Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems A. S., M. L., E. S., jų gynėjoms advokatėms Singridai Samoškienei, Reginai Atkočaitienei, Rasai Kalkauskienei, kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą R. K., Š. L., O. B.,

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Čumačenko,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 7 klasių išsilavinimo, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) mokyklos 8 klasės moksleivė, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) 10 klasės moksleivė, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, ir

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) 7 klasės moksleivis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, 2017-03-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, teistas 2018-02-01 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalimi 3 dalies 5 punktu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusio valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr.2K-75/2010).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios M. L. ir E. S. nukentėjusios atsiprašė.

Kaltinamosios M. L. ir E. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), jos neteistos, administracine tvarka nebaustos (1 t., b. l. 172, 2 t., b. l. 2), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotos (1 t., b. l. 166, 2 t., b. l. 1), kaltinamoji E. S. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b .l. 198). Kaltinamoji E. L. registruota psichikos sveikatos centre (1 t., b. l. 159,171).

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis dėl veikos padarymo. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamos bendrininkų grupe.

Nepilnametės kaltinamosios M. L. ir E. S. padarė joms inkriminuotą nusikaltimą, tačiau yra neteistos, mokykloje vertinamos patenkinamai, nusikalto pirmą kartą, prisipažino padariusios joms inkriminuotą nusikaltimą, gailisi, supranta savo veiksmų neteisėtumą, suvokia nusikalstamos veikos padarinius, neigiamai vertina savo poelgį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų M. L. ir E. S. atžvilgiu po šio nusikaltimo padarymo nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, todėl pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindas konstatuoti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sąlygą: baudžiamojoje byloje esanti medžiaga apie kaltinamųjų asmenybes, jų gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, jų elgesį prieš, po ir nusikalstamos veikos darymo metu leidžia teigti, kad jos laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jų atžvilgiu taikytinos BK 93 straipsnyje numatytos nuostatos, abi nepilnametės atleistinos nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutrauktina, ir joms taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 straipsniuose, 90-91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui A. S., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą. A. S. teistas, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 118), registruotas VšĮ Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre (1 t. b. l.105), Priklausomybės ligų centre nesigydė ir nesilankė (1 t., b. l. 112), Kauno Jaunimo mokyklos charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 102-103).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis šiuo metu mokosi, todėl BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, negali būti skiriamas, nes izoliuojant jį nuo visuomenės, būtų sutrikdytas jo mokymosi procesas, todėl šiuo atveju, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti kitą bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertinus tai, kad jis nepilnametis, bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės minimumui.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, yra nepilnametis, jauno amžiaus, mokykloje vertinamas patenkinamai, todėl yra pagrindas manyti, kad A. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintų įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusi D. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 300 eurų turtinei ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 35).

Kaltinamieji su ieškiniu sutinka.

Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusios patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kadangi buvo pagrobtas turtas – mobiliojo ryšio telefonas 300 eurų vertės. Telefonas negrąžintas, žala neatlyginta. Tarp kaltinamųjų padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamųjų veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamieji nežymiai sužalojo G. A..

Teismas mano, kad nukentėjusi neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t.y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas kaltinamųjų kaltais veiksmais nukentėjusiai G. A. padarytą neturtinę žalą vertina 600 eurų.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakovai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.276 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamieji M. L., E. S. ir A. S. yra nepilnamečiai, pajamų negauna, turto neturi, todėl jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti nukentėjusios prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala priteistina iš jų įstatyminių atstovų nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų nepilnamečiai vaikai – kaltinamieji A. S., M. L. ir E. S., sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktinis įrodymas – CD su nepilnamečių apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 – 305 straipsniais, 307 –308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 432 straipsnio 3 dalimis, teismas

nusprendžia:

M. L., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, išaiškinant jai, kad padarius naują nusikalstamą veiką, ji negalės būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąją per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

E. S., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, išaiškinant jai, kad padarius naują nusikalstamą veiką, ji negalės būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąją per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

Nukentėjusios D. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš M. L., E. S. ir A. S., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, priteisti iš Š. L., O. B. ir R. K., nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai M. L., E. S. ir A. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti 300 eurų (tris šimtus eurų) turtinei žalai ir 600 eurų (šešis šimtų eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – CD su nepilnamečių apklausos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.