Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skunde apžvelgia Lietuvos ir tarptautinį teisinį reglamentavimą ir remdamasis juo teigia, kad jis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką. Nepaisant to atsakovai prašomos informacijos nepateikia, kadangi pareiškėjas nenurodė, kam ši informacija yra reikalinga. Pareiškėjo manymu, kad jis, teikdamas tokį prašymą, neturi teikti pasiaiškinimų. Taip pat nurodo, kad jis skundą Kalėjimų departamentui išsiuntė 2018 m. lapkričio 5 d., o atsakymą gavo 2019 m. sausio 14 d., t. y. pažeidžiant viešojo administravimo įstatyme numatytą 20 darbo dienų terminą.

Vilniaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė, Vilniaus PN 2018- 10-24 atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, tą patvirtino ir Kalėjimų departamentas, todėl jo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas keliamas klausimas dėl nuteistojo teisės gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, taip pat nuteistųjų teises ir pareigas, o būtent, ar nepateikę pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. prašyme nurodyto „teisių laiško“, Vilniaus PN ir Departamentas nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 26 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių nurodydamas, kad 2008-12-11 Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) byloje Nr. 4268/04 Panovits prieš Kiprą nustatyta, jog taikant asmeniui kalinimą jam turi būti įteiktas „teisių laiškas“, taip pat, kad kalinamasis apie savo teises būtų informuotas išsamiai. Atsižvelgęs į šią bylą prašė paaiškinti, kada jam buvo įteiktas „teisių laiškas“, kas jį įteikė, kas ir kada pareiškėjui suteikė išsamią informaciją apie jo teises. Taip pat prašė paaiškinti, kokios ir kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) garantuojamos teisės yra užtikrinamos bei kokios teisės, kaip ir kokiais pagrindais yra suvaržomos Vilniaus pataisos namuose.

Išnagrinėję pareiškėjo prašymą, Vilniaus PN paaiškino, kad pareiškėjo nurodyto Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo (byloje 2008-12-11 Panovits prieš Kiprą Nr. 4268/04) kontekste - iš esmės numatyta pareiga teisėsaugos institucijoms (tarp jų ir bausmių vykdymo institucijoms) imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad asmuo būtų tinkamai informuojamas apie savo teises. Šiuo atveju tai, kokiu būdu ir forma tai padaryti imperatyviai nenustatyta. Nuteistieji apie savo teises ir pareigas supažindinami nacionaliniuose teisės aktuose numatytais būdais ir formomis. Taip pat informavo pareiškėją, kad nuteistieji su savo teisėmis ir pareigomis, draudimais, BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais norminiais teisės aktais yra supažindinami jiems atvykus į pataisos įstaigą. Iš individualaus darbo su nuteistuoju (pareiškėju) knygelės įrašų matyti, jog su nuteistųjų teisėmis, pareigomis, draudimais, nuteistųjų elgesio taisyklėmis bei kita pareiškėjas buvo supažindintas 2016 m. liepos 14 d., tai patvirtino savo parašu. Laivės atėmimo bausmės atlikimo (kalinimo) laikotarpiu nuteistieji su savo teisėmis ir pareigomis gali susipažinti vadovaujantis BVK 11 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Esant poreikiui su pagrindiniais teisės aktais (Bausmių vykdymo kodeksu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, LR Konstitucija) gali susipažinti naudojantis bibliotekos paslaugomis (šie teisės aktai periodiškai atnaujinami) ar naudojantis riboto interneto prieiga.

Nesutikdamas su tokiu Vilniaus PN administracijos atsakymu į 2018 m. rugsėjo 26 d. prašymą, pareiškėjas padavė skundą Departamentui (b. l. 37–38), prašydamas jį pripažinti nepagrįstu.

Departamentas 2019 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 2S-226 (b. l. 42) jį atmetė kaip nepagrįstą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

Asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų užtikrina Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų Įstatymas (1 str. 1 d.), iš esmės įgyvendinantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės demokratijos principą, jog valdžios institucijos tarnauja žmonėms. Įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta įstaigų pareiga teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 16 str. 2 d., įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu: 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; 4) prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta (tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį; 5) įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms.

Pagal BVK 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Kita vertus, ši nuteistųjų teisė nėra absoliuti, todėl tam tikrais atvejais informacija jiems neprivalo būti teikiama. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese, pradedant nuo įtarimų asmeniui pareiškimo, vėliau kaltinamojo akto surašymo ir teismo nuosprendžio paskelbimo ir jo vykdymo, asmuo (įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis) yra nuolat informuojamas apie jo statuso pasikeitimą ir atitinkamai pasikeitusio statuso turinį sudarančias teises ir pareigas. Pirmasis etapas, kuomet nuteistasis asmuo išsamiai supažindinamas su paskirta bausme, išaiškinant jos vykdymo tvarką ir sąlygas, yra nuosprendžio paskelbimo momentas (Baudžiamojo proceso kodekso 308 str. 4 d.). Vėliau, įsiteisėjus nuosprendžius, pateikus jį vykdyti šią pareigą įgyvendina bausmės vykdymo įstaigos remiantis, pirmiausia, Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, taip pat konkrečios įstaigos vidaus tvarkomis, instrukcijomis ir t.t..

Taigi iš skundžiamų dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas, jam atvykus į bausmės atlikimo vietą, 2016-07-14 buvo pasirašytinai supažindintas su nuteistųjų teisėmis, pareigomis, draudimais, nuteistųjų elgesio taisyklėmis. Šios aplinkybės pareiškėjas neneigia. Skundžiamame atsakovo rašte (sprendime), išsamiai buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą, taip pat nurodyta, kada jis buvo supažindintas su jo statuso asmenų (o būtent, nuteistųjų terminuota laisvės atėmimo bausme) teisėmis ir pareigomis, bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, iš esmės pažymint, kad tokio pavadinimo dokumento kaip „teisių laiškas“ Lietuvos Respublikos teisė nenumato. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo tiek prašymas, tiek ir skundas nėra pakankamai konkretizuotas, iš esmės parengtas cituojant teisės aktus tiek nacionalinius, tiek tarptautinius, taip pat Europos žmogaus teisių teismo praktiką, išimant iš EŽTT teismo bylos faktinių aplinkybių atskiras teismo išvadas. Pareiškėjo nurodomame EŽTT sprendime kalbama apie valstybės pareigą informuoti nuteistuosius apie jų teises ir pareigas, bausmės vykdymo tvarką, kas, kaip nustatyta byloje ir pareiškėjo neneigiama, buvo visiškai įvykdyta analogiškomis Lietuvos Respublikos valstybės teisėje numatytomis priemonėmis.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad Kalėjimų departamentui išsiuntė 2018 m. lapkričio 5 d., o atsakymą gavo 2019 m. sausio 14 d., t. y. pažeidžiant viešojo administravimo įstatyme numatytą 20 darbo dienų terminą, kas iš esmės automatiškai nedaro atsakymų pareiškėjui nepagrįstais ar neteisėtais, nenustačius atsakymų turinio neteisėtumo ar nepagrįstumo. Kalėjimo departamentas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl nuo Kalėjimo departamento nepriklausiusių aplinkybių. Teismas iš esmės sutinka su Kalėjimo departamentu, kad vėliau pateiktas atsakymas nesukėlė Pareiškėjui neigiamų pasekmių, nes pareiškėjas prašė jam suteikti bendro pobūdžio informaciją, kuri neįtakojo pareiškėjo teisių dėl apskundimo terminų.

Be to, teisminio nagrinėjimo metu, išanalizavus faktinę situaciją dėl pareiškėjo supažindinimo su jo, kaip nuteistojo, teisėmis ir pareigomis, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai taip pat iš esmės nesukėlė ir negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, nes juose koncentruotai pateikta teisinio reguliavimo, numatančio nuteistųjų supažindinimą su jų teisėmis ir pareigomis, analizė bei nurodyti būdai, priemonės, kuriais naudojantis nuteistasis turi teisę išsamiau papildomai susipažinti su savo teisėmis ir pareigomis, atsakymas ir paaiškinimas dėl nurodytame EŽTT teismo sprendime pateikto motyvo apie „teisių laišką“.

Tad, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir naikinti skundžiamų atsakymų, kuriais išsamiai, motyvuotai pareiškėjui paaiškinta apie BVK 11 str. 1 d. 1 p. numatytos nuteistojo teisės įgyvendinimą Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo S. V. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.