Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo skundo argumentai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas neginčija, kad neteikė prašymo leisti pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat, prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikęs pats pareiškėjas. Šiuo atveju nėra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytų išimčių, kada leidimas laikinai gyventi nėra panaikinamas, kai su užsieniečiu nutraukiama darbo sutartis. Taip pat nuo pareiškėjo atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nebūtų galėjęs pakeisti darbdavio pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes pareiškėjas neturėjo darbdavio, kurį galėtų pakeisti į kitą darbdavį. Paaiškėjus, ginčijamu sprendimu nustatytoms aplinkybėms Migracijos departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 24S78554, kuriuo P. P. panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas P. P. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

Pareiškėjo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 19 d. pateikė prašymą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu.

Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 28 d.

2023 m. gegužės 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį.

Migracijos departamento 2023 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 23S82839 pareiškėjui buvo leista pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta įmonė darbo sutartį su užsieniečiu nutraukė 2023 m. birželio 27 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2023 m. liepos 11 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 12 d. pranešė apie nutrauktą darbo sutartį su užsieniečiu.

Pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 17 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Migracijos departamentas 2024 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą Nr. 24S78554, kuriuo pareiškėjui turimas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes užsienietis nuo 2023 m. liepos 17 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Migracijos departamento sprendimas leisti pakeisti darbdavį nebuvo priimtas, t. y. užsienietis pakeitė darbdavį nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad tiek įmonė, tiek pats pareiškėjas manė, jog visi dokumentai buvo pateikti Migracijos departamentui.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu <...> nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – Aprašas) 128 punktas numato, kad kai Migracijos departamentas gauna darbdavio pranešimą apie darbo sutarties su užsieniečiu, kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, ir kuriam buvo leista pakeisti darbdavį, nutraukimą, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas VSDFV IS patikrina, ar užsienietis pakeitė darbdavį laikydamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Nustačius, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, pakeitė darbdavį nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai.

Pagal Aprašo 130 punktą, paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai <...> arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Migracijos departamento 2023 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 23S82839 pareiškėjui buvo leista pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas, atlikdamas tyrimą, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenų 2024 m. kovo 12 d. nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2023 m. birželio 27 d., ir pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 17 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas šių aplinkybių neginčija.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 17 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Migracijos departamento sprendimas leisti pakeisti darbdavį nebuvo priimtas, t. y. pareiškėjas pakeitė darbdavį nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, buvo pagrindas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodo, kad tiek jis, tiek darbdavys manė, kad visi dokumentai Migracijos departamentui buvo pateikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo.

Pirma, pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Antra, pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjui buvo žinomas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies reikalavimas, t. y. su prašymu leisti pakeisti darbdavį, pareiškėjas kreipėsi 2023 m. gegužės 2 d. (prašymas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Migracijos departamento 2023 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjui leista pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 17 d pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį ir nepranešė apie pasikeitusias aplinkybes.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino visas ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas atsakovo sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. P. (P. P.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.