Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Šimaitienei, atsakovei O. M., jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovei Virginijai Stropuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams O. M., S. K., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė O. M. teismo posėdyje sutiko, jog jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia, tačiau nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Paaiškino, kad yra nuteista, todėl bijo vėl būti apkaltinta, dukra nuolatos negrįžta į namus, nelanko mokyklos. Pinigų dukrai į rankas nebeduoda, nes gavusi pinigų Eva nebegrįždavo į namus, išleisdavo pinigus rūkymui, alkoholiui. Kreipėsi kartu su dukra pagalbos į psichologą, psichiatrą. Dirba ir per mėnesį gauna 430 Eur, turi nuosavybės teise butą, su ja gyvena draugas, kuris dirba ir padeda jai, daugiau išlaikytinių neturi, sutiktų mokėti vaikui išlaikymą po 100 Eur per mėnesį.

Atsakovės atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti iš dalies, nes atsakovė ėmėsi visų galimų priemonių surasti bendrą kalbą su vaiku, tačiau mergaitės elgesys nesikeitė ir ji pateko į globos namus. Dukra dažnai lankosi pas motiną, kuri pildo jos norus, tačiau grynųjų pinigų neduoda, nes juos išleidžia netinkamai, vaikas turi didelių elgesio problemų. Atsižvelgiant į tai, prašo, kad būtų neterminuotai apribota motinos valdžia. Atsakovės materialinė padėtis yra vidutinė, sumokėjo priteistas sumas. Priteisus vaiko išlaikymui 150 Eur, atsakovei liktų tokia pat ar truputį didesnė suma ir tai neatitiktų suaugusio žmogaus pragyvenimo lygio. Vaikas yra globos namuose, valstybės išlaikomas, tai nebūtina atlyginti visos išlaikymo sumos, todėl priteistina iš atsakovės po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovas S. K. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Seimo 1995 metais ratifikuotos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatomis, kuriose numatyta, jog, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai, o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 3, 9, 12 str.).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (LAT 2005-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-492/2005). Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str. 2 d.). Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų O. M. ir S. K. dukra. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-10, 2018-01-17 įsakymais O. M. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-12 įsakymu O. M. šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. 2018-01-11 vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos ir apgyvendinimo aktu nuspręsta paimti E. K. iš Kretingos socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos ir ją laikinai apgyvendinti Kretingos socialinių paslaugų centro Vaikų globos (rūpybos) tarnyboje. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-17 įsakymu E. K. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją. Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-06 nuosprendžiu O. M. pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnio, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Šiaulių apskrities VPK 2016-03-14 pranešime nurodyta, kad gauta informacija, jog prie buto durų rasta 11 metų mergaitė E. K., kuri nurodė, kad neblaivi mama išvijo iš namų, nenori jos auginti, mergaitės motina O. M. buvo neblaivi. Šiaulių apskrities VPK 2016 m. spalio mėn. pranešime nurodyta, kad laiptinėje rasta E. K., motina O. M. nurodė, kad dukra į namus negrįžta ne pirmą kartą. Šiaulių apskrities VPK 2016 m. lapkričio mėn. pranešime nurodyta, kad E. K. rasta PC „IKI“, nepilnametė perduota mamai, nustatyta, kad O. M. dėl dukros kreipėsi į policiją. Iš pranešimo apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, matyti, kad motina O. M. galimai smurtavo prieš mažametę dukrą E. K., nukentėjusioji dėl galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo paguldyta į ligoninę. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro raštuose nurodyta, kad O. M. skundėsi, jog E. dažnai meluoja, nelanko mokyklos, neklauso mamos, patvirtino, kad dažnai užrakina dukrą namuose, kad nepabėgtų, nepaneigė, kad smurtavo prieš dukrą; E. socialiniams darbuotojams teigė, kad mama jai sudavė keletą kartų ranka ir spyrė koja į veidą, guodėsi, kad jai galvoje guzas ir skauda galvą; O. M. paaiškino, kad su dukra palaiko santykius, mergaitė dažnai ateina pas ją, kai jai ko nors reikia, guodžiasi, kad išgyvena dėl išsiskyrimo su E., tačiau susigrąžinti mergaitę bijo.

Atsakovė dalyvavo pozityvios tėvystės individualiose konsultacijose ir grupiniuose užsiėmimuose, lanko psichologės konsultacijas, atsakingai dalyvauja Probacijos tarnybos programoje, tačiau auginti ir rūpintis dukra nemotyvuota ir susigrąžinti į šeimą nesiekia. 2018-11-20 atsakovei sudarytas pagalbos planas. Šiaulių „Rasos“ progimnazijos direktorės rašte teigiama, kad O. M. palaiko nuolatinį ryšį su progimnazijos socialine pedagoge, skambina klasės vadovei, tačiau E. pamokose nesirodė, pokalbiai, įtikinėjimai buvo nenaudingi, mergaitė išklauso, pažada pasikeisti, lankyti pamokas, nebėgti iš namų, o uždariusi duris elgiasi priešingai. Kretingos socialinių paslaugų centro raštuose nurodyta, kad S. K. su dukra išsikraustė iš sugyventinės namų ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; nuo 2017-11-24 Kretingos socialinių paslaugų centre teikiamos apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos S. K. ir jo dukrai E. K., pasak tėvo, dukra išėjo su draugėmis į piceriją ir namo negrįžo, mergaitė į telefono skambučius ir žinutes neatsakė; 2018-01-11 S. K. paliko savo dukrą Kretingos SPC ir pats išvažiavo pas sugyventinę, vyras teigė, kad atsisako dukters ir mergaitės nepasiims. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštuose nurodoma, kad tėvo pastangų bei materialinių išteklių nepakako, kad būtų laikomasi skyriaus rekomendacijų, E. K. reikalinga ilgalaikė psichologinė pagalba, šeimai būtina specialistų parama, įgalinanti S. K. tinkamai vykdyti tėvų valdžią; mano, kad tikslinga S. K. šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vaiko aplankymo akte nurodyta, kad S. K. šeimai pasiūlyta lankyti psichologo konsultacijas. Vaiko atvejo peržiūros aktu nustatytas S. K. šeimos lengvas rizikos laipsnis. VŠĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo rašte išdėstyta, jog E. K. tirta ir gydyta dėl adaptacijos sutrikimų, mergaitė bėga iš namų, konfliktuoja su šeimos nariais, provokuoja vaikus mokykloje, išsako nusiskundimus, kad yra dirgli ir pikta, stebėtas polinkis lengvabūdiškai žiūrėti į draudimus, atsakomybę perkelti kitiems, mergaitei nustatytos diagnozės: kiti emocijų sutrikimai, adaptacijos sutrikimai, socializuoto elgesio sutrikimas. Atsakovai teisti, bausti administracinėmis nuobaudomis.

O. M. paaiškinimuose nurodyta, kad ji alkoholiu nepiktnaudžiauja, dukra E. K. bėga iš namų, praleidinėja pamokas, vagia, neklauso, meluoja, nėra pasibaigusi baudžiamoji byla, todėl negali dukros pasiimti, sutinka su laikinu motinos valdžios apribojimu, su dukra nori bendrauti, tačiau kol ji nepakeis savo elgesio, jos pasiimti neketina.

S. K. paaiškinimuose nurodyta, kad ketina kreiptis į teismą dėl dukros E. K. gyvenamosios vietos pakeitimo, įsipareigoja tinkamai ja rūpintis, palieka ją Kretingos socialinių paslaugų centre ir atsisako ją auginti.

E. K. paaiškinimuose nurodyta, kad nelanko mokyklos dėl didelių patyčių, nežino, kur norėtų gyventi. 2019-01-04 prašyme teigia, kad norėtų gyventi su tėčiu, nežino, ar su mama norėtų gyventi, vaikų namuose jai nėra blogai, tai galėtų pasilikti ir ten, jei tėvai nepasiimtų. 2019-05-20 prašyme teigia, kad nori grįžti pas mamą, su ja bendrauja, susitinka, mama duoda pinigų, bet retai, domisi, kaip jai sekasi, ar eina į mokyklą.

Nustatyta, jog atsakovai nuo 2017 m. su dukra E. K. nesutaria, neturi jai autoriteto, nesugeba padėti dukrai atsisakyti polinkio bėgti iš namų, neužtikrina tinkamo lankomumo mokykloje, socializacijos, nesistengia, kad dukra augtų kartu su jais, priešingai, abu jos atsisako, globos įstaigoje jos nelanko, nepakankamai ja domisi ir bendrauja, yra nusišalinę nuo dukters priežiūros, auklėjimo, neprisideda prie dukters aprūpinimo ir išlaikymo, kas vertintina kaip visiškas nesirūpinimas vaiku. Atsakovas dukra nesidomi, į teismo posėdžius neatvyko, nesidomėjo bylos eiga, vaiku. Toks tėvų elgesys daro ypatingą žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi bei formavimuisi. Abu tėvai sutinka, jog būtų neterminuotai apribota jų valdžia dukters atžvilgiu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, matyti, jog atsakovai nėra pasiruošę ir nenori susigrąžinti dukters, o atsakovė ir negali jos auginti šeimoje, nes yra nuteista už smurto naudojimą prieš dukrą, negeba rūpintis dukters poreikiais, ugdyti, lavinti, auklėti ją, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovų elgesys ateityje gali keistis, todėl atsakovams neterminuotai apribotina tėvų valdžia nepilnametės E. K. atžvilgiu (CPK 178, 185 str., CK 3.180 str.).

Išaiškintina atsakovams, kad jie gali kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikdami įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžios apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.).

Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai (CPK 496 str. 1 d.).

Išaiškintina atsakovams, jog apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Apribojus tėvų valdžią, teismo sprendimu nustatytina vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 str.). Ieškovas prašo E. K. gyvenamąją vietą nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovė patvirtino, kad gyvenimo sąlygos globos namuose yra geros, su ieškiniu sutinka. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų raštuose tvirtinama, jog E. nori grįžti gyventi pas tėvus, jog ji gali augti tiek motinos, tiek tėvo šeimoje. E. K. nuomonė dėl gyvenamosios vietos nėra pastovi, nes nurodo, kad norėtų gyventi tai su tėvu, tai su mama, taip pat galėtų gyventi ir vaikų globos namuose, teismo posėdžio metu paaiškino, kad norėtų gyventi su mama. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iš tėvų nesugeba užtikrinti vaiko lankomumo mokykloje, atsisakyti įpročio bėgti iš namų, atsakovė yra teista, teismas sprendžia, kad gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų neatitiktų vaiko interesų (CK 3.174 str. 2 d., 3.183 str. 2 d.). Minėta globos institucija gali vykdyti stacionarios globos (rūpybos) veiklą ir turi tinkamas globos (rūpybos) ir socialines sąlygas vaikams, kuriems reikalinga nuolatinė globa (rūpyba), vaikas šioje globos institucijoje faktiškai gyvena. Byloje nėra duomenų, kad vaiku pageidautų rūpintis vaiko artimieji giminaičiai ar kiti fiziniai asmenys (CK 3.261 str.). Atsižvelgiant į tai, E. K. gyvenamoji vieta nustatytina Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis ir Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl, apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.195 str.). Ieškovas prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį, kuris yra 101,37 Eur, ir priteisti išlaikymą E. K. iš atsakovo, jį padidinant iki 150 Eur, o iš atsakovės priteisti po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė teikti išlaikymą sutinka, tačiau nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, teigia, jog galėtų teikti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (LAT 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Byloje nustatyta, jog atsakovė dirba UAB „Lupra“, draudžiamosios pajamos 2019 m. buvo nuo 645 Eur iki 697 Eur, pripažino, kad nuosavybės teise valdo butą, gyvena su draugu, kuris jai padeda, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas nedirba, deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-03-25 įsakymu iš S. K. priteistas 350 Lt (101,37 Eur) dydžio periodinis išlaikymas E. K. nuo 2005-03-24 iki jos pilnametystės. Teismas sprendžia, kad po 2005-03-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymo priėmimo iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai - šiuo metu E. K. yra 14 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad vien dėl E. K. amžiaus išaugo lėšų poreikis jos maistui, aprangai, avalynei, higienos, mokymo ir ugdymo priemonėms, kitiems būtiniems jos poreikiams. Be to, vaiko išlaikymo išlaidos, atsižvelgus į infliaciją, šalies ekonominę situaciją, euro įvedimą, per 14 metų taip pat padidėjo, todėl priteisto išlaikymo dydis 350 Lt (101,37 Eur) per mėnesį, šiuo metu negali patenkinti net minimalių vaiko poreikių (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į atsakovų amžių, įvertinus tai, jog atsakovai yra sveiki ir darbingi, atsakovė dirba ir gauna pakankamas pajamas, neturi daugiau išlaikytinių, teismas sprendžia, jog atsakovai turi galimybę ir pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį, todėl keistinas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-03-25 įsakymas dėl išlaikymo priteisimo, jį padidinant iki 150 Eur, ir iš kiekvieno atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki E. K. pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200, CPK 178, 185, 376, 407 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovų turėtų būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d., 93, 96 str.). Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes jai suteikta nemokama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo, kuris nėra atleistas nuo jų sumokėjimo ir jos yra 48 Eur (CPK 80, 83, 85 str.).

Teismo iniciatyva pradėtinas nepilnamečio vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinio rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo procesas (CPK 496¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, 282, 376, 406, 496 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti E. K. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose - (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės O. M. išlaikymą E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-05-17 iki vaiko pilnametystės.

Pakeisti 2005-03-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. 2-2024-410/2005 priteistą išlaikymo dydį, jį padidinant, ir priteisti iš atsakovo S. K. išlaikymą E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-05-17 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo S. K. 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Pradėti rūpybos nustatymo procesą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.