Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-04-21 · Civilinė byla Nr. 2A-70-265/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-21
Bylos Nr.
2A-70-265/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misūnienė, Audrius Saulėnas
Ieškovas
I. K.
Atsakovas
V. L., draudimo bendrovei „BTA Draudimas“
Trečiasis asmuo
R. L.
Advokatai
Evaldas Jonas Šorius
Pranešėjas A.Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-70-265/2011Teisėja D. Navickienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)4.2.4.1; 44.2.4.2; 121.15; 121.18; 121.21.KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misūnienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Evaldui Jonui Šoriui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams V. L., draudimo bendrovei „BTA Draudimas“, trečiajam asmeniui R. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų V. L. ir draudimo bendrovės „BTA Draudimas“ 2100,00 Lt turtinės ir 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei priteisti iš atsakovų solidariai turėtas bylinėjimosi išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. 69-1-00210-08 ir šioje byloje - viso 3000,00 Lt. Nurodė, kad žalą patyrė dėl atsakovės V. L. kaltų veiksmų. Atsakovė, vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko autoavarija , kurios pasėkoje patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, kad jos sveikatos sutrikimas buvo didelės psichologinės traumos pasekmė. Minėtos pasekmės kilo dėl dvasinių išgyvenimų, kurie buvo neišvengiama neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė. Pažymėjo, kad iki pat šiol išgyvena ir jaučia 2008-06-06 įvykio pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-05-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei I. K. iš UAB „BTA Draudimas“ 292,95 litų negautų pajamų ir 100,00 litų neturtinės žalos atlyginimo. Iš ieškovės I. K. atsakovei V. L. priteisė 1000,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš atsakovės UAB „BTA Draudimas“ priteisė valstybei bylinėjimosi išlaidų: žyminį mokestį 65,00 litus, 67,60 Lt pašto išlaidų atlyginimą.Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, vadovaudamasis medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad ieškovei I. K. po 2008-06-06 eismo įvykio sveikata buvo sutrikdyta tik 5 dienoms ir nustatė, kad negalavimai, trukę šias 5 dienas, yra susiję su autoįvykiu, o kad vėlesni jos kreipimaisi į medikus, būtent 2008-07-09, 2008-09-09, yra susiję su eismo įvykiu, ieškovė neįrodė. Atsižvelgus į tai, teismas paskaičiavo negautas pajamas už 5 dienas, t. y. nuo 2008-06-09 iki 2008-06-13, padarė išvadą, kad ieškovė negautų pajamų turėjo 42,85 Lt. Tačiau atsižvelgus į civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką už turtinę žalą, į tai, kad draudimo bendrovė „BTA draudimas“ sutiko sumokėti didesnę sumą, todėl iš jos priteisė 292,95 Lt turtinės žalos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad eismo įvykio metu ieškovė jokių sužalojimų nepatyrė bei į civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytą sumą už neturtinę žalą – 1000 eurų, nutarė priteisti 100 Lt neturtinės žalos. Teismas bylinėjimo išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, nepriteisė, nes pinigų priėmimas įvyko iki civilinės bylos iškėlimo ir šios išlaidos nebuvo susijusios su civilinio ieškinio rengimu.

Šalies argumentai

Ieškovė 2010-06-08 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovė teigia, jog teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai vertino tik 2008-12-23 prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, jog šiame nutarime buvo konstatuota, kad ieškovei eismo įvykio metu nebuvo sutrikdyta sveikata. Priešingai, jame nurodyta, jog ieškovei sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Teigia, kad civilinė atsakomybė kyla dėl padaryto delikto, kurio pagrindinė funkcija yra kompensacija už sukeltas neigiamas turtines pasekmes asmeniui netinkamai vykdant atitinkamas pareigas. 2008-12-23 nutarime konstatuota, jog atsakovė pažeidė KET 53, 145, 199 punktų reikalavimus ir yra kalta dėl padaryto autoįvykio, todėl dėl šio įvykio patirtą žalą atsakovė privalo atlyginti. Nurodė, kad ieškovė dėl autoįvykio patyrė sveikatos sutrikimų, dėl ko buvo nedarbinga, patyrė fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Pažymėjo, jog ieškovė buvo visiškai pasveikusi ir tik po autoįvykio atsinaujino buvę sveikatos sutrikimai, todėl nepagrįstai teigiama, kad ieškovei dėl autoįvykio nebuvo sutrikusi sveikata. Teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės gydymosi laikotarpiu nuo 2008-07-09 iki 2008-08-06. Nurodė, kad šiuo laikotarpiu bei laikotarpiu, kuriuo teismas pripažino esant priežastinį ryšį, kreipėsi į gydytojus dėl tų pačių negalavimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liga lėtinė, jog ji atsinaujino iš karto po autoįvykio. Neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovė dėl buvusių sveikatos sutrikimų yra jautresnė išoriniams dirgikliams, todėl autoįvykis jai sukėlė sunkesnes pasekmes nei vidutiniam sveikam gyventojui. Pažymėjo, kad teismas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nurodė prieštaringus motyvus: nustatydamas neturtinės žalos dydį konstatavo, jog ieškovei nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, o nustatydamas negautų pajamų dydį, nurodė, jog ieškovė įrodė, kad laikotarpiu nuo 2008-06-09 iki 2008-06-13 dėl atsakovės kaltės ieškovei buvo sutrikdyta sveikata. Be to, nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas pažeidė CPK 6.246-6.248 straipsnių reikalavimus.

Mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, nes šios išlaidos kvalifikuotinos kaip dėl atsakovės veiksmų nulėmusių atsakovės civilinę atsakomybę turėtos išlaidos (CPK 6.249 str.). Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei, nes atsakovės ir trečiojo asmens atžvilgiu ieškinys atmestas. Teigia, kad ieškinio patenkinimas priteisti žalą iš draudimo bendrovės yra laikytinas ne ieškinio atmetimu atsakovės V. L. atžvilgiu, o pareigos atlyginti žalą perkėlimu.

Atsiliepimas

Atsakovė V. L. ir trečiasis asmuo R. L. 2010-06-29 pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė siekia pasipelnyti ir neturtinės žalos nepatyrė. Pažymėjo, jog ieškovei sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo nustatinėjamas, nes medicininėje dokumentacijoje apie kokią tai sveikatos problemą, susijusią su užfiksuotu autoįvykiu, nėra. Pažymėjo ir tai, kad menamos autoįvykio pasekmės ieškovei buvo nustatytos anksčiau, t. y. 2006-11-02. Mano, kad teismo išvados dėl neturtinės žalos atlyginimo ir negautų pajamų yra visiškai pagrįstos ir teisingos. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovė nepagrindė, kodėl jai turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje, jei priimtas jai nepalankus nutarimas. Be to, nurodė, kad teikdama civilinį ieškinį taip pat turi įvertinti galimą nepalanką civilinės bylos baigtį ir su tuo susijusias pasekmes.

Atsakovė draudimo bendrovė „BTA draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-05-10 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Prokuratūros nutarime aiškiai buvo konstatuota, kad sveikatos pablogėjimas užfiksuotas pateiktoje medicininėje dokumentacijoje yra buvusių sveikatos problemų paūmėjimas. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog gydymas laikotarpiais nuo 2008-06-09 iki 2008-06-13, nuo 2008-07-09 iki 2008-08-06 bei nuo 2008-09-09 iki 2008-09-18 yra priežastiniame ryšyje su 2008-06-06 įvykusiu autoįvykiu. Nesutinka su ieškovės teiginiu, jog neturtinės žalos dydis paskaičiuotas pagal vidines juridinio asmens taisykles ir nurodo, kad draudimo bendrovė, apskaičiuodama žalos dydį, vadovaujasi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis. Nesutinka ir dėl atstovavimo išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, priteisimo ir pažymi, kad išlaidos patirtos 2008 metais, o atstovavimo sutartis sudaryta 2009-08-14. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laiko teisingu ir pagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovei I. K. po 2008-06-06 eismo įvykio sveikata buvo sutrikdyta tik 5 dienoms, t. y. nuo 2008-06-09 iki 2008-06-13, ir nustatė, kad negalavimai, trukę 5 dienas, yra susiję su autoįvykiu, o kad vėlesni jos kreipimaisi į medikus būtų susiję su eismo įvykiui, ieškovė neįrodė. Ieškovė teigia, kad po autoįvykio atsinaujino buvę sveikatos sutrikimai, kas patvirtina neturtinės žalos atsiradimo faktą, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės gydymosi laikotarpiu nuo 2008-07-09 iki 2008-08-06 ir nuo 2008-09-09 iki 2009-09-18.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Priteisiant neturtinę žalą, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių saugotinų vertybių, todėl teisingas neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Iš bylos medžiagos matosi, kad 2008-12-23 Prokuratūros nutarime nustatyta, jog atsakovė V. L. pažeidė KET 53, 145, 199 punktų reikalavimus. Ieškovė 2008-06-09 kreipėsi į VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centrą“ dėl pablogėjusios sveikatos, t. y. širdies plakimo, galvos skausmų, nerimo, atsiradusio po didelio pergyvenimo, padidėjusio kraujospūdžio. Jai buvo nustatytas sveikatos sutrikimas ir paskirtas gydymas. Nedarbingumo pažymėjimas išduotas nuo 2008-06-09 iki 2008-06-11. 2008-06-11 kreipėsi dėl padidinto arterinio kraujospūdžio ir nedarbingumas partęstas iki 2008-06-13. Pakartotinai kreipėsi 2008-07-09 dėl nerimo, hipertenzijos pablogėjimo. Nedarbingumo pažymėjimas išduotas nuo 2008-07-09 iki 2008-08-06 (29 d.). Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog ieškovę vargino panikos atakos po patirto streso, hipertenzijos pablogėjimas. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2008-07-09 iki 2008-08-06 ieškovė kreipėsi dėl tų pačių sutrikimų kaip ir 2008-06-09. Atsakovė draudimo bendrovė „BTA Draudimas“ neginčija fakto, jog ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 68–69, 78–80). LR CPK 178 str. yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kolegija konstatuoja, jog byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad ieškovei dėl autoįvykio buvo sutrikdyta sveikata.

Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, tačiau teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-31/2011). Iš bylos aplinkybių aišku, kad šioje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata); mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas, patirti nukentėjusiosios išgyvenimai, žalą sukėlusio asmens elgesys. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė V. L., vairuodama automobilį pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko padarė autoavariją. Byloje konstatuota, kad ieškovė dėl to turėjo sveikatos sutrikimų. Ieškovės patirti sveikatos sutrikimai įvertintini kaip nesunkūs: po autoįvykio gydėsi ambulatoriškai. Nors ieškovė nurodė, jog nuo 2009-01-28 iki 2009-02-05 gydėsi stacionare, tačiau iš ligos aprašymo negalima teigti, kad šie negalavimai taip pat yra susiję su autoįvykiu. Pažymėtina tai, kad ieškovė iki autoįvykio turėdavo sveikatos sutrikimų, todėl autoįvykis galėjo sukelti sunkesnes pasekmes Neturtinė žala yra ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas. Ieškovė nurodė, jog dėl autoįvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, kad jai sunku vėl vairuoti.

Priteistinas žalos dydis kiekvieną kartą yra ribojamas ne tik objektyvių aplinkybių visumos, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.) bei priteistinos kompensacijos dydį mažinančių bei didinančių aplinkybių visumą mano, jog pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (100 Lt) yra per maža ir neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad žala ieškovės sveikatai padaryta ne tyčiniais atsakovės veiksmais ir dėl to atsakovė gailisi, kad sveikatos sutrikdymas yra nesunkus, teismas mano, kad pakankama ir teisinga ieškovės patirtos neturtinės žalos kompensacija yra 1 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą priteisė tik iš atsakovės UAB „BTA draudimas“. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Byloje nustatyta, kad dėl autoįvykio ieškovė patyrė sveikatos sutrikimus, t. y. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimu ir kitus nepatogumus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Sistemiškai aiškinant CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.254 straipsnio ir 6.263 straipsnio 2 dalies normas darytina išvada, kad draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai, atlygindami neturtinę žalą, kai ji padaryta dėl sveikatos sutrikdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „A. transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005). Tai, kad draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Civiliniame procese tai reiškia ieškovo teisę ieškinyje nurodyti atsakovu tiek žalą padariusį asmenį, tiek jo civilinės atsakomybės draudiką, kartu arba atskirai. Taigi žalą turi atlyginti abu atsakovai solidariai. Pažymėtina, kad atlygintinos žalos dydis priklauso nuo autoavarijos metu padarytos trečiojo asmens sveikatai žalos, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė, dydžio, kuris nustatomas įstatyme numatyta tvarka (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms 1000 Lt neturtinė žala solidariai priteistina iš atsakovų V. L. ir draudimo bendrovė „BTA Draudimas“ ieškovės I. K. naudai (CK 6.254 str.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė teigia, jog dėl autoįvykio ji negalėjo dirbti ir tris mėnesius ji buvo nedarbinga, dėl ko patyrė turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatė, jog ieškovės negalavimai dė autoįvykio truko tik 5 dienas, t. y. nuo 2008-06-09 iki 2008-06-13, padarė išvadą, kad ieškovė negautų pajamų turėjo 42,85 Lt. Tačiau atsižvelgus į civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką už turtinę žalą, į tai, kad draudimo bendrovė „BTA draudimas“ sutiko sumokėti didesnę sumą, iš jos priteisė 292,95 Lt turtinės žalos.

Kolegija su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2008-07-09 į gydytojus kreipėsi dėl tų pačių sutrikimų kaip ir 2008-06-09. Ir būtent dėl to ieškovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2008-07-09 iki 2008-08-06. Taigi ieškovė nedarbinga buvo birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Iš ieškovės darbdavio UAB „Galaktikos ekspresas“ pažymos matyti, kad ieškovei šiais mėnesiais dėl ligos nepriskaityta 2 100,00 Lt. Iš Sodros pažymos matyti, kad ieškovei už šį laikotarpį sumokėta 1058,98 Lt. Taigi iš ieškovės negauto darbo užmokesčio atėmus Sodros išmokėtą nedarbingumo išmoką gaunasi 1 041,02 Lt. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, jog ieškovei nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas ir nuo 2008-09-09 iki 2008-09-18. Išraše iš medicininių dokumentų pažymėta, jog ieškovė šiuo laikotarpiu kreipėsi pas ginekologą dėl pilvo skausmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad šie ieškovės negalavimai yra susiję su autoįvykiu ir yra tokio paties pobūdžio kaip ir prieš tai buvę negalavimai, nėra pagrindo, todėl teigti, kad ir šiuo laikotarpiu dėl autoįvykio, kurio pasekmė - sveikatos sutrikdymas, neteko pajamų, nėra pagrindo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą turtinę žalą padidinti iki 1041,02 Lt ir ją solidariai priteisti iš atsakovų V. L. ir draudimo bendrovės „BTA draudimas“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. 69-1-00210-08 ir šioje byloje, kurios sudaro 3000 Lt. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, nes pinigų priėmimas įvyko iki civilinės bylos iškėlimo ir šios išlaidos nebuvo susijusios su civilinio ieškinio rengimu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, nepriteisimo. Ieškovė teigia, kad šias išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis tyrėjos 2008-06-06 tarnybiniu pranešimu ir buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnyje, požymių. Ieškovė ikiteisminio tyrimo metu apklausta tik kaip liudytoja. Ji nepateikė duomenų, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė nuostolius dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindo (CPK 178 str.). Be to pažymėtina, kad ieškovė neįrodė ir prašomos priteisti sumos dydžio pagrįstumo.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas turtinę ir neturtinę žalą, netinkami įvertino visus byloje esančius duomenis, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje keistinas. Priteista neturtinė žala didintina iki 1000 Lt, turtinė iki 1041,02 Lt. Tiek turtinė, tiek neturtinė žala priteistina iš atsakovų solidariai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus sprendimą perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2, 4 d.).

Byloje tenkintina 10 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovės atsakovės V. L. naudai priteistos 1000 Lt bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 900 Lt.

Kadangi ieškovė pagal CPK 83 str. 1 d. 3 p. buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o patenkinus dalį ieškinio reikalavimo dėl žalos priteisimo, iš atsakovų V. L. ir draudimo kompanijos „BTA Draudimas“ priteistina po 36 Lt žyminio mokesčio ir po 33,80 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, mokėtinų pirmosios instancijos teisme (LR CPK 93 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas tenkintinas taip pat 10 procentų, todėl iš atsakovių valstybės naudai priteistina po 31 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.). Ieškovei iš atsakovų priteistina po 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovės „BTA Draudimas“, į.k. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt neturtinės žalos ir 1041,02 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Iš ieškovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 900 Lt.

Iš atsakovų V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovės „BTA Draudimas“, į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti po 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ieškovei I. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovų V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovės „BTA Draudimas“, į.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti po 36 Lt žyminio mokesčio ir po 33,80 Lt pašto išlaidų mokėtinų pirmosios instancijos teisme ir po 31 Lt žyminio mokesčio mokėtino už apeliacinė skundą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasErika Misiūnienė