- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-24
- Bylos Nr.
- N-575-1192-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarimo K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
nuststė : I.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) operatyviosios kontrolės skyriaus specialistė 2008-04-28 surašė K. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – Protokolas) už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktoriumi, Bendrovės darbuotojams mokėjo darbo užmokestį, neįtrauktą į Bendrovės buhalterinę apskaitą. Protokole nurodyta, kad 2008-04-14, 12.38 val. atlikus Bendrovės biuro patalpose, greito maisto kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, operatyvų patikrinimą, patikrinus darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus bei apklausus įmonėje dirbusius darbuotojus, nustatyta, kad Bendrovės darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis neįtrauktas į Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Palyginus darbuotojų raštu pateiktus faktus dėl gauto darbo užmokesčio su Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Bendrovės trims darbuotojams buvo išmokėta 2285.96 Lt darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje: 1) Ž. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) išmokėta 132,76 Lt už 2008 m. sausio mėn., 218,16 Lt už 2008 m. vasario mėn. ir 545,57 Lt už 2008 m. kovo mėn.; 2) D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) išmokėta 380,36 Lt už 2008 m. sausio mėn., 203,54 Lt už 2008 m. vasario mėn. ir 545,57 Lt už 2008 m. kovo mėn.; 3) S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) išmokėta 120 Lt už 2008 m. sausio mėn., 70 Lt už 2008 m. vasario mėn. ir 70 Lt už 2008 m. kovo mėn. Darbuotojai paaiškinimuose nurodė, kad atlyginimą grynais pinigais išmokėdavo direktorius K. J. Bendrovei priklausančioje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir kad už išmokėtą neoficialų darbo užmokestį grynais niekur nepasirašydavo (priedas buvo mokamas už papildomai pagamintą produkcijos kiekį už vienetą po 0,25 Lt). Tokiu būdu K. J., dirbdamas Bendrovės direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio reikalavimus. Jo veika Protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį.
K. J. paaiškino, kad čeburėkų gamybai buvo priimtos keturios darbuotojos, vienai išėjus į dekretines atostogas, likę trys darbuotojos apsiėmė gaminti trise, už tai buvo mokama papildomai -0,25 Lt už vieneto gamybą. Pažymėjo, kad Ž. B. ir D. V. buvo oficialiai priskaičiuota prie išeitinių.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-05-30 nutarimu administracinę bylą K. J. atžvilgiu dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo nutraukė nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš 2008-04-14 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.K1-166-1 matyti, kad Klaipėdos AVMI darbuotojams patikrinus Bendrovės vykdomą veiklą, veiklos dokumentus, darbuotojų skaičių, darbo užmokesčio vidurkį, įmonės grynųjų pinigų likutį, kitus buhalterinės apskaitos dokumentus, pažeidimų Bendrovėje nenustatyta, išskyrus kasoje rastą 316,08 litų perteklių (b.l. 24-26, 27-28). Pažymėjo, kad K. J. kaltė šioje byloje grindžiama tik Ž. B. ir D. V. paaiškinimais, kad direktorius joms mokėjo priedus, už kuriuos jos niekur nepasirašydavo. Kitų objektyvių įrodymų byloje surinkta nėra. Nurodė, kad iš K. J., taip pat teisme apklaustų liudytojų - S. S., Bendrovės akcininko R. A. - paaiškinimų matyti, kad minėtos darbuotojos konfliktavo su vadovybę, buvo įtartos nesąžiningumu, atleistos iš darbo. Todėl remiantis Ž. B. bei D. V. paaiškinimais spręsti direktoriaus K. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimo, nesant kitų tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, negalima. Pažymėjo, kad iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad darbo užmokestis Bendrovės darbuotojams buvo išmokamas pagal žiniaraštį (b.l. 13-20). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos, teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių bei liudytojų parodymų teisme matyti, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo reglamentuojamos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos Bendrovės direktorius K. J. nepažeidė, jo veiksmuose nėra ir pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties. Todėl taikytinas ATPK 250 straipsnio 1 punktas ir byla nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
III.
Klaipėdos AVMI (toliau – Institucija) skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-30 nutarimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkama nustatė reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, dėl ko netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, kuris yra naikintinas. Pažymėjo, kad Klaipėdos AVMI 2008-04-14 vykdant operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr.K1-166, Bendrovės veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo suskaičiuoti elektroniniame kasos aparate Datecs MP500T, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), esantys grynieji pinigai, Bendrovės kasoje esantys pinigai, taip pat apklaustos darbuotojos dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo. Patikrinimo metu nustatytas 38,60 Lt perteklius elektroninio kasos aparato kasoje bei 316, 08 Lt perteklius Bendrovės kasoje. Už šiuos pažeidimus Bendrovės vadovas K. J. bei barmene L. E. patraukti administracinėn atsakomybėn ir nubausti atitinkamai 250 Lt ir 50 Lt baudomis. Patikrinimo dieną taip pat paimtas paaiškinimas iš S. S., kuri patvirtino gaunanti neapskaitytą darbo užmokestį - už 2007 m. lapkričio mėn. 120 Lt, 2007 m. gruodžio mėn. - 50Lt, 2008 m. sausio mėn. 120 Lt, vasarį - 70Lt (priedas buvo mokamas už kiekvieną papildomą produkcijos kiekį po 0,25 Lt.). Patikrinimo metu paimant raštiškus paaiškinimus, dvi buvusios darbuotojos taip pat patvirtino gavusios neapskaitytą darbo užmokestį: 1) Ž. B. išmokėta 132,76 Lt už 2008 m. sausio mėn., 218,16 Lt už 2008 m. vasario mėn. ir 545,57 Lt už 2008 m. kovo mėn.; 2) D. V. išmokėta 380,36 Lt už 2008 m. sausio mėn., 203,54 Lt už 2008 m. vasario mėn. ir 545,57 už kovo mėn. Darbuotojai paaiškinimuose nurodė, kad neoficialų darbo užmokestį išmokėdavo direktorius K. J. Bendrovei priklausančioje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir už išmokamą neoficialų darbo užmokestį darbuotojai niekur nepasirašinėdavo. Neoficialus darbo užmokestis buvo paskaičiuojamas pagal papildomai pagamintos produkcijos kiekį - 0,25 Lt už vienetą. Papildomi pagamintos produkcijos kiekiai buvo užfiksuojami žurnale, kurį patikrinimo metu pateikė S. S. Institucija nurodė, kad tokiu būdu Bendrovės direktorius K. J. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus ir jam turėtų būti taikoma ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje nustatyta bauda. Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad K. J. kaltę įrodo byloje pateikti ne tik buvusių, bet ir esamų darbuotojų paaiškinimai dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, nurodytos tikslios sumos, tikslus laikas bei vieta. Taip pat pateikiamas žurnalas, pagal kurio parodymus buvo apskaičiuojamas neapskaitytas darbo užmokestis. Pažymėjo, kad byloje buvo kviesta tik viena apie neapskaitytą darbo užmokestį paliudijusi darbuotoja – S. S., kuri šiuo metu dirba Bendrovėje ir dėl to gali vengti duoti teisingus parodymus prieš savo darbdavį. Be to, abejotini liudininkės parodymai apie specialistės prievartą pasirašyti po tekstu, kurioje ji teigianti gavusi neapskaitytą darbo užmokestį. Kitų liudytojų - Ž. B., D. V. - paaiškinimais, Institucijos manymu, teismas rėmėsi neobjektyviai, nurodant jų asmenybes neva konfliktiškas, įtarinėjant vagystėmis, kurios teismo nėra įrodytos. Institucija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors 2008-05-30 Klaipėdos apylinkės teisme K. J. paaiškino, kad „jokių žymesnių neatitikimų nenustatyta“, tačiau iš teismui teiktos medžiagos matyti, kad Bendrovėje buvo nustatyti dar du administraciniai teisės pažeidimai: nustatytas grynųjų pinigų perteklius elektroninio kasos aparato Datecs MP500T, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), kasoje - 38,60 Lt, bei Bendrovės kasoje - 316, 08 Lt. Pažymėta, kad susidarantys neapskaityti pinigai (parduodant prekes neapskaitomi gauti grynieji pinigai) bendrovėje suteikia realią galimybę bendrovei mokėti neapskaitytą darbo užmokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja : IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Praktika Nr. 7, b.l. 259).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų.
Iš skundžiamo nutarimo bei pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti (b.l. 57-65), kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas tik administracinėn atsakomybėn traukiamas K. J., S. S. bei Bendrovės akcininkas R. A.. Tuo tarpu pažeidimo liudytos – Ž. B. bei D. V., teismo posėdžio metu nebuvo apklausiamos, pirmosios instancijos teismas vertino vien jų Klaipėdos AVMI pateiktus rašytinius paaiškinimus (b.l. 5-6) bei objektyviai neįvertinęs konstatavo, kad iš apklaustų teisme liudytojų paaiškinimų matyti, kad minėtos darbuotojos konfliktavo su vadovybę, buvo įtartos nesąžiningumu, atleistos iš darbo, todėl remiantis Ž. B. bei D. V. paaiškinimais spręsti direktoriaus K. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimo nėra galimybės. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtą pažymi, kad vien tik rašytiniai pažeidimą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, t.y. Ž. B. bei D. V., nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Reikšmingos šiai bylai aplinkybės nebuvo nustatytos. Teismas neištyrė įrodymų bepartiškai.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta visapusiškai ir išsamiai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalinus byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, ir todėl yra naikintina. Kadangi bylos aplinkybėms iš naujo ištirti būtina apklausti liudytojus, o to neįmanoma atlikti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.