Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovo atstovui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. P. dėl nuomos mokesčio priteisimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad jo vadovaujama bendrovė atsakovui automobilį buvo išnuomoję savaitei. Transporto priemonės valdytojų atsakomybe automobilis buvo apdraustas. Draudimo išmokos negavo, nes kaip draudimo bendrovė informavo juos, nebuvo laiku pranešta apie įvykį. Už mechaninį tyčinį durų išlaužimą draudimas taip pat neatlygina, kaip paaiškino, tai nedraudiminis įvykis. Pagal sutartį iš D. P. buvo paimtas 100 Eur užstatas. Po savaitės buvo skambinta D. P., jis pažadėjo automobilį grąžinti po 2-3 dienų. Jam automobilio negrąžinus, vėl skambino atsakovui, tačiau telefonas buvo išjungtas. Vėliau atsiliepęs D. P. pasakė, kad jis vėluoja, kažkas atsitiko, automobilį grąžins kiek vėliau nei sutarta. Atsakovui automobilio vis negrąžinant, jis kreipėsi į policiją dėl automobilio vagystės. Tyrėjas susisiekė su atsakovo motina. Tada vėliau jis sulaukė skambučio iš D. P., jis pasakė, kad automobilis yra sulaužytas, stengsis kuo greičiau automobilį grąžinti, nėra jo pavogęs. Žadėjo atlyginti padarytą žalą. Atgavus automobilį, jis buvo tuščiu baku, su išlaužtomis galinėmis dalimis. D. P. ant sutarties nebepasirašė, į derybas dėl nuostolių atlyginimo nebesileido, tiesiog paliko automobilį ir numetė raktelius. Ieškovas kreipėsi į antstolį, kad užfiksuotų sugadinimus, kitas aplinkybes. Bandė su atsakovu derėtis, darė įvairias nuolaidas, leido jam pačiam pasirūpinti remontu ir grąžinti bendrovei sutvarkytą automobilį, tačiau jis to nepadarė, su ieškovu visai nebendravo. Prašomą priteisti automobilio nuomos mokestį paskaičiavo už 12 dienų iki tada, kai automobilis faktiškai buvo grąžintas. 348 Eur ir 75,95 Eur sumas sudaro kuro užpylimas, nes atsakovas automobilį grąžino tuščiu kuro banku, nors sutartyje buvo numatyta, kad automobilis grąžinamas pilnu kuro baku. Taip pat prašo priteisti už atsakovą sumokėtą 14,78 Eur mokestį, nes pagal datą matyti, kad bendrovės automobiliu tuo metu naudojosi ir kelio mokesčio Norvegijoje nesumokėjo atsakovas. Atsakovui nuomotas automobilis (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra suremontuotas, nes nori prisiteisti remontui reikalingą sumą ir tik tada galės remontuoti. Pagal bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktą komercinį pasiūlymą, automobilio remontas kainuotų 2793,38 eurų, todėl tokią sumą ir prašo priteisti. Prašo tenkinti ieškinį pilnai.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį jam pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas taip pat nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai į parengiamąjį ar teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių, byloje galima būti priimtas sprendimas už akių.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius teismo posėdyje ieškovo atstovo paaiškinimus, nustatyta, kad 2015 m. balandžio 8 d. ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) su atsakovu D. P. sudarė Automobilio nuomos sutartį Nr. 20150408 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas išnuomojo atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – automobilis) laikotarpiui nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. balandžio 15 d., t. y. septynioms dienoms (6-8 b. l.). Vienos paros nuomos kaina – 29 Eur. Atsakovas sumokėjo ieškovui 100 Eur užstatą ir įsipareigojo automobilį ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 15 d. 16 val. grąžinti jį Sutartyje nurodytu adresu. Sutarties pagrindu 2015 m. balandžio 28 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. MPR 75/14 (11 b. l.). Neatgavusi automobilio sutartu laiku, ieškovo bendrovė keletą kartų skambino atsakovui, o 2015 m. balandžio 19 d. kreipėsi į policijos komisariatą dėl automobilio vagystės (42 b. l.). Kaip nurodo ieškovo atstovas, kadangi 2015 m. balandžio 22 d., atgavus automobilį iš atsakovo, jis buvo tuščiu baku, su išlaužtomis galinėmis durelėmis, o D. P. į derybas dėl nuostolių atlyginimo nesileido, ieškovas kreipėsi į antstolį, kad užfiksuotų sugadinimus, kitas aplinkybes. 2015 m. balandžio 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir jo priedais – fotonuotraukomis – antstolis A. L. užfiksavo, jog 2015 m. balandžio 22 d. 15.51 val. automobilio galinės durelės buvo apgadintos, t. y. deformuotos, aplankstytos, nubraižytos, trūksta vyrių laikiklių, jos neužsidaro (15-16 b. l.).

Dėl transporto priemonės nuomos mokesčio priteisimo

Nagrinėjamoje byloje ginčo materialiniai teisiniai santykiai iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) CK 6.522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą. Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Šių santykių reglamentavimui, kaip specialiosios, skirtos CK 6.522-6.529 straipsnių normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles taikomos bendrosios nuomos sutarčių taisyklės (CK 6.477-6.503 str.). Nagrinėjamoje byloje šalys sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui automobilį, laikotarpiui 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. balandžio 15 d., už 29 Eur kainą parai. Esant nenuginčytai ir galiojančiai šalių Sutarčiai, ji turi būti vykdoma, o jos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju taikoma atsakomybė už sutarties pažeidimą (CK 6.200, 6.205, 6.245 str.). Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, t. y. suteikė atsakovui už užmokestį transporto priemonę laikinai valdyti ir naudotis. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Šalys nuomos sutartyje nustatė konkretų automobilio nuomos laikotarpį. Atsakovas, automobilio sutartu laiku negrąžino ir taip faktiškai pratęsė nuomos terminą. Automobilis atsakovui grąžintas tik 2015 m. balandžio 22 d. Taigi, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nuomos mokestį už visą faktinį nuomos laikotarpį. Be to, atsakovas įsipareigojo grąžinti atsakovui automobilį pilnu kuro baku, ko pagal byloje pateiktus įrodymus nepadarė. Kiekvienas civilinių teisinių santykių dalyvis turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo pareigas vykdyti tinkamai ir laiku (CK 6.200 str.), todėl ir atsakovas, būdamas sąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis, turėjo tinkamai vykdyti savo pareigą sumokėti automobilio nuomos mokestį ieškovui, o šios pareigos tinkamai neįvykdęs pažeidė sutartines prievoles. Ieškovo reikalavimas dėl automobilio nuomos mokesčio ir išlaidų už kurą priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 512,95 Eur skola.

Dėl nuostolių atlyginimo už transporto priemonės remontą

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 2793,38 Eur su PVM už transporto priemonės remontą. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovas pateikė UAB (duomenys neskelbtini) komercinį pasiūlymą dėl transporto priemonės remonto (12-14 b. l.), kuriame, kad minėtą sumą sudaro dešinės ir kairės pusės galinių durelių kaina, kiekviena po 863,69 Eur, jų paruošimo, dažymo, lakavimo ir kt. darbai, jiems atlikti reikalingos medžiagos.

CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jei nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, jog žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-299/2008). Taigi, teismų praktikoje pripažįstama galimybė iš kaltosios šalies prisiteisti tiek nukentėjusios šalies realiai patirtas išlaidas, tiek ir kaštus, t. y. būsimas išlaidas, kurios dar bus patirtos siekiant pašalinti padarytą žalą.

Kadangi atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie jam pareikštus reikalavimus, nepasinaudojo savo teise reikšti prieštaravimus dėl padarytos žalos fakto, prašomo priteisti žalos dydžio, priešpriešinių įrodymų nepateikė, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo išvadai, jog žalos dydis yra nepagrįstas ir apgadintas automobilis gali būti suremontuotas už mažesnę kainą (CPK 185 str.), todėl ieškovo reikalavimas dėl 2793,38 Eur žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas.

Ieškovas nurodo, kad prašomą atlyginti žalą sudaro ir sumos, sumokėtos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (15-16, 22 b. l.) bei už atsakovo nesumokėtą kelių mokestį Norvegijoje. Tačiau ieškovas nėra pateikęs teismui duomenų, patvirtinančių, jog šias išlaidas faktiškai patyrė, t. y. sumokėjo minėtas sumas, todėl reikalavimas jas priteisti iš atsakovo atmestinas.

Dėl delspinigių priteisimo

CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis įpareigoja prievolės neįvykdžiusią arba ją netinkamai įvykdžiusią sutarties šalį įstatyme numatytais atvejais sumokėti kitai šaliai netesybas – baudą arba delspinigius – taip pat ir tais atvejais, kai šalis siejančioje sutartyje netesybos nėra numatytos. Kadangi ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai santykiai, tai remdamasis Sutarties 5.4 p. punktu ieškovas reikalauja delspinigių, kurių dydis 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nesumokėtos sumos. Atsakovas laiku ir tinkami neįvykdė piniginės prievolės, t. y. neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas, todėl už pradelstas mokėjimo dienas (nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d.) priskaičiuota 299,52 Eur delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos. Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 299,52 Eur delspinigių yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Nors atsakovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio suma yra 3531,11 Eur, tačiau teismo vertinimu ieškinio suma yra 3830,63 Eur, o 299,52 Eur delspinigių sumos į ieškinio sumą ieškovas neįtraukė nepagrįstai. Taigi, mokėtinas žyminis mokestis nuo 3830,63 Eur ieškinio sumos nagrinėjamoje byloje yra 115 Eur.

Bylos duomenimis ieškovas yra sumokėjęs 85 Eur žyminio mokesčio (29, 30, 31, b. l.). Byloje taip pat pateiktas 2015 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 830, kurio suma 21 Eur, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad šis mokėjimas buvo užskaitytas civilinėje byloje Nr. eL2-984-672/2015, tačiau 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi teismui atsisakius priimti UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, šis žyminis mokestis grąžintas pareiškėjui.

Esant minėtoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (94 proc.) nagrinėjamoje byloje mokėtino žyminio mokesčio (115 Eur) suma, t. y. 108,10 Eur, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 6,90 Eur priteistina valstybei iš ieškovo.

Pareiškimu prašoma priteisti 280 Eur už suteiktas teisines paslaugas, t. y. už dokumentų teismui parengimą. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš pralaimėjusios šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai juridiniam asmeniui atstovauja CPK 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus advokatą, advokato padėjėją ar vieną iš bendrininkų, negali būti priteistos (CPK 56 str. 1 d., 2 d., 98 str. 1 d.) Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti atstovavimo išlaidas, kurias patyrė pasinaudojęs teisinių paslaugų bendrovės paslaugomis, o ne advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisine pagalba rengiant procesinius dokumentus, reikalavimas šias išlaidas priteisti negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 26 ir 29 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi ir 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 512,95 Eur (penkių šimtų dvylikos eurų 95 ct) skolą, 2793,38 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 38 ct) žalos atlyginimą, 299,52 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 52 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 3605,85 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkių eurų 85 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. rugsėjo 29 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108,10 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 10 ct) žyminio mokesčio ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,90 Eur (šešis eurus 90 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.