Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui spręsti pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-602 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2023 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2023 metų sąrašo dalies ((duomenys neskelbtini)) panaikinimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog siekdama ginčą išspręsti operatyviai ir greitai, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – ir Komisija), reikšdama reikalavimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-602 dalies panaikinimo, tačiau Komisija 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas) atsisakė priimti pareiškėjos skundą nagrinėti, motyvuodama tuo, kad skundas buvo pateiktas praleidus terminą, o prašymas jį atnaujinti buvo atmestas.

Paaiškino, kad pareiškėja yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) savininkė, todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą ji kasmet privalo mokėti žemės mokestį. Nurodė, jog pareiškėja per Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamą elektroninių paslaugų portalą 2023 m. spalio mėn. pabaigoje sužinojo, kad nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo žemės mokestis yra 4 proc., kadangi jis yra apleistas ir neprižiūrimas. Pabrėžė, kad jokios informacijos apie tai, kad ketinama įtraukti minėtą žemės sklypą į Nenaudojamų sklypų sąrašą bei kad ketinama pritaikyti padidinto tarifo žemės mokestį, pareiškėja negavo, kol pati nepasikreipė į atsakovės struktūrinius padalinius. Pažymėjo, jog 2023 m. lapkričio 24 d. gavus struktūrinių padalinių atsakymus, pareiškėja pirmą kartą buvo informuota, kad jos turimas žemės sklypas yra įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą ir apie atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos (toliau – ir Aleksoto seniūnija) atliktus patikrinimus. Akcentavo, jog pareiškėjai iki šiol nėra žinoma, ar Aleksoto seniūnija atliko žemės sklypo pakartotinį patikrinimą iki liepos 31 d., ar jo visai neatliko, jei atliko, kokie buvo patikrinimo rezultatai, ir kt. Mano, kad pareiškėjos Žemės sklypo pakartotinis patikrinimas apskritai nebuvo atliktas. Atkreipė dėmesį, kad, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi teisės aktų reikalavimus ir informavusi pareiškėją apie atliktų apžiūrų rezultatus ir ketinimą įtraukti jos turimą žemės sklypą į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, pareiškėja būtų pateikusi duomenis apie žemės sklypo priežiūrą ir nušienavimą, ir žemės sklypas nebūtų įtrauktas į 2023 metų Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą. Atsakovei neįvykdžius šios pareigos, pareiškėja neturėjo jokio pagrindo bei galimybės pateikti šiuos duomenis Aleksoto seniūnijai. Patvirtino, kad pareiškėja nuo Žemės sklypo įsigijimo jį prižiūri ir tvarko laikydamasi teisės aktų reikalavimų, t. y. periodiškai šienauja ir išvalo žemės sklypo teritoriją bei prižiūri, kad joje neaugtų krūmai ir piktžolės, nebūtų šiukšlių bei atliekų.

Teigė, kad Komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovės priimtas įsakymas viešai buvo paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje 2023 m. rugsėjo 25 d., todėl laikė, kad tą dieną pareiškėja turėjo ir galėjo objektyviai galėjo sužinoti apie ginčijamą aktą, todėl padarė išvadą, jog pareiškėja kreipėsi į Komisiją su skundu praleidusi nustatytą vieno mėnesio terminą, o priežasčių, kurios galėtų pateisinti termino kreiptis į Komisiją praleidimą, anot Komisijos, pareiškėja nenurodė. Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, Komisija netinkamai pritaikė šią nuostatą bei neįvertino, kad teisės aktai numato reikalavimą informaciją apie ginčijamą įsakymą pareiškėjai pranešti asmeniškai, o ne tik paskelbti viešai. Komisija nepagrįstai vieno mėnesio terminą skaičiavo nuo ginčijamo įsakymo paskelbimo, o ne nuo jo įteikimo pareiškėjai, dėl ko pažeisdama pareiškėjos teisę į pažeistų teisių gynybą, nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Mano, jog Komisijos išvada yra neteisinga, dėl ko priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą. Sprendžiant dėl Komisijos sprendimo nepagrįstumo, būtina įvertinti ir išanalizuoti ginčijamo įsakymo priėmimo teisinį reglamentavimą bei jam priimti būtinas atlikti procedūras, o Komisija šių aplinkybių nevertino ir sprendimą priėmė vien formaliai, šabloniškai ir paviršutiniškai. Pabrėžė, kad skundas Komisijai buvo pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino, kadangi tik 2023 m. lapkričio 24 d. pareiškėjai tapo žinoma informacija apie esminius ginčijamo sprendimo turinį sudarančius elementus, t. y. apie sprendimą priėmusią instituciją (asmenį, priėmimo datą, juo nustatytas pareigas pareiškėjai) ir nedelsdama nuo sužinojimo apie atsakovės priimtą įsakymą kreipėsi į Komisiją. Prašė skundą patenkinti.