Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams Svetlanai Žemčiugovai ir Aidui Vaidinauskui, administracinėn atsakomybėn traukiamai R. J., jos atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui, išnagrinėjo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios savo ūkyje, kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ūkininkė R. J. nuo 2016-06-01 iki 2016-06-08 ūkio šiltnamiuose adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti K. U. ir L. M. savo naudai, suteikiant darbo vietas, paklūstant nustatytai darbo tvarkai, mokant atlygį už atliktą darbą nesudarant rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios.

Tuo R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso ( toliau DK ) 99 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalių reikalavimus, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus.

Nurodoma, kad R. J. veikoje yra Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK ) 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau Institucija), atstovė S. Žemčiugova paaiškino, kad numanomas pažeidimas padarytas žemės ūkyje, teikiamos paslaugos neatitiko Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nustatytų sąlygų, todėl buvo pripažinta, kad yra nelegalaus darbo požymiai. Atskirai viena kvitų knygelė neturi jokios galios, jei nevedama buhalterija, pinigų išmokėjimai ir gavimai turi būti fiksuojami buhalteriniuose žurnaluose.

Institucijos atstovas A. V. baigiamojoje kalboje nurodė, kad R. J. galėjo leisti dirbti K. U. ir L. M. surašydama žemės ūkio paslaugų teikimo kvitus. Tačiau laiku neišrašius šių paslaugų kvitų dirbamas darbas įgyja visus nelegalaus darbo požymius.

R. J. kaltės nepripažino ir posėdžio metu paaiškino, kad 2013 metais atėjo į SODRĄ, jai išdavė paslaugų kvitų knygelę ir paaiškino, kaip knygelę pildyti. Ji nesuprato, kad reikia nuplėšti antrą kvito pusę. 2013 metais buvo pasamdžiusi kelias darbuotojas keletui dienų, šiemet prie gėlių priežiūros dirbo L. M. ir K. U.. Dėl darbo nuo 2016 m. birželio 1 d. su L. M. ir K. U. sutarė gegužės mėnesio 27-29 dienomis. SODROJE jai sakė – užpildai kvitą, savaitės pabaigoje sumoki pinigus, kvitą nuplėši ir atiduodi. Birželio 8 dieną, kai buvo patikrinimas, ji nebuvo užrašiusi datos, jog moterys atvažiavo dirbti. Moterys pas ją dirbo nuo birželio 1 d. kelias dienas po kelias valandas – datą ir įkainį užrašo prieš pradedant dirbti, o kai atlieka darbą, užrašo valandas. Pinigus sumokėjo, tačiau kvitų antrų dalių neatidavė. Paprastai kvitų antras puses atiduoda penktadienį, jei žino, kad šeštadienį nereiks dirbti. Birželio 8 d., kai ją tikrino, darbuotojos L. M. ir K. U. buvo, tačiau nebuvo išrašiusi kvitų, nes anksti išvažiavo į turgų ir nespėjo išrašyti. SODRAI moka 9 procentus nuo išmokamų pinigų, tą privalės padaryti iki einamo mėnesio 15 d. Po birželio 8 d. K. U. kelias dienas dar dirbo. 2014 ir 2015 metais L. M. ir K. U. nėra dirbusios, nuo ūkio įregistravimo samdomų darbuotojų neturėjo, tik pagal kvitus 2013 ir 2016 metais.

Dėl kontrolinio pirkimo birželio 8 d. paaiškino, kad L. M. ir K. U. neprekiaudavo gėlėmis per laikotarpį, kurį dirbo. Vienas asmuo prašė parduoti gėlių, todėl ji iš vakaro pasakė K. U., kad jei labai prašys, duok gėlę ir tegul palieka pinigus. Tačiau susitarimo su K. U. dėl to, kad prekiautų gėlėmis, nebuvo. L. M. ir K. U. pagrindinė funkcija buvo laistyti gėles, jos taip pat sutvarkydavo vazonėlius (iš kiemo sunešdavo į šiltnamį), aprinkdavo žiedlapius. Atvykimo laikas priklausydavo nuo oro sąlygų, darbo valandos nebuvo nustatytos. Pinigus už darbą L. M. ir K. U. visada sumokėdavo.

Liudytoja K. U. paaiškino, kad pas R. J. dirbo šiltnamyje birželio 1, 2, 3, 8 dienomis. Laistydavo gėles, tvarkydavo vazonėlius, juos sunešdavo į šiltnamį, nukritusius žiedus ir lapus surinkdavo. Su R. J. buvo sutarusi, kad reikia atvykti pagal oro sąlygas, dirbdavo 2-3 valandas per dieną. Buvo sutarę valandinį užmokestį – 1,5 Eur už valandą, už birželio tris dienas jai buvo sumokėta 9 eurai. R. J. kvitus pildydavo, kvito antrąjį egzempliorių jai išduodavo savaitės pabaigoje. Birželio 8 d. laistė gėles ir pardavė pirkėjui 3 gėles po 3 Eur, pirkėjui kvito neišrašė. Anksčiau gėlių niekam nėra pardavusi.

Liudytoja L. M. paaiškino, kad pas R. J. dirbo nuo birželio 1 d., per dieną dirba 2-3 valandas, sutarę 1,5 Eur užmokestį už valandą. Kvito antrą egzempliorių gauna ne kasdieną, o penktadieniais. Šiuo metu nedirba, birželio 8 d. dirbo. Gėlių niekam nėra pardavusi, nežino kainų. Šiltnamyje laistydavo gėles, pinigus už atidirbtą laiką R. J. sumokėdavo visada.

R. J. atstovas advokatas R. Vaitiekūnas baigiamojoje kalboje nurodė, kad draudžiama veika pagal ATPK 41³ str. yra laikomas darbas, kuris pagal savo esmę neatitinka jokios civilinės sutarties požymių ir dirbamas nesudarius darbo sutarties. Tačiau svarbu, ar tas darbas, kurį nesudariusios darbo sutarčių K. U. ir L. M. dirbo pas R. J., gali būti reglamentuotas kitomis teisės normomis. Reikėtų vadovautis Vyriausybės nutarimu, kuris reglamentuoja žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą tvarką, ir spręsti, ar kvitų išrašymo tvarka buvo pažeista. Prašė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nagrinėjant šią bylą nustatytos šios aplinkybės.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl nelegaliai pas R. J. dirbusių K. U. ir L. M.. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. J. ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), K. U. ir L. M. dirbo nuo 2016-06-01 iki 2016-06-08 ( b. l. 5). Operatyvaus patikrinimo pažymoje ( b. l. 6-7) nurodyta, kad 2016-06-08 R. J. pateikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelę, iš kurios matyti, kad K. U. 2016-06-01 dirbo 6 val., L. M. 2016-06-01 dirbo 6 val., o 2016-06-07 darbo valandų skaičius nenurodomas. 2016-06-08 kvitas ūkyje dirbančioms K. U. ir L. M. nebuvo išduotas. Remiantis Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymu, paslaugų kvitas privalo būti išrašytas prieš pradedant teikti paslaugas, paslaugų teikėjas turi teikti žemės ūkio paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai užpildomas paslaugų kvitas. Žemės ūkio paslaugų, kurias gavėjai turi teisę gauti, o paslaugų teikėjai turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašas patvirtintas Lietuvos Vyriausybės nutarimu, sąraše nurodomi ūkiui leistinų teikti paslaugų kodai 04 grupėje, kurios pogrupiai 0401, 0403 ( nurodyti R. J. surašytuose paslaugų kvituose), taikomi apibojimai ir leidžiama teikti tokio pobūdžio paslaugas tik pavaduojant darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, ar paslaugos gavėją, kuris pats tiesiogiai atlieka šiuo darbus. Faktų fiksavimo pažymoje ( b. l. 8) nurodyta, kad 2016-06-08 K. U., dirbdama R. J. šiltnamiuose, pardavė 3 vienetus vazoninių gėlių po 3 eurus, viso už 9 eurus. Iš žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelės kopijos ( b. l. 15-29) matyti, kad R. J. paslaugų kvitus išrašinėjo 2013 ir 2016 metais. Iš pateiktų nuotraukų ( b. l. 30-48) matyti, kad R. J. ūkis gana didelis. Posėdžio metu R. J. pateikė papildytus ir naujai užpildytus paslaugų kvitus ( b. l. 60-63). Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. J., jos atžvilgiu atliekant ikiteisminį tyrimą, pareigūnams pateikė deklaracijas, pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalus, sąskaitų faktūrų registrą, kasos pajamų orderius, ūkininko ūkio pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Kad atsirastų asmens administracinė atsakomybė, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinieji elementai.

Teismo nuomone, R. J. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, numatytos ATPK 41³ str. 1 d. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pateikto kaltinimo ribose-už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-06-08, todėl teismas nevertina Institucijos darbuotojų pastebėjimų tikrinant R. J. ūkį 2016 m. gegužės 27 dieną.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje R. J. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2016-06-01 iki 2016-06-08 leido dirbti K. U. ir L. M., kurios R. J. ūkyje teikia paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, tačiau patikrinimo metu minėtiems asmenims paslaugų kvitai išsamiai užpildyti ir išduoti nebuvo. Protokole nurodoma, kad R. J. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 99 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalis.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai) patvirtina, jog K. U. ir L. M. nebuvo įdarbintos R. J. ūkyje pagal darbo sutartis, jos teikė paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, taigi esant DK ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo konkurencijai, tarp R. J. ir K. U. bei L. M. susidariusiuose teisiniuose santykiuose turėtų būti taikomos pastarojo įstatymo nuostatos.

Nepritartina Institucijos atstovų nuomonei, kad, pažeidus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų išrašymo tvarką, teisiniai santykiai tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo automatiškai vertinami kaip nelegalus darbas. Turi būti vertinamas ir administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens elgesys – ar norėjo ir siekė pažeisti įstatymus, ar panašią praktiką taikė anksčiau, ar stengėsi vykdyti norminių aktų reikalavimus ir padarė tam tikrus pažeidimus. Institucijos atstovas A. V. baigiamojoje kalboje nurodė, kad R. J. galėjo leisti K. U. ir L. M. dirbti jos naudai, tačiau nepažeidžiant Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo. Vadinasi, R. J. su darbuotojomis galėjo tokiu būdu įforminti darbinius santykius, todėl pritartina nuomonei, kad nelegalus darbas pirmiausia yra toks darbas, kuris pagal savo esmę neatitinka jokios civilinės sutarties požymių ir dirbamas nesudarius darbo sutarties.

DK 98 straipsnis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ir kt.

DK 99 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paslaugų gavėjas pagal jo deklaruotos gyvenamosios vietos (buveinės) adresą ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas administruojančiai institucijai apibendrintą informaciją apie žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimą už praėjusį mėnesį, nurodydamas paslaugų teikėjo asmens duomenis, paslaugų teikimo laikotarpį, atlygio už suteiktas paslaugas ir sveikatos draudimo įmokų sumas.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nuostatas R. J. privalėjo pateikti pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas administruojančiai institucijai apibendrintą informaciją apie žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimą už praėjusį mėnesį, nurodydama paslaugų teikėjo asmens duomenis, paslaugų teikimo laikotarpį, atlygio už suteiktas paslaugas ir sveikatos draudimo įmokų sumas, VSDFV turėjo pateikti ne prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, o ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad K. U. ir L. M. darbo laikotarpis yra nuo 2016-06-01 iki 2016-06-08, taigi šiuo atveju R. J. paslaugų teikimo kvitus VSDFV turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 15 d.

R. J., teikdama paaiškinimus, nurodė, jog SODRAI moka 9 procentus nuo pinigų, kuriuos sumoka darbuotojoms, ir dabartinu metu tą privalės padaryti iki einamojo mėnesio 15-tos dienos. Duomenų apie tai, kad R. J. yra nesumokėjusi SODRAI mokesčių už K. U. ir L. M., byloje nėra.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad R. J. nepažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir DK 99 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Nors ir nekaltinama, nėra duomenų, jog R. J. galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 5 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir už tai, jog ji galbūt pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir DK 99 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis. Kaltinimas R. J. dėl kvitų išrašymo tvarkos nepateiktas, tačiau iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad 2016-06-07 L. M. kvite darbo valandų skaičius nenurodytas, o 2016-06-08 kvitai dirbančioms pas R. J. K. U. ir L. M. 9 val. 35 min. nebuvo išduoti. Dėl birželio 8 d. kvitų R. J. nurodė, kad išvažiavo į turgų anksti, todėl ir neišrašė kvitų.

DK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu.

Pažymėtina, jog DK 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius, todėl nagrinėjamu atveju taip pat turėtų būti taikomos ne DK 99 straipsnio 3 dalies, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Iš operatyvaus patikrinimo medžiagos ( b. l. 6-7) galima manyti, kad R. J. šiltnamių ūkyje negalėjo samdyti darbuotojų remiantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymu, nes nurodyta, kad R. J. ūkiui leistinų teikti paslaugų kodai yra 04 grupėje, kurios pogrupiai 0401, 0403 ( nurodytos ūkio surašytuose paslaugų kvituose), taikomi apribojimai ir leidžiama teikti tokio pobūdžio paslaugas tik pavaduojant darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, ar paslaugos gavėją, kuris pats tiesiogiai atlieka šiuos darbus ( darbuotojui ar paslaugos gavėjui sergant ar atostogų laikotarpiu, paslaugų gavėjui išvykus iš ūkio dėl objektyvių priežasčių ar darbuotojui nesant darbe dėl objektyvių priežasčių, pravaikštos ar nušalinimo nuo darbo).

R. J. paslaugų kvituose, surašytuose 2016 metų birželio mėnesį ( b. l. 25-28, 60-63), paslaugų pogrupio kodas yra 0401, tai reiškia žemės ūkio augalų priežiūros paslaugas, atliekamas rankomis, naudojant tam skirtas priemones – ravėjimas, retinimas, kaupimas ir (ar) laistymas ( Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašas, pakeistas LR Vyriausybės 2015-05-27 nutarimu Nr. 542). Prie pogrupio kodo nėra „*“ ženklo, kas reiškia, jog paslaugos gali būti teikiamos tik pavaduojant darbuotoją. Todėl daroma išvada, kad R. J., vadovaudamasi nustatyta, tvarka turėjo teisę supaprastinta tvarka pirkti žemės ūkio augalų priežiūros paslaugas – ravėjimą, retinimą, kaupimą ir (ar) laistymą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. A1-74/3D-140 „Dėl Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito privalomųjų rekvizitų, šio kvito blanko formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo (Dėl Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito privalomųjų rekvizitų sąrašo, šio kvito blanko formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo)“ patvirtinto Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito privalomųjų rekvizitų, šio kvito blanko formos ir jo pildymo tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad paslaugų kvite įrašomi šie pirminiai duomenys: išrašymo data, paslaugų gavėjas, paslaugų teikėjas, paslaugų teikimo data, paslaugų pogrupio kodas (-ai) ir (ar) pavadinimas, mato vnt., įkainis (Eur už vnt.)“, atlygio mokėjimo būdas (grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu), mokėjimo data ar terminas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. U. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvite Nr. 0254660 (b. l. 25) nėra šių pirminių duomenų – mokėtina sveikatos draudimo įmokos suma (nėra sumos), atlygio mokėjimo būdo (grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu), mokėjimo datos ir termino, nėra įrašyta konkreti birželio mėnesio diena ( R. J. posėdžio metu nurodė, kad ta darbo diena yra birželio 3 d, ir pateikė pataisytą kvitą ( b. l. 63));

- L. M. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvite Nr. 0254661 (b. l. 26) nėra šių pirminių duomenų – mokėtina sveikatos draudimo įmokos suma (nėra sumos), atlygio mokėjimo būdo (grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu), mokėjimo datos ir termino ( R. J. posėdžio metu pateikė pataisytą kvitą ( b. l. 62));

- L. M. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvite Nr. 0254662 (b. l. 27) nėra šių pirminių duomenų – mokėtina sveikatos draudimo įmokos suma (nėra sumos), atlygio mokėjimo būdo (grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu), mokėjimo datos ir termino, išmokėjimo sumos ir kitų duomenų ( R. J. posėdžio metu nurodė, kad kvitų antras puses atiduodavo penktadieniais ir pateikė pataisytą kvitą ( b. l. 61));

- 2016 metų birželio 8 d. K. U. ir L. M. paslaugų kvitai nebuvo užpildyti ir išduoti, nors abi rastos dirbančios ( R. J. posėdžio metu nurodė, kad tą dieną anksti išvažiavo į turgų ir neužpildė kvito, tačiau vėliau kvitus užpildė ir pateikė teismui ( b. l. 60-61)).

Kaip jau buvo minėta, paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius, kas šiuo atveju nebuvo galutinai atlikta. Tačiau vien tik formalūs dokumentų pildymo pažeidimai, kuomet griežtos apskaitos ir atskaitomybės dokumentuose – paslaugų teikimo kvituose (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 straipsnio 8 dalis) nėra nurodomi visi įstatymo reikalaujami duomenys, patys savaime, teismo nuomone, neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir toks darbas nėra laikomas nelegaliu. Pastebėtina, kad R. J. pildant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus trūksta atidumo ir žinių – kvituose paslaugos gavėjas turėtų būti R. J., paslaugos teikėjas samdomas darbuotojas, tačiau pildoma atvirkščiai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbo sutarties sudarymo taisyklės nėra vienodos reikšmės užtikrinant teisinius gėrius, kuriems apsaugoti nustatyta atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį. Bet kokios darbo sutarties sudarymo taisyklės ar taisyklių pažeidimas savaime nereiškia, kad yra įvykdytas pažeidimas – nelegalus darbas. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, svarstytina, ar konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas turėjo įtakos ATPK 41³ straipsnio sudėties objektui, t. y. ar konkretaus asmens veikoje yra ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis. Konstatavus, kad konkretus darbo sutarties sudarymo taisyklės pažeidimas neturėjo įtakos ATPK 41³ straipsnio sudėties objektui, galima išvada, kad nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnyje, sudėties.

Šio pažeidimo rūšinis objektas yra darbo sritis ir tiesioginiai objektai yra du: nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, ir šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Nagrinėjamu atveju patikrinimo dieną nebuvo išrašyti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai K. U. ir L. M. vardu, tačiau trečiadienis ( birželio 8 d.) Kupiškyje yra turgaus diena ( tikrinantys pareigūnai R. J. rado turguje), todėl tikroviškai atrodo R. J. paaiškinimas, jog kvitų neišrašė todėl, kad anksti pradėjo gėlėmis prekiauti turguje. R. J. parodė, kad susitarimo su K. U., jog ji prekiaus gėlėmis, nebuvo, buvo vienkartinis prašymas parduoti gėles. K. U. parodė, kad tai buvo vienkartinis prašymas parduoti gėles. Juk iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir K. U. paaiškinimų galima daryti išvadą, kad iš esmės prieš darbą buvo susitarta dėl gėlių priežiūros. R. J., prašydama K. U. parduoti gėles, pažeidė Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą bei su šiuo įstatymu susijusių norminių aktų reikalavimus, tačiau, teismo nuomone, toks vienkartinis pažeidimas nereiškia nelegalaus darbo. R. J. stengėsi pasinaudoti leistina supaprastinta darbuotojų įdarbinimo tvarka, tačiau ta tvarka pasinaudojo netinkamai ir padarė pažeidimų.

Paslaugų kvitai yra griežtos apskaitos ir atskaitomybės dokumentai, jie iš esmės už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-06-07 buvo užpildyti (nurodyta išrašymo data, paslaugų gavėjas, paslaugų teikėjas, paslaugų teikimo data), tačiau su trūkumais. Pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole paslaugų kvitai nepaminėti, tačiau operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad paslaugų kvitai užpildyti nepilnai. Tai rodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog vis dėl to minėtų asmenų vardu paslaugų kvitai išrašyti, tačiau jie išsamiai neužpildyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. J. ūkyje supaprastinta įdarbinimo tvarka naudojamasi nebe pirmą kartą, anksčiau kiti asmenys taip pat teikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, byloje yra pateikta tai patvirtinančių tinkamai užpildytų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų (b. l. 16-18, 20-24), todėl manytina, kad R. J. ūkyje tokia paslaugų teikimo ir gavimo praktika yra naudojamasi.

Atsižvelgus į byloje esančius duomenis bei įvertinus jų visumą darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių nelegalaus darbo R. J. ūkyje faktą, taip pat nėra duomenų, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti pajamų mokesčio iš darbuotojo darbo užmokesčio sumokėjimo, valstybinio socialinio draudimo įmokų ar pan. Manytina, kad R. J. veikoje nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, nes jos veika nelegalaus darbo objektas nepažeistas ir tokio objekto pažeidimui grėsmė nėra kilusi. Pažymėtina, kad vien tik paslaugų kvito užpildymo pažeidimai ir visų kvito pildymo reikalavimų (pirminių duomenų kvite užpildymo) nesilaikymas ar šio kvito antrojo egzemplioriaus neišdavimas prieš pradedant teikti paslaugas, ar vienkartinis šio kvito neišrašymas prieš darbo pradžią, savaime nereiškia, kad asmenys, su kuriais buvo realiai sutarta dėl paslaugų teikimo, dirbo nelegaliai, kadangi šie pažeidimai nesukuria teisinių pasekmių, susijusių su kėsinimusi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis ar į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad šiomis teisėmis asmenys galėtų pasinaudoti.

Teismas vertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstu visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie duomenys, kuriais remiantis galima nustatyti, ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl to padarymo asmuo kaltas, kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 str. nurodo, kad teismas turi įvertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Nors teismui administracinių teisės pažeidimų bylose nustatyta aktyvi pozicija renkant įrodymus, atkreiptinas dėmesys, kad patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir procesas turėtų vykti laikantis rungimosi principo. Teismo nuomone, nepritartina tokiai pozicijai, kad bet koks Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo ir jį lydinčių norminių aktų pažeidimas yra nelegalus darbas. Kaip anksčiau minėta, labai svarbi aplinkybė – ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo stengėsi pasinaudoti įstatymų nustatyta bei leidžiama supaprastinta įdarbinimo tvarka ir jam ne visiškai pavyko, ar yra akivaizdūs ir neginčijami nelegalaus darbo požymiai.

Aptartos aplinkybės paneigia R. J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, todėl, vadovaudamasis principu, jog visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas mano, kad R. J. nepagrįstai inkriminuota ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, todėl, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukta.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis išdėstytu, byla R. J. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 41³ str., 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Palėvenės 15 Kupiškyje, atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1-oje dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.