- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-31
- Bylos Nr.
- ATP-719-508/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 05 d. nutarties J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-04 nutartimi buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d., 2012-04-27 gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Institucija) pareiškimą dėl kreditorinių teisių pažeidimo, kuriuo prašoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. Š. atžvilgiu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., pripažinti J. Š. padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d., ir paskirti jam administracinę baudą. Pareiškime nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. „apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos <...>“. To paties įstatymo 14 str. 2 d. numatyta, jog „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“. Draudėjo sąvoka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 2 d., kuri apibrėžia, kad draudėjai - visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), nevykdo minėtais teisės aktais nustatytų privalomųjų mokėjimų, 2012-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 62089,38 Lt, iš jų 59087,33 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 3002,05 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedimą. Paskutinį kartą Fondo biudžetą valstybinio socialinio draudimo įmokų 1444,51 Lt suma išieškota 2010-09-29 pagal 2008-12-03 kredito įstaigoms pateiktus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau - VSDFV Kauno skyrius) debeto mokėjimo nurodymus. Nuo 2009-12-28 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas sąskaitas kredito įstaigose pateikti debeto mokėjimo nurodymai iki šiol nėra įvykdyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio imtinai. VĮ „Registrų centras“ išrašo 2012-04-05 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruoti žemės sklypas ir statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., kurie areštuoti antstolių R. S. (pagal VSDFV Kauno skyriaus sprendimą 2008-12-18 Nr. 60058 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka) ir S. U. bei Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos. VĮ „Regitra“ išrašo 2012-04-05 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra registruotų transporto priemonių. Antstolei R. S. 2009-08-17, 2011-06-07, 2012-01-16 pateikti Kauno skyriaus sprendimai dėl išieškomos skolos sumos papildymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. balanso duomenimis, bendrovės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 368044 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 207995 Lt, t.y. 2010 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) 2010 metų ataskaitos duomenimis bendrovė gavo 9542,00 Lt pelno ir turėjo galimybę atsiskaityti su Fondo biudžetu, bet neatsiskaitė. VSDFV Kauno skyrius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-21, 2011-03-25, 2011-11-21 ir 2012-01 siuntė raginimus „Dėl dokumentų pateikimo patikrinimui“. Dokumentai nebuvo pateikti. VSDFV Kauno skyriaus, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus, interesai pažeidžiami, kadangi bendrovės įsiskolinimas Fondo biudžetui didėja. Registro duomenimis įsiskolinimas sudarė: 2010 m. III ketvirtį – 5120,47 Lt, 2010 m. IV ketvirtį – 15412,14 Lt, 2011 m. I ketvirtį – 23730,01 Lt, 2011 m. II ketvirtį – 32838,94 Lt, 2011 m. III ketvirtį – 42513,08 Lt, 2011 m. IV ketvirtį – 52026,17 Lt, 2012 m. I ketvirtį – 62089,38 Lt. Darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki. J. Š. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 4 str. ir 8 str. 1 d., turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, o jos pradelsti mokėjimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kadangi J. Š. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pažeidė kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus teises, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla J. Š. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. ir 2011 m. turto ir įsipareigojimų balansą, padarė išvadą, kad bendrovė neturi pradelstų įsipareigojimų, viršijančių pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš 2010 m. balanso matyti, kad bendrovė turi turto iš viso už 368044 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 207995 Lt, t.y. šių turtinių įsipareigojimų įvykdymas nukreiptas į ateitį, jie nėra pradelsti. Analogiškai vertintinas ir 2011 m. balansas, iš kurio matyti, kad bendrovė turi turto iš viso už 323993 Lt, o per vienerius metų mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 332102 Lt, t.y. taigi jie taip pat nėra pradelsti ir, atsižvelgiant į bendrovės vykdomus investicinius projektus, įgyvendinami. Tai, kad bendrovė yra moki ir gali įvykdyti įsipareigojimus, patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma, iš kurios matyti, jog ši institucija neprieštarauja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su verslo partneriu UAB „D.“ realizuotų verslo projektą ir pertvarkytų bendrovėms nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą (pastatą) į butus, kas leistų, įgyvendinus projektą, gauti apie 988885 Lt pajamų, įvykdyti finansinius įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais.
Šalies argumentai
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutartį ir priimti naują nutartį – pripažinti J. Š. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą. Institucijos nuomone, teismo vertinimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" neturi pradelstų įsipareigojimų, viršijančių pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kadangi 2011 metų balanse įrašytos įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo vertinami kaip nepradelsti, nepagrįstas ir klaidingas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2-ajame verslo apskaitos standarto „Balansas", patvirtinto viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1, 10 punkte nurodyta, kad „trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus ir įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Trumpalaikiams įsipareigojimams taip pat priskiriama ilgalaikių įsiskolinimų ir įsipareigojimų dalis, kuri turės būti apmokėta (įvykdyta) per vienerius metus", todėl balanse įrašyti trumpalaikiai įsipareigojimai apima ir pradelstus įsiskolinimus. Šį faktą patvirtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" 2011 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui buvo 52 026,17 Lt, iš jų pradelsti įsiskolinimai sudarė 49 189,08 Lt. Bylos nagrinėjimo metu pradelsti įsiskolinimai VSDFV Kauno skyriui buvo dar labiau padidėję, t.y. sudarė jau 68 938,81 Lt. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)" yra skolinga Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (dėl šios priežasties Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra areštavusi įmonei priklausančio pastato dalį) ir darbuotojams. Faktą, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, teismo posėdžio metu patvirtino ir J. Š.. Ši aplinkybė netiesiogiai pripažįstama ir J. Š. teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime, kuriame teigiama, kad jis dėl bankroto bylos iškėlimo kreiptis į teismą neprivalėjo tik dėl to, kad sėkmingai įgyvendinus nekilnojamojo turto rekonstrukcijos projektą, tikisi ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Teismas, spręsdamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)" mokumą (nemokumą), šių faktų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.
VSDFV Kauno skyriaus nuomone, J. Š. teismui pateikti dokumentai negali įrodyti fakto, kad įmonė atlieka rekonstrukcijos darbus, o juos atlikus gali tikėtis gauti 988 885,00 Lt pajamų. Tikėtina gauti 988 885,00 Lt suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, šią sumą nustatė pats J. Š., vertindamas toje vietovėje esančių panašių objektų kainą, taip pat nėra pagrįsta ir objekto rekonstrukcijos (projekte paskolai gauti nurodyta „statybos", Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte Nr. (15.3-14)-K-627- „pertvarkymas" ) kaina. Įmonės vadovo subjektyvi nuomonė apie tikimas uždirbti pajamas, nepagrįsta objektyviais paskaičiavimais, negali būti vertinamas kaip įrodymas. Taip pat J. Š. pripažino, kad įmonė šiuo metu neturi finansinių lėšų vykdyti pastato rekonstrukciją ir neįrodė, kad tokių lėšų turi galimybę gauti ateityje. 2012-02-29 projektas paskolai gauti neįrodo, kad dėl paskolos buvo kreiptasi į kredito įstaigas, nepateiktas kredito įstaigų atsakymas dėl sutikimo suteikti įmonei paskolą. Vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)" turto kainą tikslinga vadovautis UAB „Laudomus" turto vertės nustatymo pažyma Nr. 12-09p, kurioje žemės sklypas ir pastatas įvertinti 340 000,00 Lt, priverstinio pardavimo atveju vertė būtų 204 000,00 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)" priklauso tik 1/2 šio turto, t.y. 170 000,00 Lt (priverstinio pardavimo atveju-102 000,00 Lt) vertės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad J. Š. pateikti pastato brėžiniai, įvardinti kaip rekonstrukcijos projektas, patvirtina faktą, kad darbai yra vykdomi. Darbų vykdymo faktas galėtų būti patvirtinamas sutartimis dėl medžiagų pirkimo, darbų vykdymo ir pan. VSDFV Kauno skyrius nesutinka ir su išvada, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-04-28 raštas Nr. (15.3-14)-K-627 įrodo tai, jog rekonstrukcijos darbai atliekami ir juos pabaigus UAB „(duomenys neskelbtini)" gaus 988 885,00 Lt pajamų. Šiame rašte nurodyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neprieštarauja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantis pastatas būtų pertvarkomas į butus, nemažinant jo vertės. Kokiu būdu šis dokumentas įrodo faktą, kad pertvarkymo darbai yra realiai vykdomi, o juos pabaigus bus gauta konkreti 988 885.00 Lt pajamų suma, teismas nepasisakė.
Argumentas, kad įgyvendinus minėtą projektą, įmonė gautų 988 885,00 Lt pajamų, klaidingas, nes įmonei priklauso tik ½ pastato ir žemės sklypo. Netgi gavus iš projekto 988 885,00 Lt pajamų, iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)" tektų 494 442,50 Lt.
Institucijos nuomone, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinė būklė yra kritiška- jos pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, šie įsipareigojimai nuolat auga. Balanso už 2010 metus duomenimis bendrovė turėjo turto už 368044,00 Lt. balanse už 2011 metus turtas viso sudarė 323993,00 Lt, t.y. sumažėjo 44051,00 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2010 m. sudarė 207995,00 Lt, o 2011 m. jau 323993,00 Lt, t. y. išaugo 115998.00 Lt. Esant minėtoms aplinkybėms, įmonė negali prisiimti įprastomis sąlygomis normalios verslo rizikos, imtis naujų projektų, kurie reikalauja didelių finansinių išlaidų bei įsipareigojimų kredito įstaigoms.
Tai, kad kreditorius dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė į teismą, nepaneigia vadovo atsakomybės už tokios pareigos nevykdymą, todėl tokia teismo išvada prieštarauja bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, kadangi kreditoriui inicijavus bankroto bylos iškėlimą, įmonės vadovas nebeturi pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
J. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutartį ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 5000 iki 10 000 Lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviems sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pirmoji sąlyga aiškinama pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.“
Vertinant byloje esančius duomenis apie įmonės finansinę padėtį negalima padaryti kategoriškos išvados, kad įmonė yra nemoki. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. žino apie įmonės sudėtingą finansinę padėtį, tačiau jis tikina, kad įgyvendinus projektą, tikimasi gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad tam, jog būtų konstatuojama, kad įmonė nemoki, būtina, jog įmonė nevykdytų įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-31 įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui buvo 52 026,17 Lt, iš jų pradelsti įsiskolinimai sudarė 49 189,08 Lt. Bylos nagrinėjimo metu pradelsti įsiskolinimai VSDFV Kauno skyriui buvo dar padidėję ir sudarė 68 938,81 Lt. Taip pat nurodoma, kad įmonė skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, darbuotojams, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje duomenų apie Valstybinei mokesčių inspekcijai ir darbuotojams susidariusias skolas nėra. Vertinant vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 ir 2011 metų balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, negalima padaryti išvados, kad būtent įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų apie įmonės turtą bylos nagrinėjimo metu, taip pat nėra pateikti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) kitiems kreditoriams, neaišku, kurie dar iš įmonės turimų įsipareigojimų yra pradelsti, tai trukdo nustatyti ar tikrai įmonė iki VSDFV Kauno skyriaus kreipimosi į teismą dėl J. Š. nubaudimo buvo nemoki ir direktorius privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, apsiribojo tik tuo, kad vertino VSDFV Kauno skyriui turimus pradelstus įsipareigojimus, tačiau nerinko duomenų apie kitiems kreditoriams turimus pradelstus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d. pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Nutraukti bylą galima tik tuomet, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus.
Vadinasi, apylinkės teismas priimdamas sprendimą, nutraukti bylą nesant J. Š. veikoje administracinio teisės pažeidimo, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, neįvertino surinktų įrodymų pakankamumo, atitikimo bylos aplinkybėms. Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo priimtas 2012 m. liepos 5 d. nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl skundžiama nutartis naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 05 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.