Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-17 · Byla Nr. ATP-191-397/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
ATP-191-397/2014
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01309-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-191-397/2014Proceso Nr. 4-13-3-01309-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria R. B. skundas dėl Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucijos) nutarimo atmestas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad 2013 m. lapkričio 12 d. Institucija nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nepakakus byloje esančių įrodymų padaryti išvadai, kad automobilio "Mercedes Benz" vairuotojas R. B., 2013-11-05- 18.20 val. keliu Kaunas-Prienai-Alytus vairuodamas automobilį, viršijo nustatytą 90 km/h greitį ir susidūrė su į kelią išbėgusiu jaučiu, ir nėra neginčijamų įrodymų, kad jaučio savininkas G. K., laikydamas gyvulius prie kelio, jų neprižiūrėjo.

Šalies argumentai

R. B., nesutikdamas su Institucijos 2013-11-12 nutarimu, skundu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, kuris 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi, pareiškėjo R. B. skundą atmetė.

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui R. B. prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-12-23 nutartį ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Pareiškėjo teigimu, vien tai, kad jautis tamsiu paros metu atsidūrė važiuojamojoje kelio dalyje, rodo, kad jis nebuvo tinkamai prižiūrimas, sugebėjo ištrūkti iš aptvaro. Jaučio sugebėjimas pabėgti iš aptverto ploto rodo, kad aptvaras negalėjo būti techniškai tvarkingas. Aptvaro saugumu turėjo pasirūpinti galvijų savininkas - G. K..

Apeliantas savo skunde nurodė, kad teismų praktikoje šiuo klausimu pasisakoma dėl gyvulio savininko atsakomybės, todėl ir šiuo atveju galvijo buvimo važiuojamojoje kelio dalyje faktas leidžia preziumuoti G. K. kaltę, nes jis pažeidė Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. K-113 patvirtintų gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 8 p. – t. y. gyvūno savininkas neįvykdė reikalavimo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių ramybei, sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

Kelių eismo taisyklių 77 p. nustato, kad vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama: 77.1. palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros;77.2. pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią. Taigi, iš faktinių įvykio aplinkybių akivaizdu, kad asmens, palikusio gyvulį ant kelio ar greta jo atsakomybė sietina su ATPK 10 skirsnyje numatytais administracinio teisės pažeidimais transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą G. K. prašė apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami įrodymai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais duomenimis. Bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (Lietuvos Respublikos ATPK 256, 257 str.).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visa tai, patikrino byloje esančius įrodymus ir, teismo nuomone, tiek Institucija, priimdama nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, tiek apylinkės teismas, netenkindamas pareiškėjo R. B. skundo, išsamiai ir tinkamai ištyrė bei įvertino bylos aplinkybes.

Įvykio metu galiojo „Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės”, patvirtintos Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-11 įsakymu Nr. DV-677.

Šių taisyklių 33 p. numato, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojas turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje yra laikomi, ribų. Apygardos teismo nuomone, šioje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. K. neužtikrino jaučio tinkamo laikymo. Priešingai, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad G. K. yra ūkininkas su didele patirtimi, dalyvaujantis įvairiose programose, tame tarpe susijusiose su gyvulių priežiūra ir laikymu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teismo posėdyje G. K. paaiškino, kad jo gyvuliai ganėsi teritorijoje, kuri buvo aptverta elektriniu piemeniu, įrengtu pagal reikalavimus 80 cm aukštyje. Iki įvykio prieš dvi valandas jis buvo tikrinęs elektrinį piemenį, tačiau jokių pažeidimų nerado, jam apie įvykį pranešė praėjus trims valandoms, atvykus, rado tik savo kritusį gyvulį netemptą į kelkraštį, jokių kitų įvykio pėdsakų nebuvo palikta. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio būtų patikrintos G. K. priklausiusio jaučio pabėgimo iš aptvaro aplinkybės, juolab, kad iš aptvaro kiti gyvuliai, G. K. teigimu, nebuvo ištrūkę. Nepavyko nustatyti ir to fakto, ar elektrinis piemuo įvykio metu nebuvo pažeistas, todėl duomenų, kad G. K. būtų padaręs pažeidimų, susijusių su gyvulių laikymu, nenustatyta. Gyvuliai buvo laikomi elektriniame aptvare, t. y. jų ganymosi teritorija buvo apribota specialia, būtent tam tikslui skirta įranga, sustabdančia gyvulių išėjimą iš už aptvertos teritorijos ribų, todėl apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad jautis, priklausęs G. K., išbėgo į kelią būtent dėl jo netinkamo laikymo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad R. B. savo skunde nurodydamas G. K. kaltę, pažeidus Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. K-113 patvirtintų gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 8 p. – gyvūno savininkas neįvykdė reikalavimo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių ramybei, sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, nepastebėjo, kad Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008-04-30 sprendimas Nr. K-113, 2013-09-16 sprendimu Nr. K-217 pripažintas netekusiu galios. Todėl skunde pateikta nuoroda negali būti taikoma.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismų praktika ar atsakomybės kvalifikavimu atmetami, kadangi apeliaciniame skunde minimose bylose nustatytos aplinkybės nėra identiškos šiam įvykiui.

Pabrėžtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N261-798/2012).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatuota, kad nepakanka duomenų išvadai, jog automobilio vairuotojas R. B. viršijo nustatytą 90 km/val. važiavimo greitį, tuo pačiu nėra ir neginčijamų įrodymų, kad G. K. pažeidė gyvulių laikymo ir priežiūros taisykles, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas