- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- II-4-844/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00060-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. K.
- Nukentėjusysis
- M. T., V. P.
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Janinai Damanskienei, dalyvaujant vertėjoms Nadeždai Gruzdevai ir Jolantai Turienei, patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui J. K., nukentėjusiesiems M. T. ir V. P., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Audriui Micikevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo patraukto administracinėn atsakomybėn J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, įgijusios (duomenys neskelbtini), našlės, dirbančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesimokančios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustos, skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau Utenos apskrities VPK arba Policijos įstaiga) 2021-11-04, nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2617-2021 (toliau Nutarimas), kuriuo ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 508 straipsnį, 506 straipsnio 4¹ dalį, subendrinta 400,00 Eur bauda, pakeitimo ir švelnesnės nuobaudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2021-11-04, Policijos įstaigos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2617-2021, nubausta pagal ANK 508 straipsnį 120 Eur bauda, pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, 400,00 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė administracinė nuobauda – 400 Eur bauda, už tai, kad būdama akivaizdžiai neblaivi, su akivaizdžiais girtumo požymiais (sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, svirduliavo, tikrintis blaivumą atsisakė), pažemino uniformuotų tarnybines pareigas atliekančių statutinių valstybės tarnautojų – Utenos apskrities Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. T. ir vyriausiosios patrulės V. P. garbę ir orumą, nes per taksi automobilio langą policijos pareigūnams parodė nepadorų gestą – pakeltą į viršų vidurinį pirštą ir taip pat nevykdė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. T. teisėto nurodymo išlipti iš taksi automobilio, prieiti prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, atsisėsti į jį.
Nutarime nurodyta, kad J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji administracinį nusižengimą padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.
Skundu nubaustoji J. K. prašo Policijos įstaigos 2021-11-04, nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2617-2021, pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu J. K. savo skundo argumentus palaikė ir prašė juos tenkinti. Ji skunde nurodė, kad važiavo su drauge taksi automobiliu iš kavinės. Buvo išgėrusi alkoholio. Sėdėdama taksi automobilyje ant galinės sėdynės, norėjo pralinksminti draugę, todėl pastebėjusi pro šalį važiuojantį policijos pareigūnų automobilį per langą parodė policijos pareigūnams nepadorų gestą, galvodama, kad to jie nepastebės. Tačiau policijos pareigūnai tokį jos elgesį pastebėjo ir sustabdė taksi automobilį, kuriuo ji važiavo su drauge. Policijos pareigūnai su ja kalbėjo nemandagiai, tempė ją į policijos tarnybinį automobilį. Tuo metu ji buvo išsigandusi dėl tokio policijos pareigūnų elgesio, todėl priešinosi. Teigia, kad tikrai nieko nenorėjo įžeisti. Jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Protokolą ji pasirašė jo net neskaičiusi, nes nelabai gerai supranta lietuviškai. Gavusi nutarimą, kuriuo jai buvo paskirta bauda labai nuliūdo, nes jame buvo parašyta, kad ji nepripažįsta savo kaltės. Teigia, kad labai nerimauja dėl to kas atsitiko ir atsiprašo dėl tokio savo elgesio. Pripažįsta savo kaltę.
Teismo posėdžio metu ji dar paaiškino, kad nežino, ką jos rodytas ženklas policijos pareigūnams reiškia, tačiau žino, kad tai negražus ir įžeidžiantis ženklas. Ji nežino ir negali paaiškinti savo tokio poelgio. Teigia jog pamatė automobilį ir parodė tą nepadorų ženklą. Teigia, jog net nesuprato, kad tai policijos automobilis. Tuo metu būtų gal parodžiusi bet kam tokį ženklą. Teigia, kad nenorėjo nieko įžeisti ar pažeminti rodydama tokį ženklą. Nesupranta kodėl taip pasielgė. Mano, kad tokiam jos elgesiui turėjo įtakos girtumas. Jeigu būtų buvusi blaivi, taip tikrai nebūtų pasielgusi. Nemano, kad ji yra priklausoma nuo alkoholio. Teigia, kad alkoholis jai pakelia nuotaiką. Ji nepažįsta asmeniškai nei M. T. nei V. P.. Įvykio metu buvo nedaug išgėrusi alkoholio, viską suprato ir orientavosi aplinkoje. Jeigu jai kas nors parodytų tokį ženklą, jai būtų nemalonu. Parodė, jog kada policijos pareigūnai sustabdė taksi automobilį, kuriuo važiavo ji su drauge, vienas policijos pareigūnas priėjo prie taksi automobilio, atidarė galines jo duris ir mandagiai paaiškino priežastį. Taip pat policijos pareigūnas mandagiai jos paprašė išlipti iš taksi automobilio ir prieiti prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Tačiau J. K. neklausė tokio policijos pareigūno prašymo, nes gal buvo šiek tiek išsigandusi ir jai nepatiko toks policijos pareigūno elgesys. Kadangi J. K. neklausė policijos pareigūno prašymo išlipti iš taksi automobilio ir iš taksi automobilio nelipo, todėl policijos pareigūnas panaudojo jėgą ir suėmęs ją už drabužių išlaipino iš taksi automobilio ir pasodino į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. J. K. teigia, kad policijos pareigūnai ją vežiojo tarnybiniu automobiliu po Visagino miestą ir vėliau jame išleido. Teigia, kad policijos pareigūnai jos į namus neatvežė, nes kada ją išleido jai dar teko eiti iki namų apie 5-10 min. Tuo metu policijos pareigūnai nesakė, kad jai reikės atvykti į policijos įstaigą. J. K. atsimena, kad kitą dieną pas ją į namus atvyko policijos pareigūnas, kuris jai surašė administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas jai buvo surašytas, esant blaiviai. Protokolą ji pasirašė būdama blaivi. Teigia, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ji nebuvo informuota. Parodė, kad policijos pareigūnas, kuris surašė jai administracinio nusižengimo protokolą, jai įteikė antrąją administracinio nusižengimo protokolo kopiją. Paminėjo, kad ji neskaitė viso administracinio nusižengimo protokolo turinio. Apie jai skirtą baudą sužinojo tik tada, kada gavo policijos įstaigos nutarimą, kuriuo jai ir buvo paskirta 400 Eur bauda. J. K. sutinka, kad parodydama nepadorų gestą policijos pareigūnams juos įžeidė. Su tokiu padarytu pažeidimu sutinka. Tačiau kodėl jai skirta nuobauda už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ekstremalios situacijos metu, nelabai supranta, nes taksi automobilyje buvo su kauke. Teigia, jog yra girdėjusi, kad Lietuvoje yra nustatyti ribojimai susiję su Covid-19 pandemija. Teigia, kad ji gailisi dėl tokio savo elgesio. Mano, kad dėl to tikrai yra kaltas alkoholis. Paminėjo, kad ji nelabai gerai supranta lietuvių kalbą. Tačiau, kada jai buvo įteikta administracinio nusižengimo protokolo kopiją, ji skaitė kas yra surašyta administracinio nusižengimo protokole. Suprato, kas jame yra parašyta. Kada jai buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas, ji vertėjo paslaugų nereikalavo. Kadangi administracinio nusižengimo protokolo viso neperskaitė, nematė, kad jame nurodytas ir administracinio nusižengimo nagrinėjimo laikas ir vieta. Jai niekas nesakė, kad administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama Utenoje. Teigia, jog jeigu tai būtų žinojusi būtų vykusi į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą Utenoje. Paminėjo, jog kada jai buvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnas su ja bendravo rusų kalba. Patvirtino, kad ji suprato, kas buvo parašyta administracinio nusižengimo protokole ir suprato už ką jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Prašo jai skirti švelnesnę nuobaudą, negu šiuo metu jai yra paskirta.
Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. T. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities VPK Visagino PK Reagavimo skyriuje, vyr. tyrėju. 2021-10-12, jis buvo tarnyboje, kartu su savo kolege V. P.. Jų tarnybos laikas buvo nuo 20 val. vakaro iki 8 val., ryto. Buvo jau po vidurnakčio, kada jis su savo kolege patruliuodami tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“ ir važiuodami Statybininkų gatve, Visagine, nutarė užvažiuoti į barą „Pas draugą“ patikrinimo tikslais. Už tarnybinio automobilio vairo buvo M. T., o jo kolege sėdėjo keleivio pusėje. Kada M. T., norėdamas pasukti, sulėtino vairuojamo automobilio greitį, pamatė, kad iš įvažiavimo į pagrindinį kelią važiuoja taksi automobilis. Taksi automobilis, kaip tik suko į pagrindinį kelią, o M. T. vairuojamas automobilis stovėjo priekiu tiesiai prieš jį, todėl M. T. žiūrėdamas į taksi automobilio saloną pastebėjo, kaip taksi automobilio gale, už vairuotojo pusės, sėdinti mergina šviesiais plaukais parodė jam per taksi automobilio langą nepadorų ženklą – buvo iškėlusi į viršų atlenktą vidurinį pirštą. Toks taksi automobilio keleivės elgesys įžeidė M. T., kaip policijos pareigūną, nes jis tuo metu buvo tarnyboje, todėl jis nutarė sustabdyti taksi automobilį, tam, kad išsiaiškinti aplinkybes. Tokia situacija, kuri yra susijusi su jo įžeidimu, jam buvo nemaloni. Apie tokį taksi automobilio keleivės elgesį M. T. pasakė ir savo kolegei V. P.. Kiek jam žinoma jo kolege V. P. nematė to nepadoraus ženklo, kurį policijos pareigūnams rodė taksi automobilio keleivė. Taksi automobilis buvo sustabdytas prie Visagino prokuratūros pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kada taksi automobilis buvo sustabdytas M. T. priėjo prie jo ir atidarė galines jo duris ir ten buvusiems žmonėms paaiškino sustabdymo priežastį. Taksi automobilyje buvusi J. K. neigė, kad ji rodė policijos pareigūnams nepadorų gestą, vėliau paminėjo, kad toks gestas nieko blogo nereiškia. Akivaizdžiai matėsi, kad J. K. yra neblaivi. M. T. paprašė J. K., kad ji išliptų iš taksi automobilio ir prieitų prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Tačiau J. K. jo prašymo nevykdė, su juo bendravo nemandagiai. Kadangi J. K. geranoriškai nelipo iš taksi automobilio, todėl M. T. ją rankomis suėmė už drabužių ir jėga ištraukė iš taksi automobilio, ir atvedė prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. M. T. liepė J. K. sėsti į policijos tarnybinio automobilio galą, tačiau J. K. to nedarė, dėl to ji jėga buvo įsodinta į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Kadangi J. K. draugė trukdė policijos pareigūnų darbui, todėl tam, kad išsiaiškinti aplinkybes, policijos pareigūnai J. K. nuvežė į netoli esančią degalinę „Viada“, kurios aikštelėje buvo nustatyta J. K. asmenybė. Nustačius J. K. asmenybę ji buvo paleista. Grįžę į policijos komisariatą policijos pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus dėl J. K. elgesio. Ikiteisminio tyrimo M. T. neatliko. Tai darė kiti jo kolegos.
Liudytoja teisme apklausta nukentėjusioji V. P., apie įvykį nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis M. T., tik dar patikslino, jog kada prasilenkė su taksi automobiliu matė, jog jame sėdėjo dvi merginos. Jos kolega M. T. jai pasakė, kad viena iš merginų jam parodė nepadorų gestą – iškeltą į viršų vidurinį pirštą. V. P. mano, kad toks ženklas buvo parodytas jiems, kaip bendrai policijos pareigūnams, o ne tik jai su M. T. asmeniškai. Tai buvo visų policijos pareigūnų pažeminimas. Ji tiki savo kolega M. T. ir mano, kad J. K. tikrai rodė jai ir jo kolegai tą nepadorų gestą ir toks J. K. elgesys ją taip pat įžeidė ir pažemino, kaip policijos pareigūnę. Patvirtino, kad J. K. nevykdė jos kolegos M. T. nurodymų išlipti iš taksi automobilio, sėsti į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. J. K. atsisakė tikrintis blaivumą, nors matėsi akivaizdūs jo neblaivumo požymiai. Kadangi J. K. draugė trukdė policijos pareigūnų darbui, jie nuvežė J. K. šiek tiek toliau nuo įvykio vietos, patikrino jos asmenybę ir ją paleido. Patvirtino, kad J. K. negeranoriškai buvo nusiteikusi policijos pareigūnų atžvilgiu. Sugrįžę į policijos komisariatą policijos pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus dėl įvykio. Pati V. P. ikiteisminio tyrimo neatliko. Tai darė kiti policijos pareigūnai. Savo elgesiu J. K. pažemino jos kaip pareigūnės garbę ir orumą.
Policijos įstaiga teismui pateikė atsiliepimą į J. K. skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Mano, kad nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, tačiau jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, garso įrašu ir kitais byloje esančiais duomenimis. Administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ yra pateiktas J. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad savo rodytą gestą nevertina kaip įžeidimo, todėl nesutinka, kad kažką pažeidė. Pateiktas paaiškinimas patvirtintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parašu.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 508 straipsnį taikoma už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Gestai - tai žmogaus vidinės kultūros, išsiauklėjimo bei išprusimo ženklai. Daugelis jų nėra sąmoningi, tačiau jie perduoda informaciją apie žmogaus būseną bei jo mintis. Viduriniojo piršto rodymas daugelyje šalių turi įžeidžiamą reikšmę - „atsisėsk ant jo“. J. K. per automobilio langą rodant gestą, t. y. iškeltą ranką ir ištiestą vidurinį pirštą į viršų, sulenkus kitus pirštus, policijos pareigūnai pasijuto įžeisti ir pažeminti, kadangi tokį gestą suprato, kaip nepadorų.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymas nustato Lietuvos policijos veiklos teisinius pagrindus, policijos veiklos principus, policijos uždavinius, funkcijas, organizacinę struktūrą, policijos bendradarbiavimo su gyventojais, nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybių ir kitomis Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių, kitų užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis ar tarptautinėmis organizacijomis pagrindus, policijos generalinio komisaro skyrimo ir atleidimo tvarką, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų Šengeno valstybių teisėsaugos pareigūnų teises ir pareigas vykdant bendrąsias operacijas Lietuvos Respublikos teritorijoje, policijos finansavimo šaltinius ir formas. Šio įstatymo 21 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
J. K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdama akivaizdžiai neblaivi, nevykdė policijos pareigūno teisėto nurodymo išlipti iš automobilio, prieiti prie tarnybinio automobilio ir atsisėsti į jį.
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. K., būdama akivaizdžiai neblaivi, pažemino uniformuotų tarnybines pareigas atliekančių statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą, per automobilio langą, iškėlus ranką su ištiestu viduriniu rankos pirštu į viršų, kai kiti rankos pirštai buvo sulenkti, tuo parodydama nepadorų gestą. Tokie jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnio požymius. Taip pat, nevykdė policijos pareigūno teisėto nurodymo išlipti iš automobilio, prieiti prie tarnybinio automobilio ir atsisėsti į jį. Šie jos veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalies požymius. Pažymėtina, kad minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai buvo padaryti ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu. Aktualu tai, kad ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
ANK 617 straipsnio 2 dalis numato, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgus į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šį pažeidimą padarė ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, todėl vadovaujantis ANK 617 straipsnio 2 dalimi, J. K. veika iš ANK 506 straipsnio 4 dalies buvo per kvalifikuota į 506 straipsnio 4¹ dalį.
Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, skiriant J. K. baudas už padarytus administracinius nusižengimus buvo, atsižvelgta į padarytų administracinių nusižengimo pobūdį, t. y. abu pažeidimai buvo padaryti vienu metu, kurie sietini su valdymo tvarka. Pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, kad pažeidimus asmuo padarė būdamas akivaizdžiai neblaivus ir tikrintis blaivumą atsisakė, o abu pažeidimai padaryti tyčia. Atsižvelgta į asmenybę, o būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ankščiau yra baustas administracine tvarka už padarytus kitus administracinius nusižengimus. Nagrinėjant administracinę bylą nebuvo nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančią aplinkybę buvo pripažinta aplinkybė, kad asmuo administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.
ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. To paties kodekso 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padalytų administracinių nusižengimų.
Už padarytus administracinius nusižengimus J. K. paskirta pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, 120 eurų bauda, o pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, 400 eurų bauda, paskiriant galutinę administracinę nuobaudą - 400 eurų baudą. Pažymėtina, kad paskirtos baudos, o tuo pačiu ir galutinė administracinė nuobauda - bauda, yra paskirtos ne mažesnės negu vidurkis, tačiau savo ruožtu ir artimos numatytų baudų vidurkiams.
Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktas prašymas pakeisti priimtą nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Mano, kad toks prašymas yra nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas. J. K. paskirta galutinė nuobauda atitinka jos padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir Sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktiką sprendimas skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą ar administracinės nuobaudos neskirti galimas nustačius išskirtines aplinkybes, vertintinas pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančias jo atsakomybę. Mano, kad šioje byloje tokių aplinkybių nėra. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pateiktos aplinkybės, kad labai nerimauja dėl to kas atsitiko, atsiprašo ir pripažįsta savo kaltę, neturėtų būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios vertintinos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančias jo atsakomybę.
Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nesutikdamas su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu, remiantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo teismo jo netenkinti ir palikti galioti 2021 m. lapkričio 4 dieną, priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2617-2021.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavo Policijos įstaigos atstovas, kuris posėdžio metu palaikė atsiliepime į J. K. skundą nurodytas aplinkybes. Prašė skundo netenkinti ir jį atmesti.
Patrauktos administracinėn atsakomybėn J. K. skundas netenkinamas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 642 straipsnio 1 dalis numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde.
ANK 563 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.
Byloje esantys įrodymai: 2021-10-12, Policijos pareigūno M. T. tarnybinis pranešimas „Dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimo“, kuriame užfiksuota, kad 2021-10-12, apie 1.58 val. kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule V. P., Visagino mieste, vykdė tarnybines pareigas, vilkėjo policijos pareigūno uniformą ir važiavo tarnybiniu policijos automobiliu, pažymėtu skiriamaisiais ženklais. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo taksi automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vežė dvi merginas. Viena iš merginų, su šviesiais plaukais, kuri sėdėjo gale, keleivio vietoje iš kairės pusės, žiūrėdama į policijos pareigūnus parodė nepadorų gestą - ištiestą karės rankos vidurinį pirštą iškelta į viršų, kuris reiškia lytinio organo demonstravimą, tuo pažemino jo ir jo kolegės, kaip policijos pareigūnų, garbę ir orumą. Sustabdžius automobilį, nustatyta, kad tai buvo J. K., gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, nes nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Tikrintis blaivumą J. K. atsisakė. J. K. nevykdė teisėto nurodymo išlipti iš automobilio, prieiti prie tarnybinio automobilio, atsisėsti į jį. Teko panaudoti fizinę prievartą. Spec. priemonės nebuvo naudotos. Kai buvo nustatyta merginos tapatybė ji buvo paleista namo. Įvykis užfiksuotas tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), prekine vaizdo kamera ir BODY B0F1EC609D14, B0F1EC60A88E. Pradėta AN teisena Nr. 21147004762.
2021-10-12, Policijos pareigūnės V. P. tarnybinis pranešimas „Dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimo“, kuriame užfiksuota, kad 2021-10-12, kartu su Utenos AVPK Visagino PK vyresniuoju tyrėju M. T. Visagino mieste vykdė tarnybines pareigas, vilkėjo policijos pareigūno uniformą ir važiavome tarnybiniu policijos automobiliu, pažymėtu skiriamaisiais ženklais. Apie 1.58 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas taksi automobilis F. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vežė dvi automobilio galinėse sėdynėse sėdinčias merginas. Tuo metu, vyresnysis tyrėjas M. T. pasakė, kad viena iš merginų, kuri sėdėjo automobilio galinių sėdynių kairėje pusėje, žiūrėdama į policijos pareigūnus parodė nepadorų gestą - ištiestą karės rankos vidurinį pirštą iškeltą į viršų, kuris reiškia lytinio organo demonstravimą, tuo pažemino jos ir kolegos, kaip policijos pareigūnų, garbę ir orumą. Ji pačio veiksmo nematė, kadangi daugiau į taksi keleives nežiūrėjo. Sustabdžius automobilį buvo nustatyta, kad tai buvo J. K., gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, nes nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, ji svirduliavo. Tikrintis blaivumą J. K. atsisakė. J. K. nevykdė teisėto vyresniojo tyrėjo M. T. nurodymo išlipti iš automobilio, prieiti prie tarnybinio automobilio, atsisėsti į jį. Teko panaudoti fizinę prievartą. Spec. priemonės nebuvo naudotos. Kai buvo nustatyta merginos tapatybė ji buvo paleista namo. Įvykis užfiksuotas tarnybinio automobilio U5084, prekine vaizdo kamera ir BODY B0F1EC609D14, B0F1EC60A88E.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat administracinio nusižengimo byloje yra duomenys, kurie patvirtina, kad M. T. ir V. P. yra policijos pareigūnai ir kad jie 2021-10-12, apie 1 val. 58 min., buvo tarnyboje.
Byloje yra skundžiamas 2021-11-04, nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2617-2021 ir 2021-10-12, administracinio nusižengimo protokolas Nr. 49-ANR_P-1862-2021. Protokole yra J. K. paaiškinimas, kur ji nurodė, jog jos nuomone vidurinio piršto rodymas nėra įžeidimas, todėl ji nesutinka, kad kažką pažeidė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26, nutarimu Nr. 152 „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021-10-01 iki 2021-10-15) vadovaujantis 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies e punktu, 25 ir 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniu, 9 straipsnio 11, 19 punktais, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 10 straipsniu, atsižvelgiant į 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2021 m. birželio 23 d. posėdžio pasiūlymą ir siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.
Pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį administracinė atsakomybė taikoma už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus, kai jie padaromi, be kita ko, karantino metu. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką, be to, toje teritorijoje turi galioti specialus teisinis režimas (karantino, riboto karantino, ekstremalios situacijos ir t. t.). Taip pat tam, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Taigi ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės normos dispozicija suponuoja pareigą administracinio nusižengimo protokole nurodyti kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo, taip pat įstatymų įgaliotų pareigūnų veiklą reglamentuojančias teisės normas, nustatančias jų teises ar jiems pavestas pareigas, kurių nevykdymu ar netinkamu vykdymu yra kaltinamas asmuo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio Įstatymo 21 straipsnį, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Policijos pareigūno, kaip ir žmogaus garbė, siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti vertina konkretų asmenį, jo padėtį visuomenėje, kolektyve. Tai yra žmogaus reputacija. Orumas susijęs su tuo, kaip žmogus vertina save, su jo požiūriu į save. Įžeidinėjimas pareigūno, jo žeminimas kitų žmonių, bendradarbių akyse, yra jo orumo įžeidimas.
Skundo nagrinėjimo teisme metu yra tiksliai nustatyta, kad nubaustoji J. K. administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis parodydama nepagarbų gestą tarnyboje buvusiems policijos pareigūnams M. T. ir V. P. pažemino jų garbę ir orumą, todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 508 straipsnį.
Taip pat skundo nagrinėjimo metu yra tiksliai nustatyta, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nubaustoji J. K. nevykdė teisėto statutinio valstybės tarnautojo M. T. reikalavimo išlipti iš taksi automobilio, prieiti prie policijos tarybinio automobilio, sėstis į jį ir tai ji darė ekstremalios situacijos metu, todėl jos veika pagrįstai yra kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį.
J. K. neneigia padarytų administracinių nusižengimų, tačiau skundu prašo sušvelninti jai paskirtą nuobaudą.
ANK 22 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama nuobaudas bei administracinio poveikio priemones, siekia Valstybė. Nuobaudos paskirtis yra ne tik atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, bet ir paveikti taip, jog administracinį nusižengimą padarę asmenys laikytųsi įstatymų ir daugiau nebedarytų administracinių nusižengimų, taip pat ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad nuobauda būtų adekvati (proporcinga) padarytai neteisėtai veikai. Bendrieji nuobaudos skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti ANK 32 straipsnyje.
ANK 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, vadovaujamasi teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.
Teismo vertinimu, Policijos įstaigos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą J. K. vadovavosi ANK 32 straipsnio nuostatomis ir bendrųjų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuobaudos pagrindus, numatytus ANK 32, 34 straipsniuose.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas galima taikyti tik išskirtinais atvejais. J. K. skunde ir jo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, nėra išskirtinės.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeidėjui gali būti taikomos nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą ir jo skundo argumentus, bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas būtų nepagrįstas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, susijusios su jos gailėjimusi dėl padarytų administracinių nusižengimų, negali būti vertinamos kaip išskirtinės ar sudarančios pagrindą švelninti J. K. paskirtą nuobaudą. Vertinant ANK 508 straipsnio, ir 506 straipsnio 4¹ dalies sankcijas, įstatymo leidėjas šiuos nusižengimus laiko pakankamai pavojingus.
Pažymėtina ir tai, kad J. K. būdama suaugusiu ir protingu žmogumi, negalėjo teisme paaiškinti, kodėl ji taip elgėsi policijos pareigūnų atžvilgiu. Parodė, kad dėl tokio jos elgesio yra kaltas alkoholis. Tokios J. K. aplinkybės tikrai negali būti pripažįstamos išskirtinėmis ir leidžiančiomis jai taikyti švelnesnę nuobaudą.
Toks jos elgesys pavartojus alkoholio, kaip tik sunkina jos padėtį atsakomybės prasme.
Suprasdama, kad alkoholio vartojimas jai gali apsunkinti jos elgesio kontrolę, ji turėjo imtis savitvardos priemonių ir atsisakyti alkoholio vartojimo, jo vengti. Tačiau nepaisant to ji alkoholį vartojo ir kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, jog girtumas turėjo įtakos jos neteisėtam elgesiui.
Jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų švelninti jos padėti atsakomybės prasme, jos skundą nagrinėjant teisme, J. K. nenurodė.
Kitos jos teisme nurodytos aplinkybės, negali būti pagrindu jos atsakomybės švelninimui ar jai skirtos subendrintos nuobaudos panaikinimui.
Pastebėtina ir tai, kad J. K. ir anksčiau yra bausta už administracinių nusižengimų padarymą. Jos anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai taip pat yra susiję su alkoholio vartojimu. Jos naujai daromi teisės pažeidimai, įrodo, kad ji nėra pakankamai kritiška sau, savo neteisėtam elgesiui.
Taip pat ir skiriamos nuobaudos sukeliamos neigiamos pasekmės negali būti vertinamos kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Todėl, kaip jau minėta, išskirtinių sąlygų buvimas, kuris leistų, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, J. K. paskirtą nuobaudą švelninti, nekonstatuotas.
Pažymėtina ir tai, kad J. K., surašant jai administracinio nusižengimo protokolą, neprisipažino dėl jai pareikšto administracinio kaltinimo. Ir tik vėliau, kada sužinojo apie jai paskirtą nuobaudą, galimai pradėjo gailėtis dėl padarytų pažeidimų.
Teismas pažymi, kad pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą pažeidėjo prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas jį išaiškinti yra pripažįstama pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: 1) pažeidėjo prisipažinimą, padarius įstatymo uždraustą veiką ir 2) pažeidėjo nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti padarytą administracinį nusižengimą. Pažeidėjo prisipažinimas padarius įstatymo uždraustą veiką yra tada, kai pažeidėjas savo noru, o ne verčiamas surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų faktines aplinkybes administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu. Prisipažinimo padarius įstatymo uždraustą veiką momentas neturi lemiamos reikšmės, tačiau, vertinant pažeidėjo parodymus, svarbu nustatyti, ar pažeidėjo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.
Nukentėjusysis M. T. skundo nagrinėjimo metu teisme patvirtino, kad J. K. neigė, jog rodė policijos pareigūnams nepadorų gestą.
Administracinio nusižengimo protokole yra taip pat užfiksuota, kad J. K. manymu, vidurinio piršto rodymas nėra įžeidimas, todėl ji nesutinka, jog kažką pažeidė.
Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog policijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą J. K. atžvilgiu, pagrįstai konstatavo, kad J. K. veiksmuose nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte.
Taip pat teismas nesutinka su J. K. nurodyta aplinkybe, kad ji nežinojo apie jos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Pažymėtina tai, kad J. K. buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo tiksliai nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vieta ir laikas.
Skundo nagrinėjimo teisme metu ji patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokolo turinys jai buvo žinomas ir suprantamas, tačiau ji protokolo viso išsamiai neperskaitė.
Tokia jos nurodyta aplinkybė, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji nepakankami domėjosi ir rūpinosi administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu. Buvo neatidi.
Šios skundo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad J. K. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu neprisipažino dėl jai pareikšto administracinio kaltinimo, todėl policijos pareigūnas skirdamas jai administracinę nuobaudą už padarytus administracinius nusižengimus pagrįstai įvertino, kad jos elgesyje nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tame tarpe ir lengvinančios aplinkybės numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Kadangi J. K. veiksmuose nebuvo nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir buvo nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, todėl J. K. pagrįstai yra skirta subendrinta 400 Eur bauda. Teismo vertinimu, galutinė bauda J. K. paskirta laikantis ANK 32, 34 straipsnyje ir ANK 38 straipsnyje įtvirtintų taisyklių.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad J. K. kaltė dėl ANK 508 straipsnyje ir ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo įrodyta, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Todėl naikinti ar keisti Policijos įstaigos 2021-11-04, nutarimo skundo motyvais nėra pagrindo.
Daroma išvada, kad Utenos apskrities VPK 2021 m. lapkričio 4 d., nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2617-2021, yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Utenos apskrities VPK pareigūno 2021-11-04, priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2617-2021 (ROIK Nr. 201147004762), palikti nepakeistą ir patrauktos administracinėn atsakomybėn J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.