- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- eI2-9607-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01815-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. S. (A. S.) skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 24S109538 (toliau – ir Sprendimas); taip pat priteisti iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2023 m. spalio 13 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 23S183691 išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. spalio 18 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760299175, galiojantis iki 2025 m. spalio 18 d., asmeniui įteiktas 2023 m. spalio 25 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Jungtiniuose Arabų Emiratuose. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 20 d. atvyko į šalį. 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovas gavo bendrovės pranešimą Nr. 2311-PRNŠ-3556, kad užsienietis neįdarbintas (neatitiko įmonės reikalavimų). 2023 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamente gautas asmens prašymas išduoti naują leidimą laikinai gyventi darbui bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Prie prašymo asmuo pridėjo paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atvyko dirbti į bendrovę, bet jam nedavė darbo. Dabar nori dirbti bendrovėje. Sprendimas dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo nepriimtas. Pastebi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas susitarus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo joje tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju. Su bendrove buvo susitarta, kad pareiškėjui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai. Pareiškėjas baigė Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programą pradinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka, turėjo reikiamos kvalifikacijos vairuotojo pažymėjimą, todėl buvo pasirengęs dirbti bendrovėje. Tačiau atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam buvo pareikšta, kad darbo nėra, dėl šios priežasties pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbdavio ir šiuo metu jį yra susiradęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu, pareiškėjas, atvykęs į šalį su tikslu dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, joje įdarbintas nebuvo, todėl ne dėl savo kaltės atlyginimo iš bendrovės negavo. Tačiau jis turėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui savo banko sąskaitoje. Skundžiamas sprendimas turi labai neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes jam įsigaliojus, jis turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą. Priimdamas skundžiamą Sprendimą atsakovas, neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė, kad pareiškėjas nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne dėl savo kaltės.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nebuvo, todėl nustatė, kad su pareiškėju darbo sutartis nesudaryta. Bendrovė 2023 m. lapkričio 27 d. pranešimu informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas neįdarbintas, neatitinka bendrovės reikalavimų. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 18 d. pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (darbo kitoje bendrovėje pagrindu). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus 1386 Eur darbo užmokestis ir tai, jog pareiškėjas bendrovėje neįsidarbino ir minėtų lėšų negavo, ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas savo skunde neneigia, kad jis bendrovėje nebuvo įdarbintas ir pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytų lėšų (1386 Eur mėnesinio atlyginimo) jis negavo, todėl yra ginčijamu sprendimu nustatyti imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi jei jie nebeatitinka Įstatymo jiems keliamų reikalavimų (kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės). Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis turėjo kitų pragyvenimo lėšų nei buvo nurodytos pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi tik patvirtina, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Ginčijamas Sprendimas nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principų. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas pagal imperatyviais Įstatymo numatytais pagrindais, ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktiką analogiškose bylose. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 24S109538 teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Byloje nustatyta, kad atsakovas priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760299175, galiojantį iki 2025 m. spalio 18 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu.
5. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Sprendimu, skundžia jį teismui.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. spalio 4 d. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi (Ketinu dirbti pagal darbo sutartį, mano profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir man nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams). Prašyme nurodyta, kad darbdavys yra UAB „(duomenys neskelbtini)“; pragyvenimo lėšų Lietuvoje dydis – 1386 Eur darbo užmokestis.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą, kuriame nurodė, kad kviečiamas asmuo yra pareiškėjas. Nurodoma, kad užsienietis dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju.
2023 m. lapkričio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo Migracijos departamentą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis. Nurodė, kad užsienietis neįdarbintas, nes neatitiko įmonės reikalavimų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išraše nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2024 m. vasario 26 d. vykdo individualią veiklą (nėra duomenų apie šio draudėjo išmokas šiam asmeniui).
7. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, kai nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti.
Tvarkos aprašo 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas: dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Kai užsienietis prašo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu arba, kai užsienietis prašo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytu pagrindu ir savanoriškos veiklos organizatoriaus ar Lietuvos mokslo ir studijos institucijos (toliau – mokslo ir studijų institucija) tarpininkavimo rašte nėra patvirtinta, kad jis turi pakankamai lėšų studijoms, stažuotės ar savanoriškos veiklos laikotarpiui ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti, jis turi papildomai pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad turi pakankamai lėšų studijoms, stažuotės ar savanoriškos veiklos laikotarpiui ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (pavyzdžiui, banko pažyma).
8. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas ir bendrovė darbo sutarties nesudarė, taip pat pareiškėjas negavo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytų lėšų (1386 Eur darbo užmokesčio). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos išrašo matyti, kad pareiškėjas Lietuvoje nedirbo ir nedirba, nurodyta, kad jis užsiima individualia veikla. Kaip nurodyta Sprendime, patikrinus Licencijų informacinę sistemą, duomenų apie asmeniui išduotas licencijas nėra. Byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas gautų reguliarias pajamas, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas (nagrinėjamu atveju bendrovė) kreipdamasis dėl laikino leidimo gyventi išdavimo nurodė informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas neįsidarbino atitinka Įstatymo nuostatas.
Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą pagrįstai vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais.
Aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo lūkestį, kad bus priimtas į darbą bendrovėje nepašalina aplinkybių, kad pareiškėjas nebuvo priimtas į darbą, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, be to, pareiškėjas negauna pajamų, kurių pakaktų jo pragyvenimui Lietuvoje.
Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Sutiktina su atsakovo pozicija, kad užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi jei jie nebeatitinka Įstatymo jiems keliamų reikalavimų (kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės).
Šiame kontekste paminėtina LVAT praktika, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2019-01-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
10. LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-415/2024). Iš Įstatymo nuostatų matyti, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, o tokiais veiksmas Migracijos departamentas nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė savo kompetencijos ribose, taip pat nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
12. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
13. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra atmestas, tad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų priteisimo klausimas nesvarstytinas (ABTĮ 40, 41 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.