Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1073-890/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-15
Bylos Nr.
1-1073-890/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48641-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
A. Š.
Civilinis ieškovas
O. Š.
Advokatai
Giedrė Striaukienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1073-890/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48641-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,kaltinamajam A. Š.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. Š., jog atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) elektriku, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, tai yra jis 2024 m. gruodžio 13 d., apie 20.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė sutuoktinei O. Š. ties sprandu už rūbų ir parvertęs ją ant žemės nenustatytą kiekį kartų spyrė jai į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas jai poodines kraujosruvas veide, nugaroje, krūtinėje, kairiame petyje, abiejose rankose, kairėje kojoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad penktadieniais dirba iki 15.00 val., apie 15.10 val. grįžo namo, namuose nieko nebuvo, pas kaimynus girdėjosi balsai. Jis pas kaimynus nuėjo apie 15.30 val., užėjęs pamatė, kad jie gėrė degtinę. Jis savo automobilyje turėjo alaus, grįžo į butą, pavalgė ir pasiėmęs alaus iš mašinos, nuėjo pas T. D., pas kurią bute buvo S. ir O. Buvo su žieminiais batais, nes ėjo į automobilį pasiimti alaus. Jie sėdėjo, kalbėjo, po to O. pradėjo verkti, su T. piktai kalbėti, tarp jos ir O. jokio konflikto nebuvo, jis tik jai sakė, kad ji neužgertų degtinės alumi. O. buvo visiškai girta, sakė, kad viską pirko už savo pinigus. Ji visus alkoholinius gėrimus nuo stalo sugriebė į glėbį, puolė prie durų, tada atsisukusi paprašė, kad kas nors atidarytų duris ir besisukdama prarado pusiausvyrą. Tuomet O. veidu krito ant žemės, gėrimus laikė glėbyje. Jis tuo metu buvo blaivas. Kai O. nukrito, buvo duslus garsas, gėrimai nesudužo. Nepastebėjo, kad O. būtų susižalojusi. Jis pribėgo prie O., ji bandė atsikelti, buteliai voliojosi šalia jos, kažką jai skaudėjo, sakė, kad sunku kvėpuoti, krūtinę skaudą. Tada jis O. už parankių nuvedė į lovą. Buvo apie 18.00 val. O. buto koridoriuje suklupo, beveik nukrito, jis ją pakėlė ir nuvedė iki miegamojo, padėjo atsigulti, ji pradėjo knarkti. Galvojo, kad kai ji atsibus, jeigu jai skaudės, tada iškvies greitąją pagalbą. Po to, jis grįžo pas T. ir S., ir du kartus ėjo į automobilį pasiimti alaus, eidamas pasiimti alaus, į namus užėjęs nebuvo. Pas T. ir S. pasibaigė degtinė ir jis nutarė jiems nupirkti degtinės. Kai su S. norėjo eiti pirkti degtinės, į namus nebuvo užėjęs. S. persirengė, išgirdo, kad stipriai šuo loja. T. išėjo pažiūrėti, sakė, kad jo bute girdisi vyrų balsai, tada jis nuėjo į savo butą ir jį sulaikė policijos pareigūnai, kadangi O. sakė, jog jis ją sumušė. Su O. buvo susituokę apie 4 metus, kartu gyveno apie 1 metus. Jų šeimoje smurto atvejų buvo, bet smurtas buvo iš O. pusės. O. pradėjo kviesti policiją ir sakydavo, kad jis ją muša, bet jokių mėlynių nebūdavo. Paskutinius kartus jis pats kviesdavo policiją, nes buto langai visi išdaužyti. Kol pareigūnai jį sulaikė, jis jau buvo išgėręs 4-5 skardines alaus. O. net pirštu nelietė. Paskutinius 7 mėnesius negyveno kartu, jis iškvietė policiją, nes O. jį mušė, puolė policijos pareigūnus, ją išvežė. 2022 m. jis kreipėsi į teismą su skyrybų prašymu, teismas nusprendė daryti mediaciją, iki įvykio du mėnesius su O. gyveno kartu. Bet tuos mėnesius ji girtuokliavo. Negali paaiškinti, kodėl O. sako, kad jis ją sužalojo. Kitą dieną po įvykio atvažiavo savo daiktų susirinkti ir man pasakė: „aš tau atkeršysiu“. Nežino, iš kur ant O. galėjo atsirasti tokie sužalojimai, negali pasakyti, kada ji taip susižalojo, galėjo ir nukristi. Po įvykio O. gyveno jo bute, o jis pusantro mėnesio gyveno nuomojamame bute. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. Š. savo kaltės nepripažino parodydamas, kad 2024 m. gruodžio 13 d., apie 15 val., baigė darbą. Nupirkęs pakuotę alaus, apie 15.30 val. grįžo namo, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Namuose O. nebuvo, išėjo O. ieškot, praeidamas pro kaimynus S. ir T., kurie gyvena (duomenys neskelbtini), išgirdo O. balsą, todėl užėjo į vidų. Užėjęs pamatė, kad jo sutuoktinė O., T. ir S. vartoja alkoholį. Jie jį pradėjo kviesti prisijungti prie jų, jis pasakė, kad jam pirma reikia pavalgyti, todėl išėjo namo. Namuose pavalgė, pasiėmė nusipirktą alaus pakuotę ir grįžo pas kaimynus. O. maišė degtinę su alumi, o jis gėrė tik alų, išgėrė apie 4 skardines alaus. O. gerokai apgirtus, ji pradėjo agresyvėti, visus pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais, smarkiai supyko. Pasiėmusi degtinės ir alaus butelius, atsistojo ir ėjo iš buto. Eidama ji krito ant žemės, ar kur susitrenkė, nematė. Jis priėjo prie O., ją pakėlė nuo žemės, nematė ar ji susižalojo, ją tiesiog parvedė namo ir paguldė į lovą, o pats grįžo atgal. Pas kaimynus prabuvo apie 3 val., tada išgirdo, kad jo namuose loja šuo, todėl T. nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Grįžusi T. pasakė, kad namuose yra kažkokie vyrai. Nuėjęs į savo namus, pamatė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė neva už tai, kad sumušė O., nors taip nebuvo. Turbūt O. atsibudusi pamatė, kad jo nėra namie ir sugalvojo iškviesti policijos pareigūnus. Jis O. nemušė, nesužalojo ir fizinio skausmo nesukėlė. Toks įvykis, kuomet buvo kviesta policija, jų šeimoje nėra pirmas. O. yra priklausoma nuo alkoholio, tačiau kai negeria, ji auksinis žmogus, bet padauginus alkoholio, kyla konfliktai. Papildomos apklausos metu A. Š. papildomai parodė, kad O. viską meluoja, po to, kai jį 2024 m. gruodžio 13 d. išvežė policijos pareigūnai, su O. gyvena atskirai. 2025 m. balandžio 17 d. teismo sprendimu su O. Š. išsiskyrė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, jo neatlygins (2 t., b.l. 53-56, 80-83).

Nukentėjusioji O. Š. teisme parodė, kad apie įvykį kaltinamasis viską meluoja. 2024 m. gruodžio 13 d. ji gavo algą, tai buvo penktadienis, o sekmadienį turėjo eiti į darbą. T. ir S. nėra jos draugai, tai A. Š. draugai, jis ją su jais supažindino. Ji tą dieną pradėjo gaminti sriubą, kol virė sriubą, išgėrė vieną skardinę alaus. Nuėjo pas kaimynus pasėdėti. Ji jiems davė pinigų, kad nupirktų degtinės, jie nupirko du butelius degtinės. Sakė T., kad tuoj grįš A. Š., pradės ant jos pykti. T. nuėjo pakviesti A. Š.. Pagal laiką ji žinojo, kad jis jau namuose. T. pakvietė A., šis pasakė, kad pavalgys ir ateis. A. Š. atėjo su alumi, pas juos degtinė baigėsi. Gerdamas alų, A. Š. pradėjo piktai į ją žiūrėti, suprato, kad ją provokuoja. Tai pastebėjusi, ji pasakė, kad eina miegoti. Ji nuo stalo paėmė dvi skardines alaus, eidama link durų užkliuvo už kilimo kampo, nukrito ant kelių, alų suklupdama išpylė. Kai jau buvo atsistojusi, prie jos priėjo A. Š., paėmė ją už alkūnių ir nuvedė namo. Buvo apie 19 val. A. Š. gėrė tik alų, atrodė blaivus, o ji buvo neblaivi. Kol buvo bute, A. Š. vis išeidavo ir ateidavo, užeidavo į svetainę gal cigarečių paimti. Paskutinį kartą, kai jis atėjo į butą, ji stovėjo, tuomet A. Š. pačiupo ją už sprando, už drabužių, nutrenkė ją ant grindų ir jai dešiniu šonu gulint ant žemės pradėjo ją mušti, su žieminiais batais spardydamas į kairį šoną. Spyrė daugiau nei vieną kartą. Kai atsistojo, jai pradėjo skaudėti žandą, paskui žandas pradėjo tinti. Prisimena, kad kai ją spardė į šoną, ji bandė rankomis užsidengti veidą. Ji išsigando ir pradėjo garsiai klykti. Tuomet A. Š. ją paliko ir išėjo, o ji atsistojo, jai labai skaudėjo. Ji iškvietė policiją. Kol atvažiavo pareigūnai, į butą niekas nebuvo užėjęs. Policijos pareigūnai atvažiavo, paėmė parodymus, paskui sulaikė A. Š. Kai A. ją vedė iš T. buto, ji nebuvo suklupusi. Prašo atlyginti jos patirtą žalą, kurią sudaro neapmokėtas biuletenis. Ji du mėnesius negalėjo dirbti ir gulėjo lovoje, o T. jai gamino valgyti. Po sužalojimų ji vartojo vaistus nuo skausmo ir kremą nuo mėlynių. Jos gražiai paprašė išeiti iš darbo, iš darbo išėjo sausio mėnesį. Šiuo metu dirba. Į darbą negalėjo išeiti ne vieną kartą dėl to, kad buvo sumušta. Buvo ikiteisminis tyrimas, bet jis buvo nutrauktas nes ji atsiėmė pareiškimą, pagailėjusi A. Š., kuris gražiai atsiprašė. Buvo vienas kartas, kai policiją iškvietė A., nes jam pasirodė, kad ji jam norėjo nupjauti jo lytinį organą. A. jai uždraudė bendrauti su visais draugais.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. Š. parodė, kad su A. Š. santuokoje gyvena 3 metus, gyvena jo bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2024 m. gruodžio 13 d., apie 12-13 val., ji nuėjo pas kaimynę T. į 507 butą, vartojo su ja alkoholį. A. po darbo namo grįžo apie 15.00 val., užėjo pas kaimynus, pažiūrėjo, kad ji yra pas juos ir išėjo namo. Po to, galimai apie 18 val., A. atėjo su alumi pas kaimynus. Pas T. buvo ir S. A. atėjus pas kaimynus, jie kartu jau buvo išgėrę apie du butelius degtinės. Jie truputį dar pasėdėjo, pastebėjusi, kad A. į ją žiūri piktai, apie tai pasakė kaimynei. Jis savo tokiu žvilgsniu ją provokavo, norėjo ją supykdyti. Ji kaimynams pasakė, kad yra pavargusi ir eina miegoti. A. ją palydėjo iki namų ir vėl išėjo pas kaimynus. Jai būnant namie, A. vis grįždavo ir išeidavo, nesuprato kodėl, bet vieną kartą, kai jis grįžo į namus, ji buvo miegamojo kambaryje stovėjo, jis iškart jai griebė ties sprandu už rūbų, parvertė ant žemės ir pradėjo ją mušti. Parvertęs ant žemės, jis ją spardė kojomis į kairės pusės šoną, buvo apsiavęs žieminiais batais. Kiek kartų jai spyrė, neskaičiavo, bet buvo ne vienas ir ne du spyriai. Ją spardė ją apie dvi minutes, pataikė į šonkaulius, į kairį petį, kairę ranką. Jai atsikelti nebuvo galimybės, ji tik bandė dengtis rankomis kūną, kad mažiau kliūtų. Jaučia skausmą, yra mėlynių ant peties, ant rankų, taip pat ant veido, po akimi. Kaip po akimi atsirado mėlynė, nežino, nes tiesioginio smūgio į veidą nebuvo, galimai, kai nukrito arba kai spardė ir užkliuvo, nepamena. Taip pat yra mėlynių ir ant dešinės rankos, kuri atsirado turbūt po to, kai ją parvertė, nes kai vertė ant žemės, ji krito ant dešinės pusės. Kol jis ją spardė, ji garsiai šaukė, kvietėsi pagalbos. A. sakė, kad kvies policiją. Jis ją sumuštą tiesiog paliko gulėti ant grindų, o pats išėjo. Tai ne pirmas kartas, kai A. prieš ją smurtauja, bet ji vieną kartą atsiėmė pareiškimą, kitus kartus net nekvietė policijos, o tiesiog išėjo pas mamą (1 t., b.l. 26-29).

Akistatos tarp A. Š. ir O. Š. protokole užfiksuota, kad O. Š. nurodžiusi, jog A. Š., ją atvedęs iš kaimynų, kai ji jau ruošėsi miegoti, buvo prie miegamojo, vėl grįžo, ją paėmė už drabužių ties kaklu, ir ją parvertė ant grindų koridoriuje, tuomet pradėjo ją spardyti žieminiais batais, spardė apie porą minučių, spardė į kairį šoną. Ji pradėjo šaukti kaip kiaulė, kad kažkas ateitų padėti, nes išsigando, jai labai stipriai skaudėjo šoną, negalėjo įkvėpti. Dėl jo spardymo buvo mėlynių ant veido, kojų bei pečių. A. Š. akistatos metu nurodė, kad buvo ne taip, kaip nurodė O. Š., O. Š. buvo nukritusi kaip bulvių maišas kaimynų bute, kai prarado pusiausvyrą, norėdama išeiti iš kaimynų buto, kai nuėjo ją pakelti, ji stipriai dejavo ir laikėsi už krūtinės, išorinių sužalojimų ant jos nematė, nors buvo pakankamai blaivas. Nuvedęs O. Š. namo, jis grįžo pas kaimynus ir gėrė alų, plepėjo apie pusantros valandos, kol išgirdo lojant šunį, tada T. nuėjusi ir grįžusi pasakė, kad jo bute kalbasi vyrai, jam pasidarė įdomu ir tik atidarius duris, policijos pareigūnai jį prispaudė prie sienos. Iki to laiko, iš kaimynų namų nuo sugrįžimo į juos, išėjęs nebuvo (2 t., b.l. 65-67).

Liudytojas S. A. (S. A.) teisme parodė, kad 2024 m. gruodžio 13 d. vakare susirinko pas T., O. pasiūlius, jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko du butelius deginės. Sėdėjo trise. Paskui apie 19 val. prie jų prisijungė A. Š. Kai A. atėjo, pas juos jau nebebuvo degtinės, o A. atsinešė 4 alaus skardines, jis gėrė alų. Ateidamas A. lyg buvo blaivas. A. atėjus kalbėjosi, paskui O. paėmė dvi skardines alaus ir norėjo eiti namo, bet koridoriuje užkliuvo už kilimėlio ir, laikydama dvi skardines, nukrito ant žemės, ant savo alkūnių, skardinės iškrito. O. veidu nesitrenkė į žemę. A. jai padėjo atsistoti, ją pusiau apkabino ir nuvedė namo. Tuo metu jis su T. liko dviese, sutvarkė stalą, o jis nuėjo į kitą kambarį miegoti. Tai buvo po 20.00 val. Kai nuėjo miegoti, A. buvo jau savo namuose ir kol jis buvo pas T., A. nebuvo sugrįžęs. Paskui būdamas savo bute jis išgirdo, kad kažkas klykia, buvo galima atskirti, kad tai O. balsas. A. nesigirdėjo. Tuo metu T. buvo kitame kambaryje. Jis atsikėlė, pradėjo rengtis ir galvojo, kas vyksta. Tada pasibeldė į A. ir O. buto duris. Kol jis apsirengė, praėjo apie 10 min., bet niekas durų neatidarė. Tada jis nuėjo pas T. D. Atidaręs jos duris pamatė, kad bute sėdi T. ir A. Jis jų paklausė, kas nutiko, A. atsakė, kad nieko nebuvo, kad jam pasirodė, bet jis aiškiai girdėjo, kad kažkas šaukė. Po to jie sėdėjo ir bendravo, tada A. pasiūlė dar nusipirkti degtinės, bet jau buvo po 20.00 val. T. ir jie išeidinėjo, T. dar norėjo užrakinti duris, ir jiems einant, iš A. buto išėjo policijos pareigūnai. Pareigūnai A. išsivedė, o jis apsisuko ir nuėjo pas T. Po įvykio O. atėjo ir jos veidas iš dešinės pusės buvo ištinęs, ji sakė, kad A. ją sumušė. Su A. po įvykio tik pasisveikindavo. Prieš įvykį bendravo kaip kaimynai. Jis yra anksčiau matęs O. su mėlynėmis, ten labai aiškia girdisi, kai jie pykstasi. Tai vykdavo ne kiekvieną mėnesį. A. nėra matęs su mėlynėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju S. A. parodė, kad 2024 m. gruodžio 13 d. sėdėjo su A. žmona O. pas T. namuose. Buvo trise ir vartojo alkoholį, gėrė degtinę. A. grįžo iš darbo namo, jis atnešė alaus. A. gėrė tik alų. A. pradėjo ant O. pykti, kad yra apsvaigusi, liepė ruoštis eiti namo. Tada O. nuo stalo paėmė atidarytas dvi skardines alaus, matė kaip O. užkliuvo už kilimo ir parvirto. O. pargriuvo ant rankų, pilnai nenuvirto. O. pati atsikėlė. Tada A. paėmė O. už rankos ir ją nuvedė namo. T. liko savo namuose, o jis išėjo namo. Truputį užsnūdo, pabudo nuo triukšmo, kažkas spiegė. Girdėjo moters spiegimą, tai galėjo būti apie 21 val. vakaro. Vyriško balso negirdėjo. Suprato, kad spiegimas yra iš A. buto. Jam pradėjus rengtis, moters spiegimas nutilo, spiegimas truko minutę ar dvi. Kai apsirengė, jis nuėjo prie A. buto durų ir pabeldė, bet jam durų niekas neatidarė. Tada nuėjo pas T. į butą paklausti kas atsitiko, pamatė, kad pas T. yra A. Š. Paklausė T., kas nutiko, ar kažką girdėjo, T. atsakė, kad nieko negirdėjo, o A. pasakė, kad nieko nebuvo. Jis pasakė, kad pabudo nuo moters spiegimo, A. pasakė, kad nieko negirdėjo, kad nieko nebuvo. Pasėdėjo dar 10 minučių, pakalbėjo ir A. pasiūlė jiems išgerti, bet jis pasakė, kad jau uždarytos parduotuvės. A. pasakė, kad žino kur gauti. Išėjo į koridorių ir jau ties A. buto durimis jo buto durys atsidarė, iš A. buto išėjo pareigūnai ir sulaikė A. Kai pareigūnai išvažiavo, pas T. atėjo O., kuri pasakė, kad iškvietė policiją, kadangi A. ją sumušė, spardė kojomis. Sakė, kad skauda dešinį šoną. Ant O. veido, ties kaire akimi matėsi kraujosruva. O. mėlynės po akimis būna dažnai, kartą ar net porą kartų per mėnesį, ji pati sako, kad ją muša A. (1 t., b.l. 66-69).

Liudytoja T. D. teisme parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta, santykiai kaimyniški. Atsimena, kad 2024 m. gruodžio 13 d. buvo penktadienis, O. atėjo pas ją į svečius, pasiūlė pavartoti alkoholio. Jos paprašė, kad S. nueitų ir nupirktų alkoholio. O. norėjo alaus, bet ji su S. alaus nemėgsta, buvo nupirkti du buteliai degtinės. Ji pasiūlė pasikviesti A., O. nesutiko, tada ji paslapčiomis nuėjo ir pakvietė A., kad nebūtų tarp O. ir A. barnių. A. tuo metu valgė. Po to ji grįžo į butą, po kurio laiko atėjo A. ir atsinešė 4 skardines alaus. Jie visi sėdėjo, kalbėjosi, buvo jau tamsu. O. nepatiko A. žvilgsnis, ji paėmė dvi skardines alaus nuo stalo ir ruošėsi eiti namo, ji jau buvo pavartojusi alkoholio. Tada O. užkliuvo koja už kilimėlio ir virto laikydama skardines rankomis, ji krito priekiu ant kelių ir ant rankų, veidu žemės nepalietė, skardinės su alumi išsipylė. A. padėjo O. atsistoti ir nuvedė namo. Nesimatė ant O. jokių sužalojimų. Tada ji išvalė grindis, S. jai padėjo susitvarkyti ir nuėjo miegoti, o ji sėdėjo virtuvėje. Praėjus apie 10-15 minučių, A. grįžo, ji su juo sėdėjo, jis atsisėdo į tą pačią vietą, nesakė, kodėl grįžo, jis ir anksčiau užeidavo pasikalbėti kaimyniškai. Paskui A. pasakė, kad eina parūkyti, jis porą kartų buvo išėjęs ir vėl grįždavo. Praėjus kažkiek laiko, užėjo S. ir paklausė: „kas atsitiko“. Ji jam atsakė, kad nieko nenutiko, A. taip pat pasakė, kad nieko nebuvo. Tada A. pasiūlė S. nusipirkti dar išgerti, jie išėjo, o ji norėjo užrakinti duris ir žiūrėjo, kaip S. su A. eina laiptinės koridoriumi. Tada atsidarė A. Š. buto durys ir iš buto išėjo policijos pareigūnai bei prirėmė A. prie sienos. Paskui S. papasakojo, kad miegodamas išgirdo lyg paršo kriokimą, jis atsikėlė, apsirengė, tada nuėjo prie A. Š. buto, pasibeldė, bet jam niekas neatidarė durų, tada S. atėjo pas ją. Ji negirdėjo jokio klyksmo. Iki to įvykio buvo mačiusi smurto pėdsakų ant O., keletą kartų jai teko nueiti ir raminti konfliktą. Anksčiau tokio stipraus smurtavimo nebuvo, po to įvykio ji matė O., jos veidas pradėjo tinti, ji pasakė, kad ją sumušė A. su žieminiais batais. O. sunkiai kvėpavo ir laikėsi už kairiojo šono. Kitą dieną matė O. veide mėlynę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. D. parodė, kad 2024 m. gruodžio 13 d., apie 14.00 val., kaimynė O. užėjo pas ją į svečius ir pasiūlė išgerti alaus. O. pasiūlė pasikviesti ir S., kuris gyvena kitame kambaryje. Atėjus S., O. davė jam pinigų ir jis nuėjo į parduotuvę bei parnešė du butelius 0,5 litrų talpos degtinės. Sėdėjo, bendravo, vartojo alkoholį. Kadangi žinojo, kad A. 16 val., baigia darbą, ji nuėjo pas A. pasikviesti į svečius. A. ir O. butas yra šalia, tarp jos ir S. buto. A. pasakė, kad pavalgys ir ateis. Prieš tai A. pas ją nebuvo užėjęs. Žino, kad A. nevartoja stiprių alkoholinių gėrimų, geria tik alų. A. atsinešė savo alų. O. pradėjo sakyti, kad ji pažiūrėtų, kaip A. žiūri į ją. Ji pažiūrėjo į A., jis žiūrėjo į ją, mąstė, kadangi O. nepatiko toks A. žvilgsnis, ji atsistojo, sugriebė dvi atidarytas alaus skardines ir pasakė, kad eina namo. Ji eidama užkliuvo už prie durų buvusio kilimėlio, pargriuvo veidu ant žemės. Matė, kad ji išpylė alų. Išėjo paimti rankšluosčio, todėl nematė, ar ji pati atsistojo, ar A. padėjo atsistoti, bet jie abu iš jos namų išėjo. Tuo pat metu išėjo ir S. Nebaigus valyti grindis, labai greit pas ją grįžo A. Jie tada sėdėjo ir kalbėjo. A. tai išeidavo, tai pareidavo, ar parūkyti, ar kur, nežino, gal pažiūrėti, ar O. miega. Jokio triukšmo pas O. ir A. bute negirdėjo. Kažkuriuo momentu pas ją vėl atėjo S. Galimai po 20 val. A. pasiūlė S. nueiti nusipirkti degtinės. S. sutiko, nuėjo apsirengti ir abu išėjo. Ji norėjo užsirakinti duris, matė kaip A. eina pirmas, už jo S. Tada atsidarė A. Š. buto durys ir išėjo policijos pareigūnas. Kai A. išvežė pareigūnai, pas ją atėjo O., kad ji perskaitytų, kada jai ateiti į policiją. Ji jai perskaitė ir pastebėjo, kad O. visą likusį vakarą laikėsi už šono lyg negalėdama įkvėpti. Taip pat pastebėjo, kad jai pradėjo tinti veidas, dešinys žandas. O. sakė, kad ją sumušė A., ištraukė iš lovos, metė ant grindų ir su žieminiais batais ją spardė. Sakė, kad į veidą tiesiogiai nepataikė, bet gal netyčia kliuvo. Prie jos A. prieš O. nesmurtavo. Matė, kaip O. pati pas ją virto užkliuvusi už kilimėlio, tačiau sužalojimų nematė, į pašalinius daiktus virsdama ji neatsitrenkė. Konflikto tarp A. ir O. jų bute negirdėjo (1 t., b.l. 54-57).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad nustačius, jog 2024 m. gruodžio 13 d., apie 20.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto metu, A. Š., nenustatytą kiekį kartų kojomis spyrė į pilvo sritį, kumščiu sudavė į veido sritį sutuoktinei O. Š., taip sukeldamas jai fizinį skausmą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. (1 t., b.l. 1).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 13 d., apie 21.10 val., apžiūrėjus O. Š., dešinės pusės skruosto srityje stebima nedidelė pailgos formos kraujosruva, dešinės ir kairės pusės skruostai paraudę, virš kairės pusės antakio stebima ovalios formos rausvos spalvos kraujosruva (1 t., b.l. 74-77).

Specialisto išvadoje Nr. G 114/2024 (03) nurodyta, kad O. Š. konstatuoti šie sužalojimai - poodinės kraujosruvos veide, nugaroje, krūtinėje, kairiame petyje, abejose rankose, kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje, sudavimo ar atsitrenkimo pasekoje. Sužalojimai padaryti 3-5 paros iki objektyvios apžiūros, galimai ir užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dešimties trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje. O. Š. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 81).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 194/2025 (03) nurodyta, kad papildomam tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje O. Š. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Nustatyta VIII šonkaulio lūžimo diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl šiuo atveju domėn neimama. Pirminės objektyvios apžiūros metu buvo konstatuoti išoriniai mechaniniai sužalojimai, kurie buvo padaryti ne mažiau kaip dešimties trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje. Visi konstatuoti išoriniai mechaniniai sužalojimai, tiek juos imant kartu, tiek kiekvieną sužalojimai atskirai, yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 103-104).

Apžiūros protokole apžiūrėti policijos pareigūnų D. P. ir N. Ą. L. kūno kameromis įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad atvykus pareigūnams, O. Š. nurodė, jog konfliktas su A. Š. kilo dėl to, kad ji jam nedavė išgerti alaus. Policijos pareigūnams norint patikrinti O. Š. blaivumą, ši tikrintis blaivumą atsisako, neneigdama, kad vartojo alkoholį. O. Š. nurodo pareigūnams, kad A. Š. jai mušė į pilvą kojomis, iš kumščio trenkė į veidą, kiek buvo smūgių, nepamenanti, galvojo, kad užmuš. Į butą kažkam pasibeldus ir pareigūnui atidarius duris, už durų matomas A. Š., pareigūnas, prirėmęs A. Š. prie sienos, patikrina, ar šis neturi žalojančių daiktų, girdima, kaip O. Š. patvirtina, kad čia jos vyras. Tuomet pareigūnas patikrina A. Š. blaivumą alkotesteriu ir nustato 1,46 promilių girtumą, nurodo, kad dėl smurto artimoje aplinkoje A. Š. sulaikomas. O. Š. sužalojimai nufotografuojami. A. Š. neigia smurtavęs, pareigūnui paklausus, kodėl O. Š. veidas apdaužytas ir ant jo švieži sužalojimai, A. Š. teiraujasi: „kur“, po to: „ant kokio veido?“, rodo savo krumplius, ant kurių žymių nesimato, liepia paklausti kaimynų, teigia, kad O. Š. nori atimti jo butą, atvažiavo iš užsienio, jį apsuko, prisiregistravo (1 t., b.l. 136-139 ir kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, saugoma voke prie bylos 1-ojo tomo viršelio).

2024 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto aplinkoje atvejo nurodyta, kad O. Š. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 13 d., apie 20.45 val., būnant namuose, miegamajame, konflikto metu, dėl nenupirktų alkoholinių gėrimų, vyras A. Š. nenustatytą kiekį kartų spyrė į pilvo sritį bei nenustatytą kiekį kartų kumščiu sudavė į veido sritį. A. Š. paaiškino, kad prieš žmoną nesmurtavo. O. Š. neblaivumą tikrintis atsisakė. A. Š. alkotesteriu Drager 7510 ARKB-0368, sertifikato Nr. 2071231, nustatytas 1,46 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 144-147).

Kaip matyti iš įvykių registro duomenų, O. Š. paskambinusi bendruoju pagalbos centro telefonu apie tai, kad vyras ją sumušė prieš 10 minučių, pranešė 2024 m. gruodžio 13 d., 20.52 val., įvykis užregistruotas 20.54 val., pajėgos į įvykio vietą išsiųstos 20.55 val., į vietą atvyko 21.01 val., A. Š. pristatė 21.25 val. (1 t., b.l. 140-143).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyto straipsnio dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais, taigi tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti nurodytą nusikalstamą veiką, pakanka nustatyti vieną iš nurodyto baudžiamojo įstatymo straipsnio normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Tyčiniai veiksmai pasireiškia tuo, kad veiką darantis asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Kaltinamasis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju bei akistatos su nukentėjusiąja O. Š. metu, tiek duodamas parodymus teisme, neigė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavęs prieš savo tuometinę sutuoktinę O. Š. ir tvirtino, kad jos net pirštu nelietė. Negalėjo paaiškinti, kodėl O. Š. tvirtina, kad jis ją sužalojo ir teigė nežinantis, iš kur ant jos galėjo atsirasti sužalojimai, kada ji taip susižalojo, aiškindamas, kad ji galėjo susižaloti nukrisdama. Tokius kaltinamojo A. Š. parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę versiją ir pastarojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji O. Š. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė savo sužalojimo aplinkybes, tvirtindama, jog ji buvo sužalota tyčiniais, smurtiniais sutuoktinio A. Š. veiksmais. Viso proceso metu nukentėjusiosios nurodytos esminės įvykio aplinkybės ir smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo papasakotos nuosekliai ir iš esmės tapačiai. Nukentėjusioji O. Š. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog 2024 m. gruodžio 13 d. vakare kaimynės T. D. bute su minėta kaimyne bei S. A. vakarojo, vartojo degtinę, vėliau prisijungė ir jos sutuoktinis A. Š., kuris atsinešė alaus. Bendraujant pamačiusi piktą sutuoktinio žvilgsnį, ji nutarė eiti namo miegoti. Paėmusi nuo stalo dvi skardines alaus, eidama link durų, užkliuvusi už kilimo, suklupo ant kelių, alų išpylė. Kai atsistojo, prie jos priėjo A. Š., paėmė ją už alkūnių ir nuvedė namo. Kai jau buvo bute, A. Š. vis išeidavo ir ateidavo. Paskutinį kartą, kai jis atėjo į butą, ji stovėjo, tuomet A. Š. pačiupo ją už sprando, už drabužių, nutrenkė ją ant grindų ir jai dešiniu šonu gulint ant žemės pradėjo ją mušti, su žieminiais batais spardydamas į kairį šoną, ji tuo metu bandė dengtis rankomis veidą, buvo spardoma apie dvi minutes. Išsigandusi ji pradėjo garsiai klykti. Kai atsistojo, jai pradėjo skaudėti žandą, žandas vėliau pradėjo tinti. A. Š. išėjo, o ji iškvietė policiją. Kol atvažiavo pareigūnai, į butą niekas nebuvo užėjęs. Policijos pareigūnai atvažiavo, paėmė parodymus, paskui sulaikė A. Š. Kai A. ją išvedė iš T. buto, ji dar kartą, kaip teigė teisme A. Š., suklupusi nebuvo.

Iš esmės tokias pačias jos sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji O. Š. nurodė ir apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu bei akistatos su A. Š. metu (1 t., b.l. 26-29, 2 t., b.l. 65-67). Aplinkybes, kad buvo sužalota sutuoktinio A. Š., nukentėjusioji O. Š. nurodė ir įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie O. Š. nurodytas aplinkybes užfiksavo tarnybiniuose pranešimuose, šios aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose bei jų apžiūros protokole (1 t., b.l. 1, 136-139, 144-147, kompaktinė plokštelė voke prie bylos 1-ojo tomo). Iš karto po įvykio O. Š. policijos pareigūnų buvo apžiūrėta ir asmens apžiūros metu užfiksuota, jog jos dešinės pusės skruosto srityje stebima nedidelė pailgos formos kraujosruva, dešinės ir kairės pusės skruostai paraudę, virš kairės pusės antakio stebima ovalios formos rausvos spalvos kraujosruva (1 t., b.l. 74-77). Taigi, abejoti nuosekliais nukentėjusiosios O. Š. parodymais teismas neturi pagrindo, be aptartų įrodymų, nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, jų mastą, susidarymo mechanizmą, patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados. Specialisto išvadoje Nr. G 114/2024 (03) O. Š. konstatuoti šie sužalojimai - poodinės kraujosruvos veide, nugaroje, krūtinėje, kairiame petyje, abejose rankose, kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje, sudavimo ar atsitrenkimo pasėkoje, ne mažiau dešimties trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasėkoje. Šie O. Š. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 81). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 194/2025 (03) nurodyta, kad visi konstatuoti išoriniai mechaniniai sužalojimai, tiek juos imant kartu, tiek kiekvieną sužalojimai atskirai, yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 103-104). Specialisto išvados patvirtina, jog nukentėjusiosios kūno sužalojimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu, ir padaryti ne mažiau kaip 10 trauminiais kontaktiniais smūginiais poveikiais. Specialisto išvadoje Nr. G 114/2024 (03) nurodytos O. Š. sužalotos kūno dalys, sužalojimų pobūdis (kraujosruvos veide, kairiame petyje, kairėje kojoje, abejose rankose, krūtinėje, nugaroje) patvirtina nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, jog ji kaltinamojo A. Š. buvo mušama (spardoma), gulėdama ant dešiniojo šono, rankomis dengdamasi veidą nuo smūgių. Specialisto išvadoje užfiksuotas trauminių poveikių kiekis taip pat paneigia kaltinamojo A. Š. keliamą versiją, jog O. Š. galimai pati nukrito ir susižalojo.

Nukentėjusiosios O. Š. nurodytas jos sužalojimo aplinkybes patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų S. A. bei T. D. parodymai. Liudytojai T. D. bei S. A. teisme patvirtino, kad kartu su O. Š. T. D. bute vartojo degtinę, vėliau prie jų prisijungė ir A. Š., kuris atsinešė alaus. Abu liudytojai nurodė, jog kažkuriuo metu O. Š., paėmusi dvi skardines alaus, norėjo eiti namo, tačiau užkliuvusi už kilimo, suklupo, veidu ant žemės nekrito, po suklupimo sužalojimų ant O. Š. nematė, tuomet A. Š. O. Š. palydėjo namo. Liudytoja T. D. teisme patvirtino, jog palydėjęs O. Š. į namus, A. Š. po kiek laiko grįžo pas ją į butą, tuo metu S. A. jau buvo išėjęs. Po to, kai grįžo pas ją į butą, A. Š. dar porą kartų buvo išėjęs, kaip pats nurodė „parūkyti“ ir vėl grįždavo. Po kiek laiko pas ją atėjo S. A. ir paklausė, kas nutiko, ši jam atsakiusi, kad nieko nenutiko, o T. D. bute buvęs A. Š. taip pat nurodęs, kad nieko nenutiko. Nors T. D. teigė nieko negirdėjusi, tačiau jai S. A. papasakojęs, kad miegodamas išgirdo lyg paršo kriokimą, atsikėlė, apsirengė, tada nuėjo prie A. Š. buto, pasibeldė, bet jam niekas neatidarė durų, tada S. A. atėjo pas ją. Liudytojai T. D. bei S. A. teisme patvirtino, kad po įvykio matė O. Š., kurios veidas buvo ištinęs, ji nurodžiusi, kad ją sumušė A. Š., laikėsi už kairiojo šono, abu liudytojai nurodė, kad ir anksčiau buvo matę smurto pėdsakų ant O. Š. Liudytojas S. A. teisme patvirtino, jog po to, kai nuėjo miegoti, iš A. Š. buto išgirdo klykimą, iš balso buvo galima atskirti, kad tai O. Š.. Atsikėlęs apsirengė ir nuėjęs pasibeldė į A. ir O. buto duris, tačiau jų niekas neatidarė, tada nuėjo pas T. D., pas ją pamatė A. Š., paklausė, kas nutiko, A. Š. nurodė, kad nieko nebuvo, kad jam pasirodė, nors liudytojas aiškiai girdėjo, kad kažkas šaukė. Nukentėjusioji O. Š. teisme nurodė, kad spardoma A. Š., ji garsiai klykė, taip šaukdamasi pagalbos. Taigi, liudytojai T. D. bei S. A. patvirtino, jog O. Š. išeidama iš T. D. buto nebuvo sužalota, liudytojas S. A. girdėjo iš A. Š. buto sklidusį klyksmą, kaip nurodė, iš balso pažino, jog tai O. Š., o T. D. patvirtino, jog A. Š. po to, kai palydėjęs O. Š. namo vėl atėjo pas ją į butą, buvo keletą kartų išėjęs ir vėl sugrįžęs.

Kaltinime nurodomą faktinę aplinkybę, kad kaltinamasis A. Š. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys, jog A. Š. alkotesteriu nustatytas 1,46 promilių neblaivumas bei byloje esančiuose policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotos A. Š. tikrinimo alkotesteriu bei neblaivumo nustatymo aplinkybės. Pats kaltinamasis A. Š. neneigė, jog atėjęs pas kaimynus (tai yra iki O. Š. palydėjimo į butą) jis vartojo alų, šią aplinkybę patvirtino ir apklausti liudytojai bei nukentėjusioji O. Š., o įvykių registro duomenys patvirtina, jog pareigūnai į iškvietimą sureagavo itin greitai ir į įvykio vietą atvyko praėjus vos 9 minutėms nuo O. Š. skambučio. Kaltinamasis A. Š. pareigūnų sulaikytas 21.10 val., tai yra nepraėjus nė pusvalandžiui nuo O. Š. nurodomo jos sumušimo laiko (1 t., b.l. 140-143, 2 t., b.l. 28).

Aptarti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai sudaro neprieštaringą, nuoseklią įrodymų visumą bei patvirtina, jog A. Š. 2024 m. gruodžio 13 d., apie 20.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė sutuoktinei O. Š. ties sprandu už rūbų ir parvertęs ją ant žemės nenustatytą kiekį kartų spyrė jai į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas jai poodines kraujosruvas veide, nugaroje, krūtinėje, kairiame petyje, abiejose rankose, kairėje kojoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas konstatuoja, kad aptarti kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kadangi jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės O. Š. sveikatą, todėl yra kvalifikuoti tinkamai. BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Teismui nekyla abejonių, kad A. Š. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai gali būti sutrikdyta sveikata, būtent to ir siekė (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog smurtaudamas prieš nukentėjusiąją O. Š., A. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teismo vertinimu, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje byloje teismas nenustatė.

Bausmės skyrimas

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos keturios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. Š. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę O. Š. Kaltinamasis anksčiau neteistas, byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis savo kaltę kategoriškai neigė ir savo elgesio kritiškai nevertino. Teismas įvertina ir kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – šiuo metu su nukentėjusiąja jau yra išsituokęs, dirba.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį A. Š. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė. Spręsdamas dėl kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydžio ir trukmės, be pirmiau aptartų aplinkybių, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą, sukeltus padarinius ir daro išvadą, kad už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos trukmę nustatant ilgesnę nei minimali šios bausmės trukmė, numatyta BK 48 straipsnio 2 dalyje. BK 48 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja išsituokęs ir kartu nebegyvena, sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį labiau padėtų įgyvendinti ne intensyvi priežiūra, o teismo skirtini įpareigojimas bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimas bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas). Į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo A. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. gruodžio 15 d. (dvi dienos), jį prilyginant šešioms laisvės apribojimo dienoms (2 t., b.l. 28-36, 37-42).

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Nukentėjusioji O. Š. kaltinamajam A. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji O. Š. prašo jai priteisti 615,86 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro 543,36 Eur suma dėl nedarbingumo nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki 2025 m. sausio 3 d. negautas darbo užmokestis – pagal darbo grafiką per minėtą laikotarpį turėjo dirbti 96 valandas, gaudama 5,66 Eur/val. darbo užmokestį, taip pat 72,50 Eur jos patirtos išlaidos dėl vykimo į gydymo įstaigas, ekspertinę įstaigą, teisėsaugos institucijas, pasinaudojant transporto paslaugas teikiančios bendrovės „Bolt“ paslaugomis. Taip pat nukentėjusioji prašo jai priteisti 3800 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią paturė dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų – jai labai skaudėjo kairįjį šoną, jai taip pat skaudėjo kitas sumušimo vietas – skruostą, koją, riešą, kaktoje atsirado skausmingas gumbas, hematomos, ji jautėsi nesaugiai, pasireiškė baimė būti namuose, stresas ir išgąstis sąlygojo miego sutrikimus, patyrė pažeminimą, gėdą, sumažėjo pasitikėjimas savimi (1 t., b.l. 119-129). Posėdžio metu nukentėjusioji papildomai nurodė, kad po kaltinamojo suduotų smūgių jai labai skaudėjo, ji vartojo vaistus nuo skausmo ir kremą nuo mėlynių. Kaltinamasis A. Š. nukentėjusiosios ieškinio visiškai nepripažino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

Iš civilinio ieškinio priedo - darbo sutarties - matyti, jog O. Š. nuo 2024 m. spalio 23 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jos sulygtas darbo užmokestis – ne mažesnis kaip 5,66 Eur/val. (1 t., b.l. 124-125). Iš 2024 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščio, mėnesinio darbo grafiko bei pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad 2024 m. gruodį O. Š. buvo numatyta dirbti 180 val. Kaip matyti iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, O. Š. 2024 m. gruodžio mėnesį iš numatytų 180 valandų išdirbo 60 valandų, o ne dėl savo kaltės neišdirbo 72 valandų, o 2025 m. sausio mėnesį (kaip matyti iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį) ji neišdirbo 16 valandų ne dėl savo kaltės (1 t., b.l. 126-128). Medicininėje pažymoje dėl neatvykimo į darbą nurodomas O. Š. nedarbingumo laikotarpis nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki 2025 m. sausio 3 d. (1 t., b.l. 129) Taigi, kaip patvirtina į bylą pateikti įrodymai, nukentėjusioji O. Š. ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad tuo metu buvo kaltinamojo A. Š. sužalota, UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir negavo darbo užmokesčio iš viso už 88 darbo valandas, taigi, nukentėjusioji iš viso negavo 498,08 Eur pajamų (5,66 Eur x (72 val.+16 val.)). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašto matyti, kad remiantis registro 2025 m. vasario 20 d. duomenimis, O. Š. dėl 2024 m gruodžio 13 d. smurto metu patirtų sužalojimų elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai neišduoti, išmokų iš Fondo biudžeto lėšų nemokėta, tačiau jei nedarbingumo pažymėjimai bus išduoti ir išmoką Fondas išmokės, civilinis ieškinys bus pareikštas (1 t., b.l. 110). O. Š. banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog ji ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo laikotarpiu naudojosi pavežėjimo įmonės „Bolt“ paslaugomis ir patyrė 72,50 Eur išlaidų. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios ieškinio reikalavimas jai atlyginti turtinę žalą, kurią patyrė dėl to, jog po patirtų sužalojimų negalėdama dirbti negavo pajamų bei ikiteisminio tyrimo metu naudojosi pavežėjimo įmonės paslaugomis vykimui į teisėsaugos institucijas, gydymo bei ekspertines įstaigas, pagrįstas iš dalies, todėl tenkinamas nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisiant 570,58 Eur (498,08 Eur + 72,50 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų kaltinamojo A. Š. veiksmų – smurto panaudojimo - nukentėjusioji O. Š. buvo ne tik fiziškai sužalota, bet patyrė ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, gėdą ir nepatogumus dėl to, kad negalėjo dirbti. Nustatydamas nukentėjusiajai O. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kilusias pasekmes – specialisto išvadoje konstatuotos poodinės kraujosruvos nukentėjusiosios veide, nugaroje, krūtinėje, kairiame petyje, abiejose rankose, kairėje kojoje – minėti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Teismas atsižvelgia ir į byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis savo kaltę neigė, kritiškai savo elgesio nevertino. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį – jis darbingo amžiaus, šiuo metu dirba. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo paskirtas gydymas, kad ji vartojo kokius nors medikamentus ar kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų sukeltos negrįžtamos pasekmės jos sveikatai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui.

Atsižvelgdamas tiek į specialisto išvadoje nustatytus nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus ir dėl to patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek į nukentėjusiosios patirtus nepatogumus ir nurodytus neigiamus išgyvenimus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 500 Eur suma, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Šis dydis, teismo vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai O. Š. 2025 m. sausio 29 d. sprendimu buvo skirta antrinė teisinė pagalba (1 t., b.l. 111-112). Už nukentėjusiajai O. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 1016,67 Eur dydžio išlaidas (2 t., b.l. 130-134, 149-154). Advokatė Giedrė Striaukienė teikė nukentėjusiajai O. Š. teisinę pagalbą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, parengė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiosios interesus teisiamajame posėdyje. Įvertinęs bylos pobūdį, nukentėjusiosios atstovės darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiosios O. Š. interesus, suteiktų paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. gruodžio 15 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. Š. (2 t., b.l. 89-91), yra panaikinta 2025 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi (2 t., b.l. 160-161), todėl jos klausimas nebesprendžiamas. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, naikintina (1 t., b.l. 181-183).

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – viena DVD laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi A. Š. laikino sulaikymo dienas nuo 2024 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. gruodžio 15 d., jas prilyginant šešioms laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimą ir draudimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios O. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš kaltinamojo A. Š. priteisti 570,58 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų, 58 ct) patirti turtinei bei 500 Eur (penkis šimtus eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. Š. valstybei 1016,67 Eur (vieną tūkstantį šešiolika eurų, 67 ct) procesinių išlaidų už nukentėjusiajai O. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – vieną DVD laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė