- mėsą, koldūnus, cepelinus. J atvažiuodavo pasikrauti prekių, J produkciją išvažiodavo po parduotuves. Jis pats dar papildomai pakraudavo dėžes, tos dėžės nebūdavo fiksuojamos dokumentuose, po to tas dėžes išimdavo, produkciją abu pasidalindavo. Iš pradžių pasilikdavo sau produkciją, vėliau ir parduodavo. Sutinka su kaltinime nurodytu laikotarpiu bei mėsos kiekiu, sutinka ir su civiliniu ieškiniu. Pusę žalos jau atlygino - 316 eurų, su vadovu sudarė atsiskaitymo grafiką, o J pilnai atlygino žalą.
Kadangi kaltinamieji R. J. ir E. Š. kaltais prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Liudytojas T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-21 d. apie 16 val. dirbant UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vadovo pareigose buvo peržiūrėta sandėlio filmuota medžiaga, iš kurios išsiaiškinta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki 2016-12-20 UAB(duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotojas E. Š., prieš kraudamas į vilkikus reikiamas prekes, iš sandėlio lentynos antro aukšto nukraudavo prekes ir kartu su išvežamomis prekėmis į vilkiką sukraudavo ir pasisavintas prekes. Buvo susitaręs su IĮ ,,R. M.“ vairuotoju R. J. ir jam per tą laiką per dešimt kartų į vilkiką įkrovė apie 500 kg šaldytos mėsos, priklausančios UAB (duomenys neskelbtini) taip pat UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju V. M., kuriam įkrovė 14 vnt. (duomenys neskelbtini) palečių, priklausančių UAB(duomenys neskelbtini) įmonei. Ką dar pavogė E. Š. ir kokia tiksliai padaryta žala, bus pranešta papildomai po inventorizacijos. E. Š. viską prisipažino ir savo ranka parašė pasiaiškinimą, kaip vogė iš UAB (duomenys neskelbtini). Bendraujant su darbininku E. Š. šis papasakojo, dar šešis jam nežinomus atvejus. Taigi viso Š vykdė per 10 kartų. Kiek jis žiūrėjo vaizdo įrašą ir kiek jam papasakojo E. Š., per vieną kartą jis paimdavo apie keturias dėžes šaldytos mėsos. Tai yra apie 80 kg. mėsos, vieno mėsos kilogramo kaina yra apie 3 eurai, taigi viso per vieną kartą E. Š. pavogdavo produkcijos už 240 eurų. Pagal E. Š. pasakojimą, jiems padaryta žala sudaro 2400 eurų, tačiau jie, įvertinę nurašymo procentą, nustatė tik 1416 eurų žalą. Mėsos produkcijos priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kuriai jie privalės nurodytą žalą atlyginti. Jie apie įvykį informuoti ir atlikę inventorizaciją žadėjo pateikti pareiškimą. Kaip ir minėjo, vagystes E. Š. vykdė kartu su ,,R. M.“ IĮ vairuotoju R. J.. E. Š. jam papasakojo, kad būtent R. J., prieš 4 mėn. jį veždamas namo, įkalbinėjo jį pakrauti jam atliekamos , ,,lišnos“ produkcijos, E. Š. sutiko. Be to, E. Š. papasakojo, kad 2016 m. gruodžio 19 d. apie 06.53-07.10 val. susitaręs su vairuotoju V. M., dirbančiu UAB (duomenys neskelbtini) iškrovė tik 238 euro palečių vietoj 252 vnt., t. y. 14 vnt. euro palečių paliko minėtos įmonės transporto priemonėje, kurios vairuotojas išsivežė iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos. Kaip minėjo E. Š., paletes pasiliko vairuotojas V. M., kuris už pavogtas paletes sumokėjo. Kokia suma buvo sumokėta, E. Š. neatskleidė. Nuostolis jiems dėl euro palečių vagystės yra 81,06 euro. Šią sumą apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-18, b.l. 41-42).
Liudytoja O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-03, tikslaus laiko nepamena, tačiau buvo jau po pietų, galėjo būti apie 13.00 val., jai dirbant UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame prekybos centre vedėja, adresu Žemaitijos g. 72, Mažeikiai, nežino kokios įmonės vairuotojas atvežė jiems šaldytą produkciją. Ji ant paletės sudėtas dėžes suskaičiavo ir jai pasirodė, kad yra atvežtos produkcijos dviem, trim dėžėm daugiau. Ji savo darbuotojams pasakė, kad suskaičiuotų dėžes. Suskaičiavus paaiškėjo, kad keturios dėžės yra, kurių nebuvo važtaraštyje. Be to atkreipė dėmesį, kad ant minėtų keturių dėžių esančios produkcijos nebuvo prekės lipdukų. Šiose dėžėse buvo kažkokia šaldyta mėsa. Pasižiūrėjus kompiuteryje važtaraštį, šių prekių nebuvo. Kadangi buvo šeštadienis, todėl minėtas keturias dėžes su mėsa padėjo į sandėlio šaldiklį. Maždaug už trijų valandų vėl pas juos grįžo tas pats vairuotojas, kuris jiems atvežė šaldytą produkciją. Ji vairuotojo paklausė ar ko nors netrūksta, jis atsakė, kad taip, tada ji jo paklausė kokios produkcijos jam trūksta. Vairuotojas pasakė, kad jam trūksta keturių baltų dėžių. Ji suprato, kad kalba eina apie keturias dėžes, kurios nebuvo važtaraštyje, todėl vairuotojui keturias dėžes su mėsos šaldyta produkcija grąžino vairuotojui. Kokios įmonės vairuotojas buvo ji nežino, vairuotojas buvo maždaug 30-40 metų amžiaus, ilgais tamsiais plaukais, apie 1,65-170 metro ūgio, daugiau jokių požymių neįsidėmėjo, jį atpažinti galėtų. Vairuotojui atiduodant keturias dėžes mėsos šaldytos produkcijos parduotuvėje ar sandėlyje, apie grąžinimą nebuvo fiksuojama, kadangi šios produkcijos nebuvo važtaraščiuose. Tačiau sandėlyje yra filmavimo kameros, kurios turėjo tai užfiksuoti (1 t., b. l. 72).
Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2014 m. yra UAB (duomenys neskelbtini) įmonės direktorius. Jo įmonė UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudarius sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl krovinių pervežimo. E. Š. jis pažįsta. Metus laiko jis su E. Š. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje. Į minėtą įmonę vežiodavo įvairias prekes. 2016 m. žiemos metu, gruodžio mėn., E. Š. paprašė, kad jis jam paskolintų iš UAB (duomenys neskelbtini) savaitei laiko 14 euro padėklų. O po to būtų juos grąžinęs. Jam šių padėklų reikėjo, kadangi jo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš vienos įmonės pamiršo parvežti padėklus, dėl to, norėdamas, kad jam nerašytų pretenzijų, paprašė, kad minėtus euro padėklus E. Š. jam paskolintų iš UAB (duomenys neskelbtini) įmonės. E. Š. sutikus, jis atvažiavo iki UAB (duomenys neskelbtini) įmonės pilnu sunkvežimiu UAB (duomenys neskelbtini) padėklų. E. Š. minėtą sunkvežimį iškrovė su minėtais padėklais, o 14 euro padėklų paliko kaip ir kalbėjo. Prieš pat Šv. Kalėdas įmonė UAB (duomenys neskelbtini) pasakė, kad neva iš jų jis pavogė euro padėklus. Jis nurodė, kad jis jų nevogė, o paprašė jų darbuotojo E. Š., kad jis jam paskolintų. Aiškino, kad jiems minėtus euro padėklus gali grąžinti, tačiau jie nurodė, kad kreipsis į policiją ir ji su juo susisieks. Daugiau apie minėtą įvykį neturi ką papasakoti (1 t., b. l. 66-67).
2016-12-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kauno r., Garliavos sen., Pagirių k., Marijampolės g. 27. Kaip priedas pridedamas liudytojo T. Ž. pateiktas CD su vaizdo įrašu ir E. Š. 2016-12-22 paaiškinimas (1 t. b. l. 17-21).
2017-02-06 apžiūros protokolais fiksuota 2016-12-22 pareiškimu pateikto priedo CD su filmuota vaizdo medžiaga iš UAB (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t., b. l. 22-26, 31-33, 36-38).
2017-02-06 apžiūros protokolu užfiksuota internetu liudytojo T. Ž. pateikto vaizdo įrašo iš UAB (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t., b. l. 30-34).
2017-02-06 apžiūros protokolu užfiksuota internetu liudytojo T. Ž. papildomai pateikto vaizdo įrašo iš UAB (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t., b. l. 35-38).
2017-06-02 tarnybiniame pranešime dėl abonentų analizės užfiksuota, kad tarp įtariamųjų E. Š. ir R. J. vagystės laikotarpiu vyko bendravimas tiek SMS žinutėmis, tiek ir skambučiais (1 t., b. l. 88-91).
2017-05-10 elektroniniame pranešime, kurio siuntėjas R. M., užfiksuota, kad 2016-12-03 d. šaldytą produkciją į UAB (duomenys neskelbtini) pristatė R. J. (1 t., b. l. 94).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad R. J. ir E. Š. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog R. J. ir E. Š., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. 19 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, iš UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio, esančio adresu Kauno rajone, Garliavos apylinkių seniūnijoje, Pagirių kaime, Marijampolės g. 27, pagrobė 471,99 kg mėsos, kurios vertė 1326,29 Eur ir 64 vienetus karamelinių grietininių ledų ,,POLS“, kurių vertė 27,88 Eur, tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) 1354,17 Eur turtinę žalą. Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog E. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. 19 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. J. iš UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio, esančio adresu Kauno rajone, Garliavos apylinkių seniūnijoje, Pagirių kaime, Marijampolės g. 27, pagrobė 471,99 kg mėsos, kurios vertė 1326,29 Eur ir 64 vienetus karamelinių grietininių ledų ,,POLS“, kurių vertė 27,88 Eur, tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) 1354,17 Eur turtinę žalą. Šį nusikaltimą R. J. ir E. Š. pripažino, nusikaltimo padarymo aplinkybes visiškai aiškios.
Kaltinamųjų E. Š. ir R. J. atsakomybes lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie padarę nusikaltimą prisipažino visiškai, gailisi, jų atsakomybes sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.
Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam E. Š.
Kaltinamasis E. Š. kaltas ir baustinas.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
BK 178 str. 1 d. sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.
Spręsdamas bausmės skyrimo kaltinamajam E. Š. klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis kaltu prisipažino, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neregistruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje (2 t., b. l. 73-75), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė ir nesigydė (2 t., b. l. 76-77), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 67-69), nedirbantis (2 t., b. l. 70-71), registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 72), teistas 5 kartus. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, E. Š., siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl kaltinamojo R. J.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. J. nurodė, kad savo veiksmais padarytos žalos dalį civiliniam ieškovui-UAB (duomenys neskelbtini) atlygino, su civiliniu ieškovu susitaikė, prašo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Civilinio ieškovo atstovas T. Ž. patvirtino, kad kaltinamasis R. J. turtinės žalos dalį atlygino, jam civilinis ieškovas pretenzijų neturi, sutinka, kad byla kaltinamojo R. J. atžvilgiu būtų nutraukta, civiliam ieškovui susitaikius su kaltinamuoju R. J. ir kaltinamasis R. J. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Prokurorė civilinio ieškovo ir kaltinamojo prašymus palaiko, jiems neprieštarauja, sutinka, kad byla kaltinamojo R. J. atžvilgiu būtų nutraukta kaltinamajam R. J. susitaikius su civiliniu ieškovu, kaltinamąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės
Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios R. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neregistruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje (2 t., b. l. 107), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė ir nesigydė (2 t., b. l. 109), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 97-101), dirbantis (2 t., b. l. 102-103), neteistas, anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir tvarka atleistas nebuvo, turi pastovią gyvenamąją vietą, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, dalį žalos atlygino, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl kaltinamojo R. J. susitaikymas su civiliniu ieškovu-UAB (duomenys neskelbtini) priimtinas, kaltinamasis R. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir civilinio ieškovo-UAB (duomenys neskelbtini) atstovui T. Ž. susitaikius, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.
BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To pačio įstatymo 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.
Atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamasis R. J. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. J. paskirta kardomoji priemonė –suėmimas naikintina ir jis nedelsiant paleistinas iš teismo salės.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).
Iš bylos medžiagos, UAB (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 1452,25 Eur sumai (1 t., b. l. 51). Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad kaltinamasis E. Š. atlygino 98,08 Eur padarytą žalą už euro padėklus. Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas pasirašė susitarimą su E. Š., kad šis, 2016-12-22 atlyginęs dalį žalos-316,94 Eur, likusią dalį-458,23 Eur atlygins dalimis per 6 mėnesius iki 2017-12-02 (t. 2, b.l. 11), o su R. J. pasirašė susitarimą, kad šis, 2017-06-02 atlyginęs dalį žalos-500 Eur, likusią dalį-177,08 Eur atlygins iki 2017-07-15.
Teisiamojo posėdžio metu civilini ieškovo atstovas nurodė, kad kaltinamasis R. J. savo įsipareigojimus įvykdė, savo dalį žalos atlygino, todėl jam pretenzijų neturi, likusią žalos dalį-458,23 Eur. Prašo priteisti iš kaltinamojo E. Š., kuris neįvykdė savo įsipareigojimo.
Civilinio ieškovo ieškinys yra įrodytas byloje ištirtais įrodymais, jo suma atitinka nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo kaltinamieji pasirašė susitarimą su civiliniu ieškovu-UAB (duomenys neskelbtini) kaltinamasis R. J. savo įsipareigojimus įvykdė visiškai, todėl likusi turtinė žala priteistina iš kaltinamojo E. Š..
Baudžiamojoje byloje esantis 1 DVD su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 21) ir 2 CD su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 30,35) turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti paliktini saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 38 str. 1 d., 67 str.1 d., 2 d. 6 p., 71 str., BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbo ar mokslu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbo ar mokslu.
Kardomąją priemonę E. Š. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam E. Š., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. Š. 458,23 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 23 centus) UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
R. J., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius civiliniu ieškovu-UAB (duomenys neskelbtini) baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę-10 (dešimties) MGL, t.y. 376,60 ? (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos AB „Swedbak“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę R. J. – suėmimą panaikinti ir nedelsiant paleisti iš teismo salės.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. J., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą už visas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. J., jog jei jis per teismo nustatytą terminą nesumokės įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ši įmoka gali būti išieškota priverstinai arba teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu ją gali pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone. Paskirtąją įmoką vengiant įvykdyti, teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 str. (vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones). Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia asmens nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 DVD su vaizdo įrašu ir 2 CD su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.