Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui R. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Ji pagal galimybes materialiai išlaiko savo dukrą, nors jos turtinė padėtis labai sunki. Be L. J., augina dar vieną nepilnametį vaiką - sūnų L. J. ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 1856). Šiuo metu nedirba, nes augina mažametį vaiką. Ieškovės mėnesio pajamos - tik 214,32 Eur vaiko priežiūros išmoka, 140,60 Eur išmoka vaikams ir 91,01 Eur socialinė pašalpa, iš viso - 445,93 Eur. Jokio turto neturi. Atsakovas nuo 2019 m. vasario mėn. išlaikymą savo dukrai teikia nereguliariai ir nepakankamo dydžio, todėl, atsižvelgiant į vaiko poreikius, iš atsakovo priteistinas 200 Eur išlaikymas dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

3. .Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2019 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovės šeima nežinoma Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, skyrius neturi duomenų, kad ieškovės šeimoje būtų pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai. Teismo posėdyje atstovė nurodė, kad šalių vaikas gyvena su savo motina, yra prisirišęs prie jos, ieškovė rūpinasi vaiko priežiūra ir ugdymu, todėl L. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė J. Ž. nurodė, kad vaikas mažas, nepažįsta tėvo, jam trūksta bendravimo įgūdžių. Vaikui reikia daugiau pinigų, nei nurodyta ieškinyje.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Giedrė Martinėnaitė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos patenkinti visiškai. Atstovė iš esmės patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad ieškovės turimais duomenimis atsakovas yra sveikas, darbingas, santuokos nėra sudaręs, neturi kitų išlaikytinių, išskyrus nepilnametę L. J.. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi žygių ieškoti didesnio darbo užmokesčio. Nurodyta išlaikymui reikalinga 400 Eur suma yra minimaliausia. Vaikas nedidelis, auga, rūbus reikia pirkti kas sezoną. Ieškovė gyvena tėvų namuose, kurie padeda išlaikyti vaiką.

6. Atsakovui ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas sutiko, kad L. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nurodė negalintis kas mėnesį skirti po 200 Eur vaiko išlaikymui. Nurodė, kad į rankas yra išmokamas apie 200 Eur darbo užmokestis, nes 50 procentų nuo viso gaunamo darbo užmokesčio išskaičiuoja antstoliai, todėl jei būtų priteista visa prašoma suma, jam neliktų jokių lėšų pragyvenimui. Nurodo, kad yra vedęs, turi sutuoktinę, mažametį vaiką. Vaikas kas kelis mėnesius būna apipirktas, nuperka rūbų, žaislų, maisto, tačiau ieškovė atsisako priimti dovanas ir daiktus.

7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė M. K. nurodė, kad šalių vaikas gyvena su savo motina, yra prisirišęs prie jos, ieškovė rūpinasi vaiko priežiūra ir ugdymu, todėl L. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus. Nepilnametė L. J. gyvena su motina, todėl būtent jai (ieškovei) kasdien tenkinant vaiko poreikius geriausiai žinomos išlaidos vaiko išlaikymui. Nepilnametį vaiką turi išlaikyti abu tėvai, ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad nepilnametis L. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. Ž. ir atsakovo R. J. duktė (1 t., b. l.). Šalys nesusituokę ir šiuo metu kartu negyvena.

9. Ieškovė turi nepilnametį sūnų L. J., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8).

10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė neturi registruotino nekilnojamojo turto (11 b. l.). (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad ieškovės darbo užmokestis 2018 m. sausio – 2019 m. sausio mėn. sudarė iš viso 4047,49 Eur, t. y. vidutiniškai per mėnesį 311,35 Eur (1 t., b. l. 9). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis ieškovei nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. balandžio išmokėta 656,78 Eur vaikų priežiūros išmokos (1 t., b. l. 12). VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. VPA_SP2-1638nuo 2019-05-01 iki 2019-05-15 yra paskirta 110,32 Eur, nuo 2019-05-16 iki 2019-05-31 – 117,68 Eur, nuo 2020-05-01 iki 2020-05-01 iki 2020-05-15 - 110,32 Eur kasmėnesinė vaiko priežiūros išmoka (1 t., b. l.14). Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius pateikė duomenis, kad J. Ž. 2018 m. gegužės- 2019 m. balandžio mėn. buvo išmokėta iš viso 1836,52 Eur socialinių pašalpų, išmokų vaikui, parama mokinio reikmenims įsigyti (1 t., b. l. 17-18). VĮ „Regitra“, Nekilnojamojo turto registre nėra ieškovės vardu įregistruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų (1 t., b. l. 45, 53). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, ieškovė neturi kreditorinių įsipareigojimų (85 b. l.).

11. Teismo išreikalautais duomenimis (CPK 179 straipsnio 2, 3 dalys, 376 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad VĮ „Regitra“, Nekilnojamojo turto registre nėra atsakovo vardu įregistruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų (1 t., b. l. 51, 52). Pagal Antstolių informacinės sistemos registro duomenis nustatyta, jog atsakovas turi turtinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (iš viso 8688,55 Eur pagal kelias vykdomąsias bylas), akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centras (933,08 Eur), J. G. (579,24 Eur), A. S. (169,43 Eur) Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui (1600,66 Eur), UAB „Alternatyvi logika“ (1228,83 Eur) (1 t. 81-131 b. l.). Iš VSDFV išrašo matyti, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini)montuotoju (65, 80 b. l.). Atsakovo vidutinis darbo užmokestis 585 Eur, neatskaičius mokesčių. Iš darbovietės pateiktos pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad išskaičiuojama 50 procentų jo darbo užmokesčio. Atsakovo teigimu, šias sumas iš jo darbo užmokesčio išskaičiuoja antstoliai.

12. Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos bei to, kad atsakovas turi teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Atsakovas, gavęs šioje byloje pareikštą ieškinį, nepateikė atsiliepimo, kuriame prieštarautų ieškovės reikalavimams. Nagrinėjamu atveju byloje būtina nustatyti sumą, reikalingą šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, bei abiejų šalių galimybes teikti vaikui būtiną jo poreikiams išlaikymą.

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina.

14. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas L. J. nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas, gavęs ieškinį, neprieštaravo dukters gyvenamosios vietos nustatymui kartu su ieškove.

15. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas. Išvadą teikianti institucija patvirtino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka šalių dukters interesus. Teismas sprendžia, kad nepilnametės L. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks jos interesus. Todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas šiuo teismo sprendimu nustatant nepilnametės L. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 20 punktas).

18. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

19. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos. Tai, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą.

20. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21, 22 punktai).

21. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 Eur į mėnesį, nurodo tokius vaiko poreikius ir išlaidas jiems: 130 Eur maistui, 20 Eur vaistams, 60 Eur rūbams ir avalynei, 50 Eur skalbimo ir higienos priemonėms, 50 Eur sauskelnėms, 94,20 Eur gyvenamajam būstui, 20 Eur žaislams, 30 Eur pramogoms, iš viso – 454,20 Eur į mėnesį.

22. Teismo vertinimu, visuotinai žinomų aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamais plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius neįrodinėtinų vaiko poreikių patenkinimą užtikrintų 1 MMA atskaičius mokesčius. Nuo 2020 m. sausio 1 d. 1 MMA (neatskaičius mokesčių) yra 607 Eur.

23. Ieškovė 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikia mažiausiai 454,20 Eur, kad vaikas yra sveikas, neturi specialių poreikių. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos sumos, skirtinos nepilnametės dukters maistui, aprangai ir avalynei, sveikatos profilaktikai, lavinimui ir kt. yra reikalingos, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Vis tik teismo vertinimu ieškovės nurodoma 50 Eur suma skalbimo ir higienos priemonėms, kai atskirai nurodoma 50 Eur suma sauskelnėms, yra neproporcingai didelė. Ieškovei nepateikus jokių rašytinių įrodymų šioms išlaidoms pagrįsti, teismo vertinimu 20 Eur suma kas mėnesį skalbimo ir higienos priemonėms mažametei dukrai yra pakankama. Teismas pripažįsta, jog kitos ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra per didelės. Be to, nors atsakovas teismo posėdžio metu iš dalies nesutiko su ieškovės nurodytais dukters poreikiais, tačiau juos paneigiančių įrodymų bei savo skaičiavimų neteikė.

24. Įvertinus ieškovės paaiškinimus, jos pateiktus rašytinius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantį MMA, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog minimalių L. J. poreikių patenkinimui reikia bent 424,20 Eur vienam mėnesiui. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

25. Sprendžiant dėl priteisino išlaikymo dydžio teismas atsižvelgia į tai, kad Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama socialinė išmoka. Ieškovė už vaiką gauną išmoką (nuo vaiko gimimo 2018 m. gegužės 15 d. ieškovė turėjo teisę gauti 30 Eur išmoką vaikui iš valstybės iki jo pilnametystės, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 50 Eur išmoką vaikui, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 60 Eur išmoką vaikui, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), todėl valstybės skirtų lėšų apimtimi mažėja tėvams tenkanti išlaikymo pareigos apimtis.

26. Taigi, L. J. minimalių poreikių tenkinimui be skiriamos valstybės išmokos tėvai turėtų skirti 364,20 Eur (424,20 - 60), t. y. kiekvienas po 182 Eur.

27. Abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši - jie abu neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, gaunamos pajamos yra minimalios, tačiau abu yra jauni, sveiki ir darbingi, todėl prie nepilnametės dukters išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

28. Atsakovas, gavęs iš teismo šios bylos procesinius dokumentus (tarp jų – ieškovės ieškinio kopiją), atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) gauna minimalų darbo užmokestį, kurio 50 procentų dydžio dalis yra išskaičiuojama atsakovo įsiskolinimams apmokėti. Atsakovas nurodo, kad prašomos priteisti sumos negali mokėti dėl savo turimų įsiskolinimų, atsiradusių dėl anksčiau buvusio netinkamo gyvenimo būdo, tačiau dabar jis stengiasi, dirba, ½ gaunamo darbo užmokesčio sutiktų mokėti dukters išlaikymui gera valia. Taip pat nurodo, kad turi sutuoktinę ir mažametį vaiką (šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė).

29. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, teismas duomenų apie tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų neturi. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

30. Nors atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, teismo vertinimu, atsakovo turimi įsiskolinimai kreditoriams negali atleisti atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę mokėti vaikui kas mėnesį minimalų išlaikymą, t. y. 182 Eur, todėl, vadovaudamasis CK 3.192 straipsniu bei jį aiškinančia teismų praktika, iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia 182 Eur dydžio išlaikymą iš atsakovo R. J. nepilnametės L. J. naudai nuo ieškinio padavimo teisme iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.200 straipsnis).

31. Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

32. Teismas skiria ieškovę nepilnametei L. J. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

33. Teismas išaiškina šalims, kad iš esmės pasikeitus jų turtinei padėčiai, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šioje byloje priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

35. Žyminio mokesčio dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškinį dėl išlaikymo priteisimo patenkinus iš dalies, (prašoma priteisti 200 Eur, priteista 182 Eur), iš atsakovo valstybei priteistina 49 Eur mokėtino žyminio mokesčio (182 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Pateikta 2020 m. vasario 10 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad, teikiant ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 265 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (91 proc.) iš atsakovo valstybei priteistinos 241,15 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 99 straipsnis).

37. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinos 9,24 Eur (10,16 Eur x 91 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 49 Eur (keturiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį, 9,24 Eur (devynių eurų 24 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 241,15 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro 15 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.