Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. RV-22-2521 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straispnio1 dalį - 2 metai laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 20 d. nutartimi - vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos 2022 m. kovo 9 d., 2022m. kovo 16 d. ir 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės - galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1dalį - 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 20 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi - galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo pakeista. 2023 m. liepos 4 d. nutartimi. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 1 dalį į 178 straipsnio 5 dalį ir skirta 45 paros arešto. Vadovaujantis LR BK 64¹ straispniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu - galutinė bausmė 30 parų arešto. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pagal BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalis ir 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, 65 straipsnio 2 dalį Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d., Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiai ir Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendis, pakeistas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi subendrinta ir paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 65 straipsnio 2 dalimi skirta 3 metų 6 mėnesių bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. liepos 4 d. nutartimi ir paskirta - galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 63 straipsnio 1, 4 dalis - 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu - 1 metai 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimi bausmė subendrinta su 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi skirta bausmė - galutinė bausmė 4 metai 5 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vykdoma 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis - galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 6 d., pabaiga – 2025 m. birželio 6 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-2521 netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir komisijos rekomendacijas šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Stebimas tam tikras asmens įsitraukimas į resocializacijos procesą, asmuo įsidarbino, lanko pozityvaus užimtumo ir elgesio korekcijos užsiėmimus, R. S. domisi plane numatytomis priemonėmis ir jų vykdymu, tačiau konstatuotina, jog asmeniui vis tik būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Bausmės atlikimo metu ne kartą fiksuotas apsvaigimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Administracinių nusižengimų protokole taip pat nurodyta, jog R. S. nustatytas apsvaigimas, psichiką veikianti medžiaga vartota be gydytojo paskyrimo (nėra priimto sprendimo). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis anksčiau teistas 16 kartų, 4 kartus atlikęs bausmę įkalinimo vietose. Asmuo buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimą. Bausmės atlikimo metu stebimas nedisciplinuotas elgesys. Drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė 10 kartų, buvo skirtos 5 drausminės nuobaudos. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, būdamas net ir struktūruotoje aplinkoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo teigiamų išvadų nedaro. Komisija pažymi, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Komisija, vertinusi visas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje nesistengė elgtis nepriekaištingai, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir visos šios aplinkybės, Komisijos nuomone, leidžia daryti išvadą jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo teigiamų išvadų nedaro, nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam, jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad R. S. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja net dvidešimt penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; sunkiai supranta kitų požiūrį; dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine yra nepakitęs nuo pakartotinio vertinimo, kuris buvo atliktas 2023 m. gegužės 10 d., kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad nenustatytas nė vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, o būtent tai, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pažymos duomenimis, nuteistasis R. S. net dešimt kartų yra šiurkščiai pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles, baustas 6 kartus, ir šiuo metu turi vieną galiojančią drausminę nuobaudą, kai tuo tarpu per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis skatintas vos vieną kartą 2022 m. gegužės 25d. Šios aplinkybės parodo nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus bei tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų ir taisyklių net esant struktūruotoje įstaigoje. Vertinant nuteistojo alkoholio vartojimo įpročius yra nustatyti tam tikri sunkumai. Nuteistasis neneigia, kad žalingas alkoholio vartojimas yra problema, išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nuteistasis rodo motyvaciją keisti alkoholio vartojimo įpročius formaliai, labiau ne dėl savęs, o dėl teisinių problemų. Pripažįsta, jog nesaikingas alkoholio vartojimas jam kelia problemas. Pokalbio metu nurodo, jog dalyvautų prevenciniuose/intervenciniuose užsiėmimuose, bet tik tokiu atveju, jei tai būtų rekomenduojama. Analizuojant turimą informaciją, galima teigti, jog asmeniui būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, remiantis turimais duomenimis yra tikėtina, kad asmuo galėtų ateityje pavartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo metu nurodo dalyvaujantis metadono programoje. Vis tik, šiuo atveju aukščiau nurodytos aplinkybės, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė dar nepasiekė savo tikslų, o nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma, teismui neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti vykdomas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis R. S. turi didelius finansinius įsipareigojimus, o būtent Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis turi sumokėti 6 234,22 Eur įsiskolinimą, išskaičiuota yra vos 38,62 Eur, savanoriškai įsiskolinimų nedengia. Informacinėje sistemoje stebimi duomenys, jog asmuo dali gaunamų lėšų perveda savo dukros išlaikymui. Remiantis turima informacija galima teigti, jog R. S. net ir turėdamas pajamų šaltinį susidurdavo su finansinio stabilumo trūkumu, taip pat jam trūksta kompetencijos skirstant gaunamas lėšas, nes turimus pinigus išleidžia savo poreikiams patenkinti, o ne būtinoms išlaidoms, ar įsiskolinimams padengti.

Be kita ko, teismas pažymi ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. S. anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, o taip pat nors nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad 2024 m. sausio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos), nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Tai itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo nenorą ne tik laikytis visuomenėje nustatytų elgesio normų, bet ir pasimokyti iš anksčiau darytų klaidų dėl kurių buvo nuteistas. Be to, jis yra teistas Didžiojoje Britanijoje (nusikaltimai nuosavybei, taip pat ir smurtiniai nusikaltimai). Pasikartojantis nusikalstamas R. S. elgesys vertinimas kaip sistemingas, pavojingas, ypač neigiamai charakterizuojantis nuteistojo asmenybe. Šių duomenų visumoje, ir nenustačius neabejotinos nuteistojo pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, teismas negali daryti išvados, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti tęsiamas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo R. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. RV-22-2521 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. RV-22-2521 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.