Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo V. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato M. Navicko skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria jam trims mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. įtariamas tuo, kad 2009-09-27 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. J. bei kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą – užlauždamas nukentėjusiosios N. M. (N. M. ) ranką ir sugriebdamas už gerklės – grasindamas toliau tęsti fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė jai priklausantį turtą: 700 Lt vertės auksinius auskarus, 200 Lt vertės du sidabrinius žiedus, 30 Lt vertės balto metalo žiedą, 130 Lt vertės dvi sidabrines grandinėles su pakabukais, Rusijos Federacijos pasą, leidimą gyventi Lietuvoje, medicinos knygutę, ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę ,,VISA“, 20 Lt vertės rudos spalvos piniginę, joje buvusius 15 Lt grynųjų pinigų bei M. K. priklausantį turtą: 379 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,LG U 990“ su SIM kortele ,,TELE 2 PILDYK“ bei 350 Lt vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus. Viso įtariamas pagrobęs svetimo turto už 4 379 Lt.

Be to, įtariamas tuo, kad iki 2009 m. spalio 1 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. J. , organizavo, vadovavo ir sąvadavo N. M. , S. B. K. ir V. Š. prostitucijai ir iš to pelnėsi.

Taip pat įtariamas ir tuo, kad iki 2009 m. spalio 1 d., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai įsisgijo žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2002-03-30 Šiaulių m. VPK VP KP, V. B. vardu, kurį neteisėtai laikė tarp asmeninių daiktų automobilyje ,,OPEL OMEGA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2009-10-01, apie 21.45 val., Klaipėdos apskrities VPK kieme, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m., automobilio apžiūros metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais V. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., BK 307 str. 1 d. ir 2 d. bei BK 300 str. 2 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-01 pratęsė įtariamajam suėmimą trims mėnesiams motyvuodamas tuo, kad teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys – nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, automobilio apžiūros ir kratos protokolai bei kita byloje surinkta faktinė medžiaga – leidžia manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. B. įtariamas apysunkių nusikaltimų padarymu, yra jauno amžiaus, šiuo metu nedirba, turi ryšių užsienyje, todėl būdamas laisvėje gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus.

Įtariamojo gynėjas advokatas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti, nes ji neteisėta ir nepagrįsta. Gynėjo manymu, byloje nukentėjusiąja pripažinta N. M. tyrimo eigoje davė prieštaringus parodymus, todėl V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija gali keistis į lengvesnę. Nurodo, jog teismas, pratęsdamas įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, išdėstė tapačius motyvus kaip ir 2009 m. spalio 2 d. nutartyje, kuria buvo paskirtas sumėmimas. Mano, jog naujas įtarimas pagal BK 300 str. 2 d. papildomo tyrimo nereikalauja. Gynėjas nurodo, kad teismas visiškai nesiaiškino, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti per du mėnesius ir kada bylą planuojama perduoti teismui. Pažymi, jog jo ginamasis yra jauno amžiaus, neteistas, todėl neturi jokio pagrindo bandyti slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi visus reikalingus duomenis apie įtariamojo seserį, kuri kelerius metus gyvena Švedijoje. Gynėjas nesutinka ir su teismo nurodytu argumentu, jog jo ginamojo nesieja tvirti socialiniai ryšiai, ir nurodo, kad priešingai, V. B. dėl turimų psichologinių-psichiatrinių sveikatos problemų gyvena su tėvais, t. y. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, nurodo, jog įtariamasis tik 2009 m. liepos mėnesį baigė vidurinę mokyklą, todėl iki sulaikymo nespėjo susirasti darbo. Gynėjo manymu, teismas nurodė tik formalius suėmimo pagrindus, o realių duomenų ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Mano, jog griežčiausios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nutrauktas.

Įtariamojo advokato skundas atmestinas, teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta. BPK 119 straipsnis, apibrėžiantis kardomosios priemonės paskirtį baudžiamajame procese, nurodo, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintos nuostatos numato, jog ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, todėl gynėjo nurodytas argumentas, jog įtariamajam pareikštas naujas įtarimas dėl BK 300 str. 2 d. nurodytos nusikalstamos veikos nereikalauja papildomo ikiteisminio tyrimo, yra nepagrįstas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas prokuratūros pareiškimą ir pratęsdamas kardomąją priemonę, nutartyje nurodė, kad teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis V. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo ar pratęsimo klausimą, nesprendžia asmens kaltumo ar nekaltumo klausimo, tačiau surinktų duomenų pagrindu sprendžia, ar pagrįstas prokuroro prašymas skirti ar pratęsti kardomąją priemonę. Pažymėtina, jog V. B. yra įtariamas padaręs net keturis apysunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato gana griežtą baudžiamąją atsakomybę – už kai kuriuos nusikaltimus net laisvės atėmimą iki šešerių metų. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei re­mian­tis mi­nė­ta ap­lin­ky­be ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad as­muo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio tyri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, tai ta­da jos ga­li pa­kak­ti tam as­me­niui skir­ti ar­ba pra­tęs­ti su­ėmi­mą BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tu pa­grin­du. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, bei į tai, kad V. B. yra jauno amžiaus, šiuo metu nedirba ir neturi jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, turi artimų giminystės ryšių užsienio valstybėje, yra pakankamas pagrindas manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei (BPK 122 straipsnio 1 d.1 p.) bei daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 str. 1 d. 3 p.)

Šiuo metu minėtos aplinkybės nesudaro reikiamo pagrindo kitaip vertinti Apylinkės teismo padaryto sprendimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo V. B. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis toliau neskundžiama.