- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-23
- Bylos Nr.
- 2A-1018-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00074-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- UAB „Žemės matas“
- Atsakovas
- J. P., R. P.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1018-538/2015
Teisėja Gražina Gudžiūnienė (Proceso Nr. 2-46-3-00074-2015-4)
2015 m. liepos 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Žemės matas“ ir atsakovų J. P. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Žemės matas“ ieškinį atsakovams J. P., R. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 348 Eur skolos už atliktas paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 376,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą 36 Eur žyminį mokestį. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. spalio mėn. antroje pusėje atsakovai atvyko į UAB „Žemės matas“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), Tauragėje, ir užsakė atlikti jiems priklausančių žemės sklypų, sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav., kadastrinius matavimus. Su UAB „Žemės matas“ direktoriumi A. M. žodžiu buvo suderinti visi būtini atlikti šią paslaugą veiksmai, jų atlikimo ir vykdymo sąlygos bei aptarta paslaugos kaina. Vykdydami tarpusavio žodinį susitarimą atsakovai savanoriškai pateikė ieškovei tokiai procedūrai atlikti būtinus dokumentus, t. y. nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamo turto registre pažymėjimus, išduotus 1998-08-20 bei 2003-02-07, planuojamų matuoti sklypų planus. Pagal žodinį susitarimą darbai buvo pradėti vykdyti netrukus – išanalizuota esama situacija, surinkti visi reikiami papildomi duomenys bei informacija, kaip tai paprastai yra daroma šalims susitarus ir pateikus būtinus dokumentus. 2014-10-20 ieškovė registruotais laiškais išsiuntė kvietimus gretimų žemės sklypų savininkams dalyvauti žemės sklypų kadastrinių matavimų procedūroje, kaip to reikalauja galiojantys įstatymai. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose Nr. 594, 8A ir 8B yra matavimuose dalyvavusių gretimų žemės sklypų savininkų B. D., P. R. ir O. J. parašai, įrodantys, kad atsakovų norai ir užsakyti darbai buvo vykdomi. Atsakovai Jonas ir R. P. sužinojo visus nustatytus matavimų rezultatus ir pareiškė, kad paslaugos vykdymo atsisako, bet prižadėjo sumokėti sutartą sumą už atliktus darbus. Tos pačios dienos popietę UAB „Žemės matas“ direktorius A. M. paskambino atsakovui J. P. ir pranešė, kad atliktų darbų visuma sudaro 80 proc., ir paprašė sumokėti nurodytą sumą. 2014-11-17 atsakovams raštu buvo pateikta pretenzija dėl sumokėjimo už suteiktas paslaugas, pridėta 2014-11-12 išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija ZMU, Nr. 0944, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovai ieškovei už atliktas paslaugas skolingi 1199,99 Lt, ir buvo prašoma geranoriškai atsiskaityti ir leisti užbaigti dokumentacijos paruošimą. Ši suma už suteiktas paslaugas nesumokėta iki šiol. 2014-11-26 ieškovė gavo atsakovo J. P. raštą dėl UAB „Žemės matas“ pretenzijos. Jame išdėstyti nepagrįsti atsakovų samprotavimai ir prašymai, atsisakymas sumokėti nurodytą sumą, sąskaitos faktūros originalas liko pas atsakovus. Šiuo metu ieškovė yra atlikusi 80 proc. atsakovų užsakytų darbų, visiškai atlikti trijų atsakovams priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai, suformuotos trys sklypų dokumentų bylos, liko atspausdinti parengtą vieno iš trijų žemės sklypų planą, nustatytus kadastro duomenis įrašyti į kompiuterines laikmenas bei matavimų metu nustatytose vietose įtvirtinti aštuonis standartinius riboženklius. Į nurodytą sumokėti sumą įeina: duomenų rinkimas, bylų formavimas, paklausimų siuntimas, laiškų kaimyninių sklypų savininkams siuntimas, vykimas į vietą, darbas vietoje, darbas su gautais duomenimis, PVM, todėl iki galo atlikus visus būtinus veiksmus, vienos bylos įkainis yra 400 Lt su PVM.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-03-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų 186,00 Eur skolos už atliktas paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 186,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-01-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 190,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 20,00 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovų valstybei 6,47 Eur pašto išlaidoms padengti. Teismas motyvavo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl dviejų sklypų kadastrinių matavimų. Vykdydami tarpusavio žodinį susitarimą atsakovai J. ir R. P. savanoriškai pateikė UAB „Žemės matas“ tokiai procedūrai atlikti būtinus dokumentus, t.y. nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamo turto registre pažymėjimus, išduotus 1998-08-20 bei 2003-02-07, planuojamų matuoti sklypų planus. 2014-10-20 UAB „Žemės matas“ registruotais laiškais išsiuntė kvietimus gretimų žemės sklypų savininkams dalyvauti žemės sklypų kadastrinių matavimų procedūroje, kaip to reikalauja galiojantys įstatymai. Sutartų žemės sklypų ribų kadastriniai matavimai (ženklinimas) vyko 2014-11-04. Visi kviestiniai asmenys tarp jų ir abu atsakovai J. bei R. P. dalyvavo šiuose matavimuose. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose Nr. 594, 8A ir 8B yra matavimuose dalyvavusių gretimų žemės sklypų savininkų B. D., P. R. ir O. J. parašai, įrodantys, kad atsakovų norai ir užsakyti darbai buvo vykdomi. Matavimo dieną paaiškėjo, kad vieną iš sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) reikia padalyti į du ir iš viso atlikti trijų sklypų matavimus. Tokios aplinkybės atsakovams buvo naujos, o su situacija ir jos teisiniu reguliavimu jie nebuvo nei susipažinę, nei supažindinti prieš matininko vizitą į sklypus, taip pat mano, kad kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, o tik apžiūrėti du žemės sklypai. Teismas, remdamasis LR CK 1.71 str. 1 d. nurodo, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Šio str. 2 d. pažymi, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Taip pat, Lietuvos Respublikos CK 1.72 str. 1 d. teigia, kad sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Todėl atsakovai, atvykdami į UAB „Žemės matas“ buveinę bei savanoriškai pateikdami reikiamus tokiam darbui dokumentus, akivaizdžiai aiškiai išreiškė norą, kad būtų atlikti jiems priklausančių dviejų žemės sklypų kadastriniai matavimai, to norėjo, siekė, kad tokia paslauga jiems būtų suteikta, o iš karto sudaryti raštišką sutartį nereikalavo.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinį kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Atsakovai teigia, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai, o ne sutartiniai santykiai, kadangi atsakovai, pateikdami ieškovei žemės sklypų pažymėjimus, išreiškė norą, kad ieškovė susipažintų su šiais dokumentais bei įvertintų juos, o ne sudarytų sutartį, šalys nesusitarė dėl konkrečių žemės sklypų matavimų, darbų pradžios ir pabaigos, kokia tvarka jie bus atliekami, kainos už atliktus darbus ir pan., taip pat atsakovai atkreipia dėmesį, jog ieškovė nenorėjo sudaryti rašytinės sutarties, o atsakovei pasiteiravus apie tai, kada bus pasirašoma sutartis, ieškovė pasakė, kad sutartis jau yra vykdoma. Tokiu būdu ieškovė primetė savo valią atsakovams, todėl toks elgesys yra nesąžiningas. Dėl atliktų darbų ir jų vertės atsakovai teigia, kad nebuvo atliktas darbas ir žemės sklypų ribos riboženkliais nebuvo paženklintos, kaip to reikalaujama pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus patvirtintus Riboženklių standartus. Dėl kitų darbų, susijusių su duomenų rinkimu, bylų formavimu, užklausų siuntimu, laiškų kaimyninių sklypų savininkams siuntimu, atsakovai teigia, jog tai yra kasdieniai, įprasti, didelių pastangų nereikalaujantys darbai, kurių vertė gali siekti 10 proc. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip nustatė darbų vertes, todėl nustatytų darbų vertė nepagrįsta ir negali būti priteista. Atsakovai taip pat skundžia pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydami, kad iš teismo rezoliucinės dalies neaišku, ar skola priteisiama solidariai, ar lygiomis dalimis iš atsakovų, taip pat priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, kadangi byla nebuvo sudėtinga, nebuvo atlikta daug procesinių veiksmų.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo teigia, kad atsakovų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi žodinė sutartis tarp šalių buvo sudaryta, atsakovai sąmoningai siekė ir realiai išreiškė norus bei ketinimus žodžiu dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Taip pat vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ ieškovė privalėjo atsakovų teisiškai registruotus du žemės sklypus, atlikdama kadastrinius matavimus, padalyti į tris žemės sklypus. Apie tai atsakovai buvo informuoti darbų užsakymo dieną, o atliktų darbų suma buvo nurodyta 1500 Lt. Dėl atliktų darbų vertės ieškovė teigia, kad kadastro duomenų bylų tikrinimo aktuose visi darbai atlikti, išskyrus suderinimą su savininku ir riboženklių įtvirtinimą.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovų 348 Eur skolos už atliktas paslaugas, priteisti iš atsakovų 376,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, bei 230 Eur už apeliacinio skundo ir 606,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, priteisti iš atsakovų sumokėtus žyminius mokesčius – 72 Eur. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kad atsakovai užsakė atlikti kadastrinius matavimus savanoriškai ir kad atliktų darbų visuma sudaro 80 proc., tačiau ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl sklypų skaičiaus nustatymo. Ieškovė nurodo, kad atsakovai jau paslaugos užsakymo dieną žinojo, kad reikės mokėti už trijų sklypų atliktus matavimus, kadangi vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ teisiškai registruoti atsakovų du žemės sklypai atliekant kadastrinius matavimus matuojami kaip trys žemės sklypai, todėl buvo sudarytos trys kadastrinių matavimų bylos. Ieškovė nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria teismas sumažino darbų įkainius, skaičiuodamas už atliktus darbus vienam sklypui nuo 400 Lt, nors reikėjo skaičiuoti nuo 500 Lt. Taip pat ieškovė skundžia sprendimo dalį dėl sumažintų priteistinų bylinėjimosi išlaidų bei žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Atsiliepimo motyvai yra tapatūs apeliacinio skundo motyvams. Atsakovai priduria, kad ieškovė pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ZUM, Nr. 0944, reikalauja sumokėti 347,54 Eur. Joje nurodyta, kad kiekvieno žemės sklypo kadastrinio matavimo kaina yra 119,61 Eur, o įrodymų, patvirtinančių, kad buvo susitarta dėl 144,81 Eur už kiekvieno sklypo atliktus kadastrinius matavimus, nėra. Taip pat teigia, kad ieškovė nei 2014-11-17 pretenzijoje dėl sumokėjimo už atliktas paslaugas, nei ieškinyje neužsiminė, kad atsakovai žinojo, kad reikės atlikti trijų žemės sklypų kadastrinius matavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovų ir ieškovės apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 348 Eur skolos už atliktas sklypų kadastrinių matavimų paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 376,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą 36 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, juo teigia, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai, o ne sutartiniai santykiai, taip pat teigia, kad atliktų darbų mastas yra daug mažesnis nei 80 proc., ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip nustatė darbų vertes, todėl nustatytų darbų vertė nepagrįsta ir negali būti priteista. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo skundžia ir teismo sprendimo dalį dėl sumažintos paslaugų atlikimo kainos, sumažintų priteistinų bylinėjimosi išlaidų bei žyminio mokesčio.
Dėl sutartinių santykių
Atsakovai apeliaciniu skundu teigia, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovai, atvykę į UAB „Žemės matas“, užsakė žodžiu atlikti jiems priklausančių žemės sklypų, sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav., kadastrinius matavimus, taigi tarp šalių buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis (LR CK 6.672 str.) dėl dviejų sklypų kadastrinių matavimų, kuriai nėra taikoma privaloma rašytinė sutarties sudarymo forma. Todėl šiuo atveju nagrinėtinas klausimas, ar šalis siejo sutartiniai ar ikisutartiniai santykiai, kurių metu šalys aptaria sąlygas dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Siekiant nustatyti, ar šalis sieja ikisutartiniai santykiai, yra atsižvelgtina į šalių valią, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimą ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo (CK 6.193 straipsnis). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovai atvykę pas ieškovę savanoriškai pateikė jai tokiai procedūrai atlikti būtinus dokumentus, t. y. nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamo turto registre pažymėjimus, išduotus 1998-08-20 bei 2003-02-07, planuojamų matuoti sklypų planus. 2014-10-20 UAB „Žemės matas“ registruotais laiškais išsiuntė kvietimus gretimų žemės sklypų savininkams dalyvauti žemės sklypų kadastrinių matavimų procedūroje, kaip to reikalauja galiojantys įstatymai. Prieštaravimų dėl numatyto matavimo nebuvo išreikšta. Sutartų žemės sklypų ribų kadastriniai matavimai (ženklinimas) vyko 2014-11-04, tuo metu dalyvavo visi kviestiniai asmenys, tarp jų ir abu atsakovai. Byloje pateikti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, ant kurių yra dalyvavusių asmenų parašai, įrodantys, kad atsakovų norai ir užsakyti darbai buvo vykdomi. Analizuojant šiuos šalių veiksmus, darytina išvada, kad atsakovai neprieštaravo ieškovės veiksmams atlikti kadastrinius matavimus, priešingai – jiems pritarė, teiravosi apie atliekamų darbų laiką, būdą, kainą. Matavimo dieną atsakovams paaiškinta, kad vieną iš sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) reikėtų padalyti į du ir atlikti iš viso trijų sklypų matavimus. Šios aplinkybės atsakovams buvo naujos, kadangi su situacija ir jos teisiniu reguliavimu jie nebuvo nei susipažinę, nei supažindinti prieš matininko vizitą į sklypus, todėl jie šios paslaugos kitą dieną atsisakė ir nutraukė sutartį žodžiu, kadangi rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Vadovaujantis LR CK, 6.193–6.195, 6.672 straipsniais bei byloje pateiktais įrodymais ir duomenimis matyti, kad atsakovai norėjo, kad kadastriniai matavimai būtų atlikti, to sąmoningai siekė ir realiai išreiškė savo norus ir ketinimus žodžiu susitardami dėl norimų darbų atlikimo, tokia išvada darytina dėl to, kad sutarties šalys komunikavo viena su kita – tarėsi dėl susitikimų, organizavo kaimyninių sklypų savininkų buvimą kadastrinių matavimų metu, diskutavo dėl sklypų kadastrinių matavimų būdo ir kitais klausimais, todėl konstatuotina, kad vartojimo rangos sutartis buvo sudaryta žodžiu, o jos nutraukimas sukelia teisines pasekmes – atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius vienašališkai nutraukus sutartį (LR CK 6.154 str. 1 d., 6.672 str. 1 d.).
Dėl atliktų darbų ir jų vertės
Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinos skolos dydį dėl klaidingai nustatyto matuotinų sklypų skaičiaus. Ieškovė teigia, kad atsakovams buvo paaiškinta, jog vieną iš jiems priklausančių žemės sklypų teks dalyti į dvi dalis ir iš viso atlikti trijų sklypų kadastrinius matavimus. Tačiau nustatyta, kad, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, yra užregistruoti tik du žemės sklypai, kurių savininkas atsakovas J. P.. Taip pat siunčiant kvietimus kaimyninių sklypų savininkams dėl dalyvavimo kadastrinių matavimų vietoje nurodyta, kad atliekami darbai bus žemės sklypuose (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiuose atsakovui J. P.. Ieškovė nurodė, kad atsakovus dėl trijų sklypų kadastrinių matavimų informavo tik kadastrinių matavimų dieną, todėl darytina išvada, kad ieškovė atsakovų nebuvo informavusi žodžiu apie trijų kadastrinių bylų užvedimą sudarant sutartį žodžiu iki paskiriant kadastrinių matavimų datą.
Vertinant sklypų kadastrinių matavimų kainą, yra atsižvelgtina į pirminį šalių susitarimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė ieškiniu, tiek ir atsakovai sutinka, kad buvo tartasi, kad visiškai atlikus būtinus veiksmus, vienos kadastrinės bylos įkainis bus 115,85 Eur (400 Lt). Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovams jau susitarimo dieną buvo nurodyta, kad vieno sklypo kadastrinių matavimų darbų bazinė kaina yra 500 Lt, atmestinas.
Atsakovai apeliaciniu skundu nurodo, kad ieškovės nurodytų atliktų darbų mastas yra nepagrįstai didelis – 80 procentų, kadangi matininkas, atvykęs į kadastrinių matavimų vietą susipažino su medžiaga, o ne riboženkliais sužymėjo sklypų ribas, taip pat bylų formavimas, paklausimų siuntimas, laiškų kaimyninių sklypų savininkams siuntimas yra kasdieniai, įprasti, didelių pastangų nereikalaujantys ieškovės darbai. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su šiuo argumentu, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės darbas buvo atliktas iki galo, tik žemės sklypo ribos nepažymėtos riboženkliais, o kiti ieškovės atlikti darbai (paslaugos) taip pat yra susiję su kadastriniais matavimais, todėl yra atlygintini.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis bylos duomenimis bei pateiktais įrodymais, labiau tikėtina, kad šalys byloje žodžiu susitarė, kad bus atliekami dviejų žemės sklypų kadastriniai matavimai, o vieno sklypo kadastrinių matavimų kaina yra 115,85 Eur, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai turi atlyginti už dviejuose jiems priklausančiuose žemės sklypuose, sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atliktus darbus apie 400 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad jiems priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų yra atlikta apie 80 proc. Vieno sklypo atliktų darbų vertė sudaro apie 320 Lt (93 EUR). Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, ar skola yra priteisima solidariai, ar lygiomis dalimis iš atsakovų. Atsakovai sutuoktiniai kartu užsakė atlikti kadastrinius matavimus, todėl priteisiama 640,00 Lt (186 EUR) skola, patikslinant, kad 186 Eur skola iš atsakovų priteisiama solidariai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovams (apeliantams) nepalankų procesinį sprendimą, dėl to bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovų, kaip bylą pralaimėjusių asmenų, iš kurių tenkinus ieškinį priteistas įsiskolinimas ieškovui. Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių atsakovų bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).
Taip pat atsakovai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau, vadovaujantis LR teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų 8.2 p., už ieškinio parengimą yra numatytas maksimalus koeficientas 3, taigi maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą yra 900 Eur, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 190 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą yra teisėtos ir pagrįstos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimą iš esmės nepakeistą. Patikslinti, kad iš atsakovų J. P. ir R. P. 186 Eur skola už atliktus kadastrinius matavimus yra priteisiama solidariai ieškovės UAB „Žemės matas“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Tauragė, naudai.
Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos iš atsakovų J. P. ir R. P., sudarančios 190 Eur, yra priteisiamos lygiomis dalimis po 95 Eur ieškovės UAB „Žemės matas“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Tauragė, naudai.