Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. apeliaciniu skundu ginčija Biržų rajono apylinkės teismo 2016-08-18 nutarimą dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Priimdamas sprendimą, teismas neįvertino tokių faktinių aplinkybių, jog 2016-08-04 vairavo automobilį, turėdamas vairuotojo pažymėjimą, t. y. jis buvo grąžintas įstatymo nustatyta tvarka, įvykdžius visas sąlygas. Teigia, jog 2016-02-06 baigė A. K. individualios įmonės papildomo vairuotojo mokymą, papildomo vairuotojų mokymo baigimo kursus ir teismui pateikė pažymėjimą Nr. 75. Tvirtina, jog byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog jis padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje. Teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, netinkamai tyrė ir vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jo veikoje inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnis įtvirtina nuostatą, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų fakto nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos pažeidimus ir plačiau dėl jų nepasisako.

Apeliaciniame skunde keliamas nubaudimo pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas. Teigiama, kad L. L. veika pagal šį straipsnį kvalifikuota nepagrįstai, nes pažeidimo padarymo dienai jis buvo įvykdęs visas sąlygas dėl specialiosios teisės, kuri kaip pradedančiajam vairuotojui buvo pasibaigusi praėjus dvejų metų terminui, susigrąžinimo, todėl apelianto nuomone, apylinkės teismas, nepagrįstai jam skyrė nuobaudą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį. Su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka.

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. L. kaltė buvo įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), policijos pareigūno L. M. tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), pranešimu dėl pažeidėjo nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (b. l. 8), policijos informacinės sistemos duomenimis (b. l. 13 ) bei kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. To paties įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos patvirtinančios asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones: įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad vairuotojo pažymėjimas yra ne tik nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones), bet ir būtina sąlyga šiai teisei įgyti ir realizuoti. Asmuo, siekiantis įrodyti, jog turi teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones turi būti įrašytas į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registrą ir turėti valstybės įmonės „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Nors apeliantas savo skunde teigia, jog pažeidimo padarymo metu, t. y. 2016-08-04, buvo įvykdęs teisės aktų nustatytas sąlygas teisės vairuoti transporto priemones įgijimui ir vairuotojo pažymėjimas jam buvo grąžintas, tačiau tokių duomenų byloje nebuvo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat ir nagrinėjant skundą apeliacine tvarka tokių duomenų negauta. Priešingai, valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo rašte Nr. (1.23)-24-380 yra nurodyta, jog L. L. 2014-05-30 buvo išduotas pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas Nr. 00214688; vairuotojo pažymėjimo galiojimas baigėsi 2016-05-20; kito vairuotojo pažymėjimo L. L. neužsisakė.

Tai, kad asmuo yra baigęs papildomo vairuotojų mokymo baigimo programą, ką nurodo apeliantas savo skunde, nei KET, nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normų prasme nereiškia, kad jis įgijo teisę vairuoti transporto priemones, nes bylos įrodymai patvirtina, kad L. L., pasibaigus 2 metų laikotarpiui išduoto pažymėjimo galiojimui, nėra gavęs iš kompetentingų institucijų teisę vairuoti patvirtinančio dokumento – vairuotojo pažymėjimo. Juolab, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012-11-09 įsakymu patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 26 punktas, numato, kad vairuotojo pažymėjimas, įteikus pareiškėjui, jam atstovaujančiam advokatui, pareiškėjo įgaliotam ar nurodytam asmeniui, paskelbiamas galiojančiu Vairuotojų registre pažymint Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatuose įvardytą vairuotojo pažymėjimo būklę ir tik nuo šio momento asmuo įgyja teisę vairuoti vairuotojo pažymėjime nurodytų kategorijų motorines transporto priemones. Taigi, tik fiziškai atsiėmus vairuotojo pažymėjimą asmuo laikomas įgijęs teisę vairuoti. O tam, kad asmuo galėtų policijos pareigūnų reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimą jį tikrinantiems pareigūnams, jis asmeniui turi būti išduotas.

Šiuo atveju, L. L. turėjo negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, o galiojantis dokumentas jam nebuvo įteiktas ir todėl laikoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Aplinkybė, jog L. L. baigė papildomus vairuotojų mokymus, nekeičia priimtų sprendimų esmės. Juolab, jog baigti papildomus vairuotojo mokymus apeliantas privalėjo, nes jis buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį už tai, jog 2015-06-20, neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilių) (b. l. 11). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme reglamentuota, jog papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas:

1) pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus) <...> nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės), <...>. To paties įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

Daroma išvada, jog apelianto argumentai apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą visiškai nepagrįsti, nes pats pažeidėjas nesilaikė teisės aktų numatytos procedūros įgyti teisę vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.