- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- e2-1113-798/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02627-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Trikolina“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trikolina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Trikolina“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-2339-567/2016 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trikolina“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Trikolina“. Nurodė, kad nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2015-12-29 bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 33 629 Eur. Atsakovės pateiktame balanse už 2014 metus viso turto vertė nurodyta 17 446,13 Eur (60 238 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 21 311,11 Eur (73 583 Lt).
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad savo veiklą pradėjo vykdyti 2014 metais, kuri priklauso nuo sezoniškumo. Nepriemokos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui susidarė pritrūkus apyvartinių lėšų dėl nepelningų laikotarpių nuo rugsėjo mėnesio iki lapkričio ir nuo sausio mėnesio iki balandžio mėnesio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Trikolina“ ir administratoriumi paskyrė UAB „Administratorių kontora“.
Teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad UAB „Trikolina“ pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, dėl ko yra teisinis pagrindas daryti išvadą, kad UAB „Trikolina“ yra nemoki.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė UAB „Trikolina“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo iškelti bankroto bylą netenkinti.
Nurodė, kad 2016 m. balandžio 4 d. apeliantė pateikė prašymą VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir mokėjimo dalimis. Be to, teismo proceso metu, atsakovė sumokėjo 21 000 Eur sumą VMI bei einamąją 5000 Eur įmoką Sodrai, kas rodo, jog bendrovė nėra nemoki. Tuo labiau, kad nėra įsiskolinimų darbuotojams ar kitų teisminių procesų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą VMI prašo skundą atmesti.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad bendrovė apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo žinojo, o nuo pareiškimo teismui pateikimo turėjo pakankamai laiko kreiptis į VMI dėl skolos išdėstymo. Be to, vien tokio prašymo pateikimas nelemia šio prašymo tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal atskirajame skunde suformuluotus pagrindus, šioje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė įmonės nemokumą.
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso nuostatos. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, kuriuos pateikė abi šalys, nustatė, kad pagal 2015 metų balanso duomenis bendrovės turtas sudarė 28 046 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 82 856 Eur (b. l. 84). Pagal 2016 metų balanso duomenis bendrovės turtas sudarė 32 881 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 75500 Eur (b. l. 81). Įvertinęs pateiktus 2015 ir 2016 metų balansų duomenis, teismas darė išvadą, kad įmonės įsipareigojimai viršija 1/2 įmonės balanse esančio turto. Su tokiu teismo įrodymu vertinimu apeliacinis teismas sutinka.
Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).
Pagal byloje esančius naujausius finansinės atskaitomybės duomenis, 2016-02-29 bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 75 500 Eur, tačiau turtas sudarė tik 32 881 Eur. Viešų registrų duomenimis, atsakovė nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Atsakovė yra skolinga ženklias pinigų sumas tiek valstybės biudžetui, tiek valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Vien skola VMI, siekianti 23020,62 Eur mokestinės nepriemokos, viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovės įsiskolinimas, o tiksliau pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka yra susidariusi nuo 2014 m. lapkričio mėnesio. Nors bendrovė ir teikia mokesčių administratoriui mokesčių deklaracijas, tačiau mokesčių nesumoka. Sutiktina su VMI atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog atsakovė UAB „Trikolina“ nesiekia tinkamai vykdyti mokestinių prievolių, nes atsakovės mokestinė nepriemoka 2016 m. balandžio 4 d. buvo 23 020,63 Eur, o VMI atsiliepimo rengimo dieną jau 23 509, 62 Eur. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo būtina įvertinti ne tik balanso duomenis, tačiau ir visus kitus rašytinius įrodymus. Nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011). Taigi, ĮBĮ 2 str. 8 d. prasme bendrovė yra nemoki.
Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Apeliantei nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių realų įmonės mokumą taip pat nei su atskiruoju skundu, nei iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismui nepateikus jokių duomenų apie VMI sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir mokėjimo dalimis, byloje esančių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė atskiruoju skundu neįrodė, jog įmonė pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, bei nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Taigi, apeliantei gavus lėšų ir pavykus atstatyti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.