- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- II-487-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03069-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Pažeidėjas
- S. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11481-2019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11481-2019 S. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. gegužės 14 d. 08.47 val. Dūmų gatvėje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,46 promilės girtumas. S. K. paskirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
S. K. dėl minėto nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių arba ją skirti trumpesniam negu 12 mėnesių terminui. Skunde nurodė, jog savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Jis dirba Vilniaus grupės VI kategorijos konduktoriumi, o jo darbas organizuojamas visą parą besikeičiančiomis pamainomis. Jo gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo darbo vietos per 10 km. Viena iš jo darbo funkcijų – pagal poreikį tarnybiniu automobiliu nuvežti ar pravežti lokomotyvo įgulos narius iš ar į nutolusias geležinkelio stotis. Leistina alkoholio kraujyje riba buvo viršyta nedaug – nustatytas 0,46 promilės girtumo laipsnis (paklaida 0,02 promilės). Niekada nebuvo baustas administracine tvarka, tai pirmas jo administracinis nusižengimas. Darbe jis charakterizuojamas teikiamai, drausminių nuobaudų neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus atstovas prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad institucijos nuomone, S. K. veika, nurodyta skundžiamame nutarime yra įrodyta. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Darydamas nusižengimą pažeidėjas pats prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik ypatingais atvejais. Skunde nurodytas aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis. ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo S. K. nurodė, jog sutinka, kad padarė administracinį nusižengimą ir jam už tai paskirta nuobauda, tačiau norėtų, kad būtų sumažintas teisės vairuoti atėmimo terminas, kadangi jis gali būti atleistas iš darbo (jam jau 50 metų ir kitą darbą jam bus sunku susirasti). Pažymėjo, kad paskirtą baudą jis jau sumokėjo. Paaiškino, kad jis dirba slenkančiu grafiku, reikia į darbą važiuoti ir naktimis, bet jis neturi kaip nuvažiuoti iki darbo be automobilio. Be to, vairuotojo pažymėjimo reikia ir darbe, kadangi reikia vežti brigados narius, kurių darbo laikas pasibaigia. Pripažino, kad kai sėdo už automobilio vairo neblaivus, visos šios aplinkybės egzistavo, tačiau jis, kai ryte atsibudo, jautėsi gerai, reikėjo automobilį nuvežti į servisą, todėl sėdo už automobilio vairo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad S. K. 2019 m. gegužės 14 d. 08.47 val. Dūmų gatvėje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,46 promilės girtumas. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad priimant minėtą nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pripažino. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai – 2019 m. gegužės 14 d. vyriausiojo patrulio J. P. (J. P.) tarnybinis pranešimas, alkotesterio kvitas ir jo patikros sertifikatas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo bei paties S. K. administracinio nusižengimo protokole fiksuotas paaiškinimas dėl kaltės pripažinimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamu nutarimu S. K. administracinėn atsakomybėn už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Tai, kad S. K. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, skundžiamame nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo nutarimu S. K. buvo paskirta minimali įstatyme numatyta nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą, kartu paskiriant įstatyme nustatytą privalomą minimalaus termino administracinio poveikio priemonę. Pagal pateikto skundo bei teismo posėdžio metu pareikštą reikalavimą matyti, kad S. K. prašo administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti arba skirti ją trumpesniam terminui, o su paskirta 800 Eur dydžio bauda sutinka, kaip pats nurodo, baudą jau yra sumokėjęs. Taigi nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).
Teismo vertinimu, parenkant S. K. administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, negalima neatsižvelgti į tą aplinkybę, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis neženkliai viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,4 promilės) girtumo ribą – byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,46 promilės, kuris, įvertinus alkotesterio paklaidą, sumažėja iki 0,44 promilės. Tai reiškia, kad S. K. padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo sąžiningai klysti dėl blaivumo, kadangi, kaip pats nurodė, ryte atsibudęs jautėsi gerai. Atsižvelgtina ir tai, kad pareiškėjas, kaip pats nurodė, gyvena už 10 km nuo jo darbovietės, o vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas ne tik nuvykti iki darbo vietos, bet ir atlikti jam pavestas darbo funkcijas. Šias aplinkybes patvirtina ir AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 12 d. S. K. charakteristika (b. l. 4), kurioje nurodoma, kad S. K. AB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1997 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini); traukinių konduktorių darbas organizuojamas visą parą besikeičiančiomis pamainomis pagal patvirtintus grafikus; viena iš traukinių konduktoriaus vykdomų funkcijų – pagal poreikį tarnybinių automobiliu nuvežti/parvežti lokomotyvo įgulos narius iš/į nutolusias geležinkelio stotis. Minėtoje charakteristikoje S. K., be kita ko, charakterizuojamas teigiamai. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir teigė, kad niekada nebuvo baustas administracine tvarka ir tai pirmas jo administracinis nusižengimas, tačiau išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad S. K. per pastaruosius 5 metus buvo baustas administracine tvarka 1 kartą, visgi pažymėtina, kad nuobauda buvo paskirta už smulkių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda buvo sumokėta, nuobauda nebegalioja. Teismo nuomone, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, charakterizuojančias S. K., administracinių nusižengimų darymas nėra dėsninga jo elgesio pasekmė, tačiau S. K. visiškai neskiriant ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytos privalomos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Kita vertus, įvertinus nustatytą alkoholio koncentraciją išpučiamame ore nusižengimo padarymo metu, jo elgesį iki administracinio nusižengimo bei šio nusižengimo tyrimo metu, duomenis, charakterizuojančius S. K., tai, kad dalies jo darbinių funkcijų atlikimui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog specialiosios teisės atėmimas net minimaliam terminui būtų neproporcingas ir neteisingas. Dėl to, teismo įsitikinimu, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, S. K. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta minimali.
Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11481-2019 dalis, kuria S. K. taikyta administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių, keistina, sutrumpinant šios poveikio priemonės terminą iki 7 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutarė:
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11481-2019 dalį, kuria S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 7 (mėnesiams) mėnesiams.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.