Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-09 Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK VPS Eigulių PN specialisto nutarimu nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos E. V. atžvilgiu pagal Ž. V. pareiškimą.

Pareiškėjas Ž. V. su 2015-03-09 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu prašydamas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus.

Skundžiama nutartimi teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei apklausęs liudytojus, konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. V. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lituvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau– ATPK) 181 str., sudėties.

Ž. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015-09-23 nutartį panaikinti ir pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną E. V. atžvilgiu. Skunde teigia, kad nutartyje nurodyti argumentai prieštarauja L. V. duotiems parodymams, kitiems įrodymams, (kompaktinei plokštelei). L. V. teigė, kad E. V. ją mušė, varė iš namų, šie faktai atsispindi ir užfiksuotame garso įraše, kurį jis pateikė teismui bet į tai nebuvo atsižvelgta ir todėl prašo apeliacinio teismo perklausyti įrašą. Nesutinka, kad dukros varymas iš namų, draudimas bendrauti su tėvu, vadiniams ne dukra nerodo grubų motinos valdžiuos panaudojimą priešingai vaiko interesams. Apeliantas teigia, kad E. V. davė melagingus parodymus ir už tai jai turi būti atsakomybė pagal ATPK 235 str. Nesutinka su teismo argumentu, kad E. V. nepasisavino dukrai skirtų lėšų iššvaistymu, nes L. V. parodė, kad jai motina davė po 300 litų per mėnesį, o iš jo priteista po 800 litų dukros išlaikymui, be to, ji atsisakė teikti jam ataskaitas dėl išlaidų dukros išlaikymui. Skunde nurodo, kad nors E. V. sako neturinti lėšų dukros išlaikymu, tačiau pirko automobilį, kainuojantį 600 litų, kas paneigia jos parodymus. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjant bylą buvo aiškiai atskleisti neteisėti E. V. veiksmai, kuriais ji panaudojo motinos valdžią priešingais vaiko interesais, naudojo dukros atžvilgiu psichologinį, fizinį smurtą, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir E. V. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena.

Atsiliepime į Ž. V. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK atstovas prašo skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutartį.

Ž. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną E. V. atžvilgiu, pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos.

Liudytoja apklausta E. V. paneigė Ž. V. pareiškime nurodytas aplinkybes ir rodė, kad Ž. V. jos atžvilgiu vaikų akivaizdoje naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Ji psichologinio ir fizinio smurto prieš savo dukterį nenaudojo, nevertė jos duoti neteisingus parodymus teisme. Lėšas, kurias pareiškėjas moka dukters išlaikymui, išleidžia sąžiningai dukros poreikiams. Neginčija fakto, kad su dukterimi pasibara, tačiau tai yra natūralu. Kiekvieną mėnesį nėra išleidžiama visa išlaikymui gaunama suma. Dukteriai yra perkami vaistai, medikamentai, maistui, mokama už muzikos mokyklą. Kitiems būtiniems poreikiams. Teigia, kad niekada dukters iš namų nevarė. Buvo atvejis, kai dukra praleidinėjo muzikos pamokas, tuomet ji pasakė Laurai, kad ji su ja nesusitvarko, pasiūlė jai eiti gyventi pas tėtį. Kurį laiką dukra gyveno pas tėvą. Šių liudytojos parodymų nepaneigia nei vienas byloje surinktas įrodymas.

Liudytoja apklausta L. V. parodė, kad jos tėvai yra išsiskyrę, šiuo metu ji gyvena su motina, jo draugu ir sesute. visi sutaria, bendrauja gerai. Jos teigimu, normalu, kad kartais pasitaiko pykčiai, kaip ir visose šeimose. Su motina gyvena apie dvejus metus, prieš tai gyveno su tėčiu. Abu tėvai ją išlaiko, tėtis kas mėnesį jai moka išlaikymą - apie 800 litų. Šie pinigai yra skiriami jai, ji valgo, rengiasi už tuos pinigus, motina jai pirko kompiuterį, spausdintuvą, moka už mokyklą, muzikos mokyklą, muzikos instrumentus, priemones dailei, ji važiuoja į ekskursijas, stovykloje buvo. Iš kokių pinigų motina pirko automobilį, ji nežino. Mama sakė, kad tai sutaupyti pinigai. Vieną kartą motina sudavė jai per kuprą dėl to, kad tarp jų kilo konfliktas ir ji sunervino mamą. Tai buvo senokai, tuomet ji nenuėjo į muzikos pamoką apie 10 kartų ir dėl to kilo konfliktas. Būdavo tokių dienų, kai mama ant jos pykdavo, išsiliedavo, pasakydavo, kad ji kažko nepadarė. Dėl to ji gal ir pasiskundė tėvui, nes buvo dar maža, todėl suprantama, kad susipykus su mama ji ėjo skųstis tėčiui. Apie tai, kad tėtis įrašinėjo jos pokalbį su juo, ji nežinojo.

Institucijos, priėmusios nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta. Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK VPS Eigulių PN teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad apklausos metu nepilnametė L. V. teigė, kad jos motina išleidžia jos poreikiams nemažai pinigų, nes ji lanko muzikos mokyklą, dailės gimnazijoje reikia įvairių priemonių. Ž. V. su dukra L. V. ir buvusia sutuoktine E. V. jokių ryšių nepalaiko, visiškai nebendrauja, todėl manytina, kad jo teiginiai, jog pinigai leidžiami ne dukros poreikiams tenkinti, yra neteisingi. Patikrinimo metu negauta jokių duomenų, leidžiančių abejoti, kad E. V. nevykdo savo, kaip motinos pareigos ir netinkamai išleidžia dukrai tėvo skirtus pinigus (b. l. 13-14).

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš pareiškėjo pateikto įrašo nėra neginčijamai nustatyta, kad įrašytas pokalbis vyksta būtent pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, tarp jo su dukros Lauros. Aukštesnysis teismas laiko, kad įvertinus surinktų duomenų visetą, pokalbio turinį, galima teigti, kad iš tiesų jis vyko tarp pareiškėjo Ž. V. ir jo dukros L. V.. Iš garso įrašo išklotinės matyti, kad pokalbio metu mergaitė pasakė, jog mama ją išvarė iš namų, kad ji nereikalinga, tačiau šių žodžiu negalima vertinti atsietai nuo viso pokalbio konteksto bei kitų duomenų. Įvertinus visą pokalbio turinį, darytina išvada, kad jo metu paauglė L. V. buvo liūdna ne tik dėl santykių su mama, bet ir apskritai dėl kitų nesėkmių tuo periodu, dėl savo emocinės būsenos. Ir teisme L. V. patvirtino, kad nors su mama ir būna nesutarimų, tačiau jos sutaria gerai, o tuomet, kai susipyko dėl muzikos mokyklos, buvo labai supykusi ir pasiskundė tėčiui. Įvertinus pačios L. V. ir liudytojos E. V. parodymus teisme, kad mama buvo supykusi ant dukters, pasiūlė eiti pagyventi pas tėtį, darytina išvada, kad būtent šiuos motinos žodžius tuo metu, pokalbio su tėvu, kuris buvo įtaršytas metu, L. V. vertino kaip jos varymą iš namų ir tuo metu ji jautėsi niekam nereikalinga. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad teisme dukra Laura teigė, jog mama ją mušė, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes tokių parodymų ji nėra davusi. Neatitinka tikrovės ir skundo argumentas, kad E. V. parodymai melagingi, nes prieštarauja liudytojos L. V. parodymams ir kitiems byloje pateiktiems duomenims. Aukštesnysis teismas negali sutikti su skundo teiginiu dėl netinkamai vaiko išlaikymui priteistų pinigų panaudojimo, teigimo, kad E. V. juos pasisavina, nes šiuos teiginius pareiškėjas grindžia tik pavieniais faktais. Jis nurodė, kad tam tikru metu E. V. per mėnesį dukrai davė tik 300 litų, kas jo nuomone, reiškia, jog kitus ji pasisavino. Tačiau tai prieštarauja elementariai logikai, nes natūralu, kad kiekvieno nepilnamečio išlaikymui kiekvieną dieną būtinos išlaidos maistui, gyvenimo sąlygoms, užklasinei veiklai, sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, drabužiams ir avalynei bei pan. E. V. detaliai išdėstė, kur ji išleidžia iš buvusio sutuoktinio dukros išlaikymui gaunamus pinigus ir šie jos parodymai yra nepaneigti, atitinka tikrovę. L. V. taip pat nurodė, kur ir kam mama išleidžia jai tėvo skiriamus pinigus, jos manymu, šie pinigai išleidžiami jos poreikiams. Pagaliau ir automobilis, jei jis įgyjamas suaugusio asmens vardu, paprastai yra naudojamas visos šeimos, tuo pačiu ir kartu gyvenančio nepilnamečio asmens interesų patekinimui.

Taigi, įvertinus visų surinktų duomenų visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog E. V. gyvena su dukra, ja rūpinasi, prižiūri ir išlaiko, atitinka faktines aplinkybes, ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji nepanaudojo motinos valdžios arba panaudojo priešingai vaiko interesams.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą ir Ž. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.