- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- 1-630-322/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09367-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-09367-18, kurioje
D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, teistas:
1) 2010 m. vasario 9 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė paskirta 30 MGL dydžio (3 900 Lt) bauda (bauda nesumokėta);
2) 2013 m. lapkričio 25 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
3) 2017 m. gruodžio 29 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 54 MGL dydžio (2 033,64 Eur) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bauda sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 36 MGL dydžio (1 355,76 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 2 d., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio (37,66 Eur) baudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (transporto priemonės) konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „VW Golf“, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. J. 2018 m. vasario 25 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“ į veidą savo sesers D. J. sugyventiniui V. Š., tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. Š. fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. J. pranešus apie įtarimą padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką kaltu prisipažino ir parodė, jog 2018 m. vasario 25 d. ryte su savo draugu pas jį namuose vartojo alkoholinius gėrimus, jautėsi apsvaigęs. Namo grįžo maždaug 14 val. Apie 14.30 val. į namus grįžo sesuo D. J. su savo sugyventiniu V. Š.. Jis V. Š. paklausė, ar parvežė akumuliatorių bei ūkininkams skirtą lapą įsigyti dažyto dyzelinio kuro. V. Š. pasakius, kad nieko neparvežė, kaltinamasis supyko, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis rankomis pastūmė V. Š.. Tada V. Š. rankomis pastūmė jį, rankomis abu susikibo ir vienu momentu nugriuvo kartu ant grindų. V. Š. buvo nugriuvęs ant jo ir jį rankomis laikė prispaudęs prie grindų, tačiau D. J. norėjo išsilaisvinti ir pradėjo muistytis, gali būti, jog tuo metu koja įspyrė V. Š. į veidą, tačiau tiksliai to nepamena. Tada V. Š. jį paleido, kaltinamasis atsistojo ir išeidamas iš kambario iš savo kelnių kišenės išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“ ir metė telefoną į V. Š., nepastebėjo ar į V. Š. pataikė, nes buvo nusisukęs, tačiau neneigia, jog galėjo pataikyti ir šitaip sukelti fizinį skausmą. Jis ant V. Š. veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Ankščiau su V. Š. susipykę nebuvo, dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 77-78, 86).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. J. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad gyvena pas draugę D. J., kurios brolis D. J. 2018 m. vasario 25 d. apie 14.30 val. atėjo pas jį į kambarį, pradėjo reikalauti akumuliatoriaus bei lapo dėl dažyto dyzelinio kuro, jis atsakė, kad neturi, kilo žodinis konfliktas. D. J. pradėjo jį stumdyti, jis apvertė D. J. ant žemės ir prispaudė, kad nurimtų, tačiau šis iš dešinės kojos spyrė į dešinį žandą. Tuomet D. J. paleido, o šis išeidamas iš kambario metė savo mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusiajam į veidą. V. Š. būdamas savo kambaryje girdėjo, kaip virtuvėje kaltinamasis triukšmavo, sudaužė lėkštę, matė, kad jis turėjo savo rankoje peilį, kuriuo grasino papjauti. Nurodė, jog D. J. smurtauja jau ne pirmą kartą (b. l. 7-8). Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. Š. paaiškino, kad D. J. vieną kartą spyrė jam į veidą, pataikė į dešinį žandą ties akimi. Po to jis juto skausmą, jam ant dešinio žando ir ties akimi atsirado nubrozdinimas, vėliau ties akimi mėlynė. Kai D. J. atsistojo ir eidamas iš kambario paleido į jį rankoje laikytą savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, jam pataikė į kairę veido pusę, dėl to juto skausmą, ant skruosto atsirado nubrozdinimo žymė. Patikslino, jog D. J. lėkštę sudaužė, o po to kažką (ką tiksliai nurodyti negali, nes nematė) pasiėmęs grasino papjauti. Kai D. J. pagrasino, kad jį papjaus, jis buvo išsigandęs, tačiau realaus pavojaus gyvybei ar sveikatai nebuvo. Jis pas medikus nesikreipė ir nesikreips. Negali nurodyti ar D. J. spyrė jam į veidą tyčia ar netyčia norėdamas išsilaisvinti, tačiau telefoną metė į jį tyčia. D. J. jokių pretenzijų neturi, ankščiau prieš jį nėra smurtavęs. Dėl šio įvykio jam turtinė ir neturtinė žala nepadaryta. Jis pats D. J. smūgių nesudavė (b. l. 30-31).
Liudytojas V. J. parodė, kad 2018 m. vasario 25 d. apie 14.30 val. jis buvo namuose, kambaryje žiūrėjo televizorių ir išgirdo dukters D. J. klyksmą, kuri atėjusi į jo kambarį pasakė, kad D. J. mušasi su V. Š.. Jis tuomet nuėjo į dukters kambarį, sūnus ir V. Š. stovėjo, jų konflikto pradžios nematė. Kad sūnus mestų telefoną į V. Š. nematė, tačiau pastebėjo, jog V. Š. veidas dešinėje pusėje paraudęs. Ankščiau D. J. prieš V. Š. smurto nėra naudojęs. Kad sūnus grasintų susidorojimu V. Š. negirdėjo, nematė, jog D. J. būtų į rankas pasiėmęs peilį. Sūnus buvo neblaivus (b. l. 46-47).
Liudytoja D. J. paaiškino, kad 2018 m. vasario 25 d. ji su draugu V. Š. po 13 val. grįžo į namus. Į kambarį iš karto atėjo brolis D. J. ir paklausė ar parvežė akumuliatorių ir kuro lapą, pasakė kad neparvežė, brolis supyko, pradėjo žodžiuotis. Tuomet rankomis pastūmė V. Š., o šis pastūmė D. J., tada kaltinamasis nugriuvo ant grindų ant nugaros. V. Š. prispaudęs laikė jos brolį, kuris pradėjo muistytis ir išlaisvinta koja netyčia įspyrė V. Š. į kairę veido pusę ties akimi. Matėsi nubrozdinimo žymė. V. Š. aprimusį D. J. paleido, šis išsitraukė iš kišenės savo telefoną ir metė į V. Š., pataikė į dešinį skruostą, buvo matyti paraudimas. Negirdėjo, jog brolis grasintų V. Š. susidorojimu. Ankščiau D. J. prieš V. Š. nėra smurtavęs (b. l. 53-54).
– Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 4-6) matyti, kad 2018 m. vasario 25 d. 14.53 val. D. J., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad neblaivus D. J. daužo daiktus, yra agresyvus, mušė jos draugą, trenkė jam iš kojos, metė mobiliojo ryšio telefoną į veidą, pasiėmęs peilį grasina papjauti. GMP atsisakė, namuose du nepilnamečiai. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį;
– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato tyrėjos 2018 m. vasario 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėje (b. l. 7-9, 14, 16-20) užfiksuota, kad V. Š. 2018 m. vasario 25 d. 15.35 val. kreipėsi prašydamas įstatymų nustatyta tvarka nubausti jo svainį D. J., kuris namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vieną kartą trenkė iš kojos į veido sritį bei metė mobiliojo ryšio telefoną į veidą, dėl ko jis juto fizinį skausmą, taip pat pasiėmęs peilį grasino papjauti. Taip pat užfiksuota įvykio vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini) – apžiūra, tačiau daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota;
– Atsižvelgiant į alkotesterio parodymus nustatyta, jog kaltinamajam D. J. 2018 m. vasario 25 d. 15.15 val. nustatytas 2,58 promilių girtumas, o nukentėjusiajam V. Š. 15.19 val. nustatytas 0.00 promilių blaivumas (b. l. 57).
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia metė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“ į veidą V. Š., kartu gyvenančios sesers D. J. sugyventiniui, šiais veiksmais sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo D. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nukentėjusysis pretenzijų neturi, jam turtinė ir neturtinė žala nepadaryta. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) kartu gyvenančios sesers sugyventinio (šeimos nario) atžvilgiu, savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 112, 114-116).
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad D. J. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba (b. l. 103), nėra registruotas darbo biržoje (b. l. 104), tris kartus teistas (b. l. 92-93), eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 99-102), gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) seniūnija – yra gavusi žodinių nusiskundimų dėl D. J. gyvenimo būdo ir elgesio (b. l. 110), todėl prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių skirtina šiek tiek mažesnio dydžio nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis – 9 mėnesių – laisvės apribojimo bausmė. Kadangi D. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2018 m. vasario 25 d. 15.15 val. iki 2018 m. vasario 26 d. 16.20 val. (b. l. 64-65, 67), t. y. 2 dienos, santykiu 1:2, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. D. J. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančios sesers sugyventinį, todėl tikslinga jam skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris, tikėtina, gali padaryti teigiamą įtaką D. J. elgesiui (BK 48 straipsnis, 72² straipsnis).
D. J. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. Atsižvelgus į tai, kad teismui nebuvo pateikta rašytinių duomenų apie kaltinamajam Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 355,76 Eur baudos įvykdymą, siekiant išvengti dvigubo išieškojimo, šiuo baudžiamuoju įsakymu ir anksčiau minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės BK 64 straipsnyje numatytais pagrindais nebendrinamos ir vykdomos atskirai.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2018 m. vasario 26 d. nutarimu (b. l. 89-90), kaltinamajam D. J. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, įpareigoti D. J. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2018 m. vasario 26 d., t. y. dvi dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę D. J. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti D. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.