- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-1005-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00539-2010-07
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- G. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui G. G. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. M. 2010-01-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti atsakovą G. G. jos dukters A. M. tėvu, o A. M. atsakovo G. G. vaiku, palikti dukrai M. pavardę, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 550 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės. Nurodė, jog, nebūnant santuokoje su atsakovu, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M.. Gimus dukrai, 2010-01-07 atsakovas išsikraustė iš jos tėvų būsto, kur jie iki tol kartu gyveno, nepripažįsta, kad A. yra jo dukra ir neteikia jai išlaikymo. Nuo pat gimimo ji dukrą išlaiko viena, padeda tik jos tėvai. Dukros išlaikymui kas mėnesį reikia vidutiniškai po 550 Lt, todėl prašo šią sumą dukros išlaikymui priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, nors neprieštaravo, kad byloje būtų paskirta DNR ekspertizė. Teismo posėdžio metu sutiko teikti 200 Lt dydžio išlaikymą.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. spendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovas G. G. yra A. M., gimusios 2009-12-01, tėvas, o A. M. yra G. G. vaikas, priteisė iš atsakovo G. G. nepilnamečio vaiko A. M. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2010-01-18 iki kol A. M. sulauks pilnametystės, pavedė uzufrukto teise vaiko A. M. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti motinai I. M., A. M. paliko pavardę „M.“, nustatė nepilnametės A. M. gyvenamąją vietą su motina I. M.. Teismas konstatavo, jog DNR ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovas G. G. 99,99999 proc. tikimybe yra A. M. tėvas. Po ekspertizės atsakovas teismo posėdyje ieškinį pripažino. Dėl to teismas konstatavo tėvystę. Teismas taip pat nustatė, jog A. M. yra 9 mėnesių amžiaus, sveikatos problemų ar specialių poreikių neturi. Teismas priteisė A. M. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgęs į vaiko amžių ir šalių galimybes teikti tokį išlaikymą. Teismas nurodė, kad ieškovė niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, automobilių taip pat neturi, ji gauna tik 97 Lt pašalpą vaikui, o išlaikyti dukrą jai padeda tėvai. Atsakovas sutiko mokėti tik 200 Lt išlaikymą, nes jis taip pat niekur nedirba, nuo 2010-06-21 registruotas darbo biržoje, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Teismas padarė išvadą, jog šalių turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Tačiau atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, todėl jis turi prisidėti prie dukros išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai, su kuria gyvena šalių nepilnametis vaikas. Teismas didesnio išlaikymo iš atsakovo nepriteisė, nes, būdamas bedarbiu, jis didesnio išlaikymo vaikui mokėti negali, kad ir kokie būtų vaiko poreikiai, be to vaikas yra nedidelis, jo poreikių negalima prilyginti suaugusio asmens poreikiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo pakeisti sprendimą dalyje, kurioje priteista iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. M. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2010-01-18 iki kol A. M. sulauks pilnametystės, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio vaikui išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia tuo, kad teismas pažeidė materialiąsias teisės normas (CK 3.192 str. 3 d.), kadangi teismo priteistas išlaikymas yra akivaizdžiai neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, kadangi atsakovas šiuo metu negauna jokių pajamų, neturi turto, nuo 2010-06-21 yra registruotas bedarbiu. Dėl to, atsižvelgiant į vaiko (naujagimio) poreikius, į atsakovo turtinę padėtį, į tai, jog, esant pagrindui, ieškovė ateityje galės prašyti pakeisti išlaikymo dydį vaikui, teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir turėtų būti sumažintinas iki 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė įstatymo nustatytu terminu nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovė apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo G. G. apeliacinio skundo ribose, t.y. toje dalyje, kurioje teismas iš atsakovo nepilnametei jo dukrai A. M. priteisė išlaikymą. Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į abiejų šalių sunkią turtinę padėtį, vaiko amžių (9 mėnesiai), jo poreikius, ieškovės išlaidas šių poreikių tenkinimui, konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog tokio išlaikymo teikti negali, nurodydamas vienintelį motyvą – kad yra bedarbis ir neturi jokio turto. Tačiau atsakovas, būdamas jauno amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini) metais) ir pilnai pajėgus dirbti, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teisėjų kolegija atsakovo motyvą, kad jis yra bedarbis, vertina tik kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.). Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnametį vaiką, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo.
CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į sunkią abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į tai, kad atsakovas yra bedarbis ir didesnio išlaikymo negalėtų teikti, o vaikui tėra 9 mėnesiai, iš atsakovo priteisė netgi mažesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nei numato minėta CK nuostata – t.y. 300 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaikymas gali patenkinti tik pačius būtiniausius vaikų poreikius, o mažesnis išlaikymo dydis tam būtų nepakankamas ir šių poreikių neužtikrintų, dėl to jo mažinti dar labiau nėra pagrindo ir tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, todėl apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas apelianto skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo G. G. valstybei priteistina 11,20 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 11,20 Lt (vienuolika litų ir 20 centų) pašto išlaidų.