Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-06-17 · Administracinė byla Nr. I-8606-281/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-17
Bylos Nr.
I-8606-281/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03043-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-8606-281/2014Proceso Nr. 3-61-3-03043-2014-0(S)
NUTARTIS2014 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, susipažinusi su M. M. – P. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja M. M. – P. 2014-06-09 teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-05-14 raštą Nr. 1SS-(9.5)-1218 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto 2014-02-24 raštą Nr. 49SFN-(14.49.104)-203 „Dėl informacijos pateikimo“ dalyje, kurioje konstatuota, kad M. M. – P., žemės sklypo, unikalus Nr. (neskelbtini duomenys), esančio adresu (neskelbtini duomenys), savininkė, yra užėmusi gretimo sklypo, unikalus Nr. (neskelbtini duomenys), esančio adresu (neskelbtini duomenys), Vilnius, dalį; 3) panaikinti 2013-08-28 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.49ŽN-209 su priedu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skundą atsisakytina priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012), o 2011 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-763/2011 ir 2012 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-373/2012 yra išaiškinęs, kad žemės naudojimo patikrinimo aktas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi jis nėra savarankiškas administracinis aktas, įtakojantis pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus.

ABTĮ 15 str. 1 d. nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas turi teisę priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai ir imperatyviai suformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, jo teisės bei pareigos.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji iš esmės kelia du savarankiškus reikalavimus – pirmuoju reikalavimu siekia, kad būtų panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013-08-28 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr.49ŽN-209, kuriuo konstatuota, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (neskelbtini duomenys), esančio adresu (neskelbtini duomenys), Vilnius, savininkė, yra užėmusi gretimo sklypo, unikalus Nr. (neskelbtini duomenys), esančiu adresu (neskelbtini duomenys), Vilnius, dalį, o antruoju reikalavimu siekia, kad būtų panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014-02-24 raštas Nr. 49SFN-(14.49.104)-203, kuriuo pareiškėjai pranešta, kad ATPK 250 straipsnyje numatytu pagrindu nutraukta administracinė procedūra dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, padarymo (ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-05-14 raštu Nr. 1SS-(9.5)-1218 buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimas nutraukti administracinę procedūrą).

Pažymėtina, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto 2014-02-24 raštas Nr. 49SFN-(14.49.104)-203, kuriuo pareiškėjai pranešta, kad nutraukta administracinė procedūra dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-05-14 raštas Nr. 1SS-(9.5)-1218, kuriuo patvirtintas minėtas Vilniaus miesto skyriaus sprendimas, yra informacinio pobūdžio raštai ir pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, t.y. tiesiogiai nesukuria pareiškėjai ar kitiems asmenims teisių ar pareigų. Pareiškėjos ginčijamame žemės naudojimo patikrinimo akte yra konstatuoti tik faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų, todėl šis aktas teisinių pasekmių pareiškėjai taip pat nesukelia. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo reikalavimai: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-05-14 raštą Nr. 1SS-(9.5)-1218 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto 2014-02-24 raštą Nr. 49SFN-(14.49.104)-203 „Dėl informacijos pateikimo“ dalyje, kurioje konstatuota, kad M. M. – P., žemės sklypo, unikalus Nr. (neskelbtini duomenys), esančio adresu (neskelbtini duomenys), Vilnius, savininkė, yra užėmusi gretimo sklypo, unikalus Nr. (neskelbtini duomenys), esančio adresu (neskelbtini duomenys), dalį; 3) panaikinti 2013-08-28 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.49ŽN-209 su priedu, nenagrinėtini teisme administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja teismui su skundu pateikė ir žyminio mokesčio kvitą (2014-06-05 mokėjimo nurodymas). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 42 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti priimti M. M. – P. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

M. M. – P. 2014-06-05 mokėjimo nurodymu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė