- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- II-1079-1078/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01226-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-9679-2024,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. birželio 13 d. priėmė nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-9679-2024 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), kuriuo A. S. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda – 70 Eur bauda, už tai, kad jis 2024 m. balandžio 6 d., 10.32 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: arčiau kaip 5 m atstumu nuo kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančios teritorijos važiuojamųjų dalių sankirtos, toje kelio pusėje, kurioje yra įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančios teritorijos, nesant toje vietoje stovėti leidžiančių stovėjimo vietą nurodančių kelio ženklų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.15 punktą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu A. S. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad papildomai nebuvo kviečiami apklausti liudytojai, o įrodymų rinkimas buvo nesąžiningas, kadangi administracinėje byloje protokolas buvo surašytas 2024 m. balandžio 9 d., būtent pagal šį protokolą jis turėjo apsispręsti sutikti ar nesutikti su administraciniu nurodymu. Tačiau po protokolo surašymo bylą perdavus nagrinėjimui, nagrinėjanti institucija toliau rinko įrodymus – 2024 m. birželio 12 d. matavo ir fotografavo įvykio vietoje. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, jog Institucijos nutarime nurodytas teiginys, jog jokių menamų linijų vesti šiuo atveju nereikia, neatitinka KET, o pratęsus Taikos gatvės ir išvažiavimo iš kiemo važiuojamųjų dalių kraštus įsivaizduojamos linijos susikerta ne tame taške, nuo kurio matavo Institucija. Be to, Susisiekimo ministro 2021 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintų kelio horizontaliojo ženklinimo taisyklių 173 punkte sureguliuotas vietų, kur draudžiama sustoti ir stovėti, ženklinimas. Sustoti ir stovėti draudžianti linija nebrėžiama 5 metrus nuo išvažiavimo/įvažiavimo išplatėjimo trapecijos viršūnės. Šios taisyklės yra vėlesnės už KET 150.15 punktą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos atstovė, norėdama pati apžiūrėti galimai padaryto administracinio nusižengimo vietą, kuo išsamiau ją išanalizuoti, ir byloje priimti abejonių nekeliantį sprendimą, 2024 m. birželio 12 d. nuvyko į vietą ((duomenys neskelbtini)), kurioje 2024 m. balandžio 9 d. buvo paliktas stovėti Pareiškėjo automobilis FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ten buvo atlikti matavimai (kurie buvo fotografuojami), tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl aplinkybių nurodytų liudytojo pranešime apie KET pažeidimą ir Pareiškėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole. Pareiškėjas be kita ko nurodo, kad Institucija turėjo kviesti protokolą surašiusią instituciją, tačiau atsisakė tai padaryti. Institucijos vertinimu papildoma liudytojų apklausa nebuvo tikslinga, nes Institucijos atstovui, nagrinėjusiam administracinio nusižengimo bylą, vertinant įrodymus bei kitas nusižengimo aplinkybes papildomų klausimų, kuriuos būtų reikėję užduoti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam pareigūnui, nekilo, todėl apklausa nebuvo tikslinga. Bylai išnagrinėti reikalingi įrodymai buvo užfiksuoti liudytojo pranešime, jo pateiktose nuotraukose, Institucijos darytose nuotraukose, protokole nurodytoje informacijoje, todėl bylą nagrinėjusiai pareigūnei nekilo abejonių ar neaiškumų, kuriuos būtų reikėję patvirtinti arba paneigti pareigūnui surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad matuojant 5 metrų atstumą ir vadovaujantis KET 3.17 p. buvo būtinos įsivaizduojamos linijos, išvestos iš važiuojamųjų dalių išorinių kraštų. Institucijos vertinimu įvažiavimas į greta esančią teritoriją turi trapecijos formos praplatėjimą ir yra išklotas vienodomis trinkelėmis – vientisa, vienoda kelio danga, kuria gali važiuoti transporto priemonės, todėl 5 metrų atstumas yra matuojamas nuo susikertančių važiuojamųjų dalių kraštų, todėl įsivaizduojamų linijų, Institucijos vertinimu, vesti šiuo atveju nereikėjo. Išvedus įsivaizduojamas linijas taip kaip jas interpretuoja Tokiu atveju įvažiavimo praplatėjimo (trapecijos) šonuose gautųsi/liktų menamų/įsivaizduojamų trikampio formų dalys, kurių paskirtis iš viso neturėtų prasmės, todėl Institucijos vertinimu, tas įvažiavimo į teritoriją praplatėjimas (trapecija) palengvina transporto priemonių įvažiavimą (posūkio galimybę) į šalia esančią teritoriją ar išvažiavimą iš jos. Be kita ko, ties visu įvažiavimo (kartu su praplatėjimu) į teritoriją plotu, yra įrengti nuolaidūs, žemi bortai, kas irgi suponuoja, kad tai yra važiuojamoji kelio dalis skirta įvažiuoti/išvažiuoti į teritoriją. Atlikus atstumo nuo važiuojamųjų dalių kraštų susikirtimo iki lietaus nuotekų surinkimo šulinėlio grotelių matavimus, nustatyta, kad atstumas yra 3 metrai 30 cm. Todėl tai buvo įvertinta kaip Kelių eismo taisyklių 150.15 p. pažeidimas, nes automobilis FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas stovėti arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančios teritorijos važiuojamųjų dalių sankirtos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os). Tuo tarpu Pareiškėjo komentuojamame 32 kairiajame paveikslėlyje (Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintų Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 173 punktas) pavaizduotas zigzagas, kuriuo yra draudžiamas transporto priemonių stovėjimas, būtent ir atitinka Institucijos poziciją – zigzago pradžia ir pabaiga (draudžiama stovėti dalis) yra pažymėta būtent nuo įvažiavimo praplatėjimo kraštų, o ne nuo išvestų įsivaizduojamų linijų, nors Pareiškėjas teigia priešingai. Kita vertus, minimų taisyklių 173 punkte nurodoma, kaip turi būti pažymėtas zigzagas, kas šiuo atveju neturi reikšmės nagrinėjant bylą, nes nusižengimo padarymo vietoje iš viso nėra zigzago ir Pareiškėjas nubaustas ne už KET 1.27 p. (Geltonos spalvos zigzagas žymi kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždrausta stovėti), o už KET 150.15 p. pažeidimą.
Teisme apklaustas pareiškėjas A. S. nurodė, kad kaip pažymėta Susiekimo ministerijos konsultacijoje, buvo inicijuotas KET patikslinimas ir tikslino 3.17 punktą. Tikslino, kad visiems būtų aišku. Kaip matosi šios konsultacijos, tai Susisiekimo ministerija yra KET rengėjas ir jie pritaria jo versijai, kad turėjo matuoti nuo kito taško ir atstumas būtų 5 metrai. Pagal ANK 593 straipsnį nusižengimą tirianti institucija turi teisę atlikti veiksmus. Vienas iš jų atlikti įvykio vietos apžiūrą. Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taikoma BPK nuostata. Tai reiškia, jeigu institucija nusprendė atlikti matavimą, tai turėjo surašyti įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame būtu surašyta kas, kieno užduotimi, kokiomis priemonėmis, kada ir kaip matavo. Tokio protokolo byloje nėra. Yra tik kažkokios nuotraukos. Pareiškėjas pabrėžia, kad tokia situacija yra nesąžininga. Jam siūlo sumokėti 30 Eur baudą pagal vienus įrodymus. Kai neįvykdo administracinių nurodymų, tada prirenka daugiau įrodymų ir neturi galimybės sutikti, ir iš karto 70 Eur bauda. Taip nėra nesąžininga. Surinkus naujus įrodymus, turėtų panaikinti seną baudą ir surašyti naują protokolą, ir dar kartą jam siūlyti su juo sutikti. Mano, kad įrodymų rinkimas buvo nesąžiningas. Šiuo atveju buvo padaryti tiek procesinės teisės pažeidimai, tiek materialinės teisės pažeidimai. Matuota neteisėtai, ne nuo to taško, nuo kurio reikėjo matuoti pagal KET. Prašo nutarimą panaikinti ir teiseną nutraukti.
Teismo posėdžio metu apklausta Institucijos atstovė nurodė, jog Institucijos pozicija ir Susisiekimo ministerijos pozicijos dėl to, nuo kur turėjo būti matuojamas 5 metrų atstumas, yra priešingos. Susiekimo ministerijos rašte išdėstyta tik specialisto nuomonė, tai nėra oficialus teisės akto aiškinimas. Rašte nurodoma, jog tik planuojama inicijuoti KET 3.17 punkto pakeitimą, bet toks pakeitimas dar nėra inicijuotas. Dėl 70 Eur baudos – asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, ir kadangi per metus yra padarytas administracinis nusižengimas pakartotinai, tai todėl bauda yra didesnė nei baudos vidurkis. Tai yra sunkinanti aplinkybė. Visi veiksmai, kurie turėjo būti atlikti byloje, buvo atlikti. Pareiškėjas atvyko, norėjo žodinio bylos nagrinėjimo. Yra tvarka, kad reikia prašyti prašymą, bet jis nebuvo parašęs tokio prašymo. Bylos nagrinėjimas buvo perkeltas. Per tą laiką, kad nekiltų abejonių, kadangi ji nagrinės tą bylą, nuvažiavo pati apžiūrėti tą vietą. Padarė nuotraukas, išmatavo. Jei teismas mano, kaip teigia pareiškėjas, kad įrodymai surinkti netinkamai, tai teismas gal nevertins jų. Apžiūros protokolas nebuvo pildomas, kodėl – negali atsakyti. Sutinka, kad atlikti matavimai įvykio vietoje, yra tyrimo veiksmas. Nemano, jog ji, kaip skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, negalėjo atlikti tyrimo veiksmų. Jos grupėje (skyriuje) yra iš viso 10 kolegų, kurie turi teisę priimti nutarimus administracinio nusižengimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
KET 150.15 punkte numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
Pareiškėjas, pateiktame skunde, be kitų argumentų nurodo ir tai, jog Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neteisingai vertino sąvoką „važiuojamųjų dalių sankirta“, dėl ko, teisės aktuose nurodomas 5 m atstumas buvo matuojamas ne nuo įsivaizduojamų linijų, pratęsus išorinius susikertančius Taikos gatvės ir įvažiavimo į teritoriją, susikirtimo taško, o nuo įvažiavimo išplatėjimo, kas, pareiškėjo įsitikinimu, nepagrįstai sumažino jo automobilio stovėjimo vietos atstumą ir dėl ko jo atžvilgiu buvo nepagrįstai priimtas skundžiamas nutarimas.
KET 3.17 punktas numato, jog važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.
Šioje byloje kilo ginčas, ar įvažiavimo į teritoriją užapvalinti įvažiavimo kraštai yra laikytini važiuojamosios dalies dalimi. Kaip nurodyta į bylą pateiktame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija) rašte, šios ministerijos nuomone, būtent važiuojamosios dalies kraštų užapvalinimai, dėl kurių prieš pat sankirtą kinta važiuojamosios dalies plotas, neturėtų būti vertinami nustatant važiuojamųjų dalių sankirtos ribas. Taigi, susisiekimo ministerijos rašte pateiktoje pozicija iš esmės sutampa su Pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija, kad nustatant 5 metrų atstumą neturėjo būti vertinami įvažiavimo į daugiabučių namų teritoriją išplatėjimas, dėl kurio prieš kelių sankirtą pakinta to įvažiavimo ribos. Nors Institucija laikėsi pozicijos, jog toks raštas tėra tik specialisto, dirbančio Susisiekimo ministerijoje, nuomonė, tačiau, kaip teisingai teismo posėdžio metu pastebėjo pareiškėjas, kas, beje, nurodoma ir Susisiekimo ministerijos rašte, šiuo metu jau yra inicijuotas ir Nutarimo projektas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Reg. Nr. 24-10941(3)) dėl, be kita ko ir KET 3.17 punkto pakeitimo, šį punktą išdėstant taip: „3.17. Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus, neatsižvelgiant į tai, ar šie kraštai išplatinti ar suapvalinti” (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/fa2109f06f2f11efad96fef38de4d94a?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=e416a4a6-e6d4-4594-9a95-7fa89d8506e0). Be to, Susisiekimo ministerijos parengtame rašte Nr. 2-3048 dėl minėto nutarimo projekto dalies dėl 3.17 punkto pakeitimo nurodoma, kad „Susisiekimo ministerija pastaruoju metu gauna paklausimų dėl važiuojamųjų kelio dalių sankirtos ribų nustatymo, kai išvažiavime iš šalia kelio esančios teritorijos yra išplatinimų ir važiuojamosios kelio dalies kraštų suapvalinimų. Atsižvelgiant į kylančius neaiškumus, siūloma keisti sąvoką „važiuojamųjų kelio dalių sankirta“ ir nustatyti, kad minėti važiuojamosios kelio dalies išplatinimai ir suapvalinimai, nustatant važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, nevertinami“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/8dc5f2316f3311efad96fef38de4d94a?jfwid=-1dtg1kmwch) .
Iš skundžiamo nutarimo bei administracinio nusižengimo bylos nustatyta, jog apskaičiuojant atstumą, rodantį, kiek metrų nuo važiuojamųjų dalių sankirtos stovėjo Pareiškėjo automobilis, atstumas buvo skaičiuojamas, neatmetant įvažiavimo išplatėjimų. Tai, ar toks išplatėjimas yra važiuojamosios dalies dalis ar ne, akivaizdu iš aptarto, yra diskusinis klausimas, dėl kurio yra inicijuojamas ir teisės aktų pakeitimas. Taip pat iš bylos medžiagos akivaizdu, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, ir Susisiekimo ministerija, skirtingai vertina važiuojamųjų dalių sankirtą, todėl teismo įsitikinimu, esant tokiai situacijai, abejonės, kuri vieta nagrinėjamu atveju laikytina važiuojamųjų dalių sankirta, t. y. atsižvelgiant į įvažiavimo išplatėjimą ar ne, turi būti vertinamos Pareiškėjo naudai. Teismo įsitikinimu, apskaičiuojant atstumą nuo pareiškėjo automobilio iki įvažiavimo į teritoriją, turėjo būti nevertinamas įvažiavimo į teritoriją išplatėjimas.
Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti visi byloje kylantys prieštaravimai, tai laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą: atlikti įvykio vietos apžiūrą, išmatuojant atstumą nuo įvažiavimo į teritoriją, nevertinant šio įvažiavimo išplatėjimo, iki vietos, kur stovėjo pareiškėjo automobilis, surašant tyrimo veiksmų protokolą (ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 594 straipsnio 1 dalis), siekiant nustatyti, ar automobilis stovėjo, pažeidžiant 5 m atstumą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.
Pasisakant dėl nutarimo panaikinimo ir bylos medžiagos grąžinimo, teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos nustatyta, jog skundžiamą nutarimą A. S. atžvilgiu priėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė N. J. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, jog ši specialistė atliko ir tyrimo veiksmus byloje – įvykio vietos apžiūrą ir atliko matavimus bei matavimų fiksavimą (past. – nors byloje yra pateiktos tik matavimo nuotraukos, joks kitas šių tyrimo veiksmų protokolas pildytas nebuvo, tačiau teismo posėdyje dalyvavusi N. J. patvirtino, jog šiuos tyrimo veiksmus atliko būtent ji). Susipažinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikiamais duomenimis ((duomenys neskelbtini)) apie Viešosios tvarkos grupę, šioje grupėje be skundžiamą nutarimą priėmusios vyriausiosios specialistės N. J. dar dirba 8 pareigūnai, todėl akivaizdu, jog organizacinių kliūčių, laikytis ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-9679-2024, tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-9679-2024 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.