- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-14
- Bylos Nr.
- A-575-1780-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Panevėžio teritorinei muitinei
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Panevėžio teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės neišmokėto darbo užmokesčio dalį 11368,13 Lt už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l str. 3 d., Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, jam už darbą buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, kadangi nesant lėšų buvo taikytas indeksavimo koeficientas. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l str. 3 d., Vyriausybės 2002-05-20 nutarimas ir šiuo nutarimu patvirtintos Taisyklės bei Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai bei šiuo nutarimu patvirtintos Taisyklės prieštarauja Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 d., 29 str., 48 str. 1 d. bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Konstitucijos 7 str. 1 d. numato, kad negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai. Tokiu būdu Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas ir minėti Vyriausybės nutarimai, negaliojo nuo pat jų priėmimo momento. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis tinkami atliko pavestą darbą ir turėjo teisę gauti pilną atlyginimą už jį, dalies atlyginimo neišmokėjimas pažeidė teisę į teisingą apmokėjimą už darbą ir teisę į nuosavybę. Paaiškino, kad dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi į atsakovą, tačiau jo reikalavimas nebuvo patenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio teritorinė muitinė prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Atsakovo nuomone, pareiškėjas reikalavimus pareiškė ne tam atsakovui, nes atlyginimai pareiškėjui buvo mokamas iš valstybės biudžeto, o asignavimų valdytojas yra Muitinės departamentas, kuris neskyrė pakankamai pinigų Panevėžio teritorinei muitinei. Paaiškino, kad 2002-2004 metais trūkstant lėšų darbo užmokesčiui išmokėti, buvo taikomi koeficientai ir pareigūnams buvo mokamas mažesnis atlyginimas, priimti įsakymai dėl koeficiento taikymo atitiko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalies, Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 reikalavimams. Skirtingais ketvirčiais buvo taikomi skirtingi koeficientai, priklausomai nuo to, kiek lėšų darbo užmokesčiui realiai buvo turima.
Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymai dėl koeficientų taikymo, apskaičiuojant darbo užmokestį muitinės pareigūnams, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, buvo teisėti, jų pareiškėjas neginčija. Panevėžio teritorinė muitinė neturėjo teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ir Vyriausybės nutarimus, todėl veikė teisėtai. Be to, visi teritorinės muitinės vadovo sprendimai taikyti koeficientą buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo ir iki pareiškėjo kreipimosi į teismą. Konstitucinio Teismo sprendimai galioja tik ateičiai. Departamento nuomone, pareiškėjas taip pat yra praleidęs Darbo kodekso 27 str. 2 d. numatytą trejų metų ieškininės senaties terminą reikalauti neišmokėto darbo užmokesčio už 2002 m. liepos – 2002 m. gruodžio mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 3 d. sprendimu nusprendė skundą patenkinti iš dalies: priteisti iš Panevėžio teritorinės muitinės V. G. 9230,84 Lt 2003 m. vasario - 2004 m. spalio mėnesiais neišmokėto darbo užmokesčio; likusioje dalyje skundą atmesti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2002-07-01 – 2004-10-31 dirbo Panevėžio teritorinėje muitinėje ir buvo valstybės tarnautojas. Darbo užmokestis minėtu laikotarpiu jam buvo mokamas remiantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio pakeitimo įstatymo l str. 3 d. nuostatomis, Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 bei Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 patvirtintomis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Panevėžio teritorinei muitinei skirtų lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis 2002 - 2004 metais viršijo atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Todėl remdamasis Valstybės tarnybos įstatymu, o vėliau ir Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis, Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas priėmė įsakymus, kuriais šios valstybės įstaigos tarnautojams nustatė konkrečius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas neginčija vidaus administravimo akto, kuriuo nutarta mokėti valstybės tarnautojui ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, tačiau teismo vertinimu, tai neužkerta kelio reikalauti paties negauto darbo užmokesčio priteisimo. Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d., Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 patvirtintos Darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmečio taisyklės bei Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 l ir 2 punktai ir šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismas nurodė, jog remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pateiktu išaiškinimu, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Tačiau teismas nurodė, kad remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu šiuo atveju taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio. Pareiškėjas dėl 2002 m. liepos - 2004 m. spalio mėnesiais nesumokėto darbo užmokesčio kreipėsi 2006 m. vasario mėnesį, todėl praleido senaties terminą dėl darbo užmokesčio dalies už 2002 m. liepos – 2003 m. sausio mėnesius priteisimo. Teismas konstatavo, kad kita dalis pareiškėjo reikalavimų yra pareikšta laiku ir jo teisė gauti neišmokėto darbo užmokesčio dalį turi būti ginama.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą: skundą tenkinti visa apimtimi - priteisti jam iš Panevėžio teritorinės muitinės 2002 m. liepos - 2004 m. spalio mėnesiais neišmokėtą darbo užmokestį – 11368,13 Lt. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė senaties terminą. Paaiškina, kad remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. ir Darbo kodekso 27 str. 2 d. pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trejų metų senaties terminas. Tačiau Civilinio kodekso 1.130 str. 2 d. nustato, kad ieškinio senaties terminus nutraukia skolininko atlikti veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę. Apeliantas pažymi, kad jis į Panevėžio teritorinę muitinę dėl neišmokėtos atlyginimo dalies kreipėsi dar 2005 m. vasario mėnesį. Panevėžio teritorinė muitinė 2005-02-28 raštu Nr.A3-01-526 „Dėl pareigūnų darbo užmokesčio” kreipėsi į Muitinės departamentą prašydama skirti lėšų neišmokėtam darbo užmokesčiui padengti, o tai reiškia, kad atsakovas pripažino savo prievolę. Todėl senaties termino eiga nuo šio momento nutrūko.
Atsiliepimas
Panevėžio teritorinė muitinė atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą: pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo nuomone, Panevėžio teritorinė muitinė 2002 - 2004 metais priimdama įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento nustatymo, veikė teisėtai. Taip pat pažymi, kad Panevėžio teritorinė muitinė nėra biudžeto asignavimų valdytoja, todėl šioje byloje negalėjo būti patraukta atsakovu. Paaiškina, kad Panevėžio teritorinės muitinės kreipimasis į Muitinės departamentą 2005-02-28 raštu Nr.A3-01-526 negali būti laikomas veiksmais, liudijančiais prievolės pripažinimą Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d. prasme ir nutraukiančiais senaties termino eigą, nes tai buvo informacinio pobūdžio raštas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria teismas priteisė pareiškėjui negautą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2003-02-01 iki 2004-10-31, panaikinti ir priimti naują sprendimą- pareiškėjo prašymą atmesti. Muitinės departamento nuomone, teismas tinkamai taikė Darbo kodekso 27 str. 2 d. nuostatas dėl ieškinio senaties. Taip pat paaiškina, kad Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir neturėjo teisės vertinti jų teisėtumo. Indeksavimo koeficientų taikymas iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo buvo teisėtas. Be to, pagal Konstitucijos 107 str. Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., o sprendimai nemokėti viso priskaityto atlyginimo jau buvo įvykdyti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl indeksavimo koeficiento taikymo negautą darbo užmokesčio dalį, remiantis minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas turėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 suformuota teismų praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjui buvo taikomi, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“ patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis.
Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjui buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jam buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005). Todėl šiuo atveju atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinio skundo argumentai, kad teritorinė muitinė, taikydama darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus, veikė teisėtai pagal galiojančius teisės aktus, nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų nukrypęs nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.
Pareiškėjo reikalavimas yra pareikštas tinkamam atsakovui Panevėžio teritorinei muitinei. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas tarnybos santykiais yra susiję su teritorine muitine, o ne su Muitinės departamentu. Nors darbo užmokesčiui skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytoju yra Muitinės departamentas, tačiau ši aplinkybė nepanaikina teritorinei muitinei pareigos tinkamai mokėti darbo užmokestį šioje valstybės įstaigoje dirbantiems valstybės tarnautojams ir pareiškėjo keliamam teisiniam ginčui dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo įtakos neturi.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas senatį šioje byloje taikė tinkamai. Taikyti senaties terminą prašė atsakovas (b.l. 38). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2006 m. vasario 8 d. (b.l. 2), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjas reikalavimui priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį iki 2003 m. vasario mėnesio yra praleidę Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą. Proceso šalys nepateikė įrodymų, kad taikant senaties terminą pirmosios instancijos teismo priteista pareiškėjui suma yra apskaičiuota netinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad Panevėžio teritorinė muitinė 2005-02-28 raštu Nr.A3-01-526 „Dėl pareigūnų darbo užmokesčio” kreipdamasi į Muitinės departamentą pripažino savo prievolę dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nuo šio momento senaties termino eiga nutrūko (CK 1.130 str. 2 d.). Vertinant minėto rašto turinį matyti, kad šiuo raštu Panevėžio teritorinė muitinė tik pranešė aukštesniajai pagal pavaldumą institucijai apie valstybės tarnautojų pareikštas pretenzijas ir jų dydžius, tačiau nepripažino savo prievolės išmokėti pareiškėjui negautą darbo užmokestį.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.