- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- 1-158-1082/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32496-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- L. K.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), pensininkas, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, neteistas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu bei jį dalyje pakeitusiu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius;
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. 2023 rugpjūčio 24 d. apie 21.00 val., sodo namelio adresu (duomenys neskelbtini), verandoje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę V. K., tai yra žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai į dešinę ranką, po antro smūgio nukentėjusioji atsitrenkė į durų staktą, tokiais veiksmais padarė V. K. poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dilbyje, nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį sodą trise: sūnus, žmona ir jis. Dirbo įvairius darbus. Vakare pietinėje verandoje visi susėdo pailsėti. Prie jo prisėdo žmona, meiliai prisiglaudusi prie dešinės rankos. Jie kalbėjo, juokavo apie cukinijų ruošimą. V. atsistojo eiti ir tuo metu A. puolė jį, griebė už kaklo, paskui smūgiu į galvą apsvaigino ir sugriebęs jo nuleistą ranką, užlaužė plaštakos pirštus į kitą pusę, sukeldamas baisų skausmą. V., toliau stovėdama, pradėjo šaukti: „Užteks“. Sūnus jį paleido ir jis tada bėgo slėptis. Iš verandos į virtuvę yra mažytis koridoriukas. Ten V. stovėjo. Jis pro ją prasibrovė, bėgo suėmęs savo sužeistą ranką, kad jos nepaliestų, nes baisiai skaudėjo. Bėgdamas jis palietė V. kažkuria kūno dalimi, nes ten siaura. Bėgte nuskubėjo į kamarą, šaukėsi policijos pagalbos tel. 112. V. prašė, reikalavo neskambinti, saugojo savo sūnelį. Neilgai trūkus atvyko policininkai – moteris ir vyras V. M. (teisinga pavardė M.). Jį pasitiko V., pradėjo pokalbį ir A.. M. jo net nematė, paskui jį pasišaukė. Jis pasakė, kad prieš jį buvo teroras panaudotas, bet policininkas susidomėjo V. sveikata ir prie krosnies klausinėjo, ar neskauda, ar yra žymių. V. atsakinėjo, kad neskauda ir kad nėra žymių. Jis sėdėjo kamaroje ir klausėsi dialogo, pasižiūrėjo pro duris (ten matosi), kaip M. atidžiai nagrinėjo V. petį, bet ji sakė, kad neskauda. Pareigūnas su A. kalbėjo apie straipsnius, linksmai bendravo, į jį visiškai nekreipdami dėmesio, neklausdami, kas įvyko. Pareigūnas neapžiūrinėjo jo, rankos, galvos srities, nors jis skundėsi skausmu. Policininkas klausė V., ar ji leis jį išvežti, kur – nepasakė. V. atsakė, kad sutinka. Paskui jam išrašė orderį. Po įvykio jam rentgeno specialistas pasakė, kad suirę trys rankos sąnariai ir jis tapo invalidu, negali su dešine ranka nei mažų daiktų, nei sulenkt, o nuo ausies, kuri buvo sulaužyta ir kraujavo, vakar nukrito šašas. Iki įvykio jokių konfliktų su žmona, sūnumi nebuvo. Įvykio metu jis buvo blaivus, žmona su sūnumi irgi buvo blaivūs. Su sūnumi iki įvykio santykiai prasti buvo, kadangi šis ne vieną kartą prieš jį smurtavo, bet žmona prašydavo neskambinti, nerašyti ir jis nusileisdavo. Įvykio dieną jie nesipyko, žodinio konflikto nebuvo. Jiems sėdint, kalbant apie cukinijas, jam pasakius, kad sunkiausias darbas suvalgyti tas cukinijas, nes tris dienas jas valgo, kiek jų prikepa, sūnus staiga šoko ir puolė ant jo, nes tai žmogus nestabilios psichikos, puolė dėl to, kad sūnus norėjo pareikšti savo valią, savo viršenybę. Jis sūnui nieko nespėjo pasakyti, net atsistoti nespėjo. Prieš sūnui šokant, jis nesudavė smūgių žmonai. Jis jokių veiksmų žmonos atžvilgiu neatliko. Žmona buvo prisispaudusi ir jo dešinė ranka buvo eliminuota. Žmona atsistojo, išėjo ir sūnus tada puolė. A. K. nestūmė jo, sūnus daužė jį kaip kriaušę. Po šio įvykio pablogėjo jo sveikatos būklė. Jis niekada nėra smurtavęs prieš žmoną, nėra žmonai smūgiavęs ar ją užgavęs. Panašus įvykis įvyko prieš 7 metus, byla baigėsi susitaikymu, toje byloje jis kaltės nepripažino. V. pareiškė, kad neleis skriausti savo sūnaus. Tą ji gali daryti tik meluodama. Tyrimo šios bylos niekas neatliko. Jokio ieškinio ji neturi teisės jam teikti.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-09-07 apklausiamas įtariamuoju L. K. parodė, kad kaltės visiškai nepripažįsta. 2023-08-24 ryte į butą adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo jų sūnus A. K. ir pasiūlė su juo kartu važiuoti į sodo namelį adresu (duomenys neskelbtini). Kad nereikėtų važiuoti dvejais automobiliais, susėdo į A. K. automobilį ir trise kartu su žmona V. K. ir A. K. nuvažiavo į sodo namelį, kur dirbo įvairius darbus. Vakare valgė vakarienę ir pavalgę trise susėdo į verandą pailsėti. Jis sėdėjo ant sofos, šalia jo atsisėdo ir sutuoktinė V.. Ji atsisėdo labai arti jo ir prispaudė jį prie spintelės, jis negalėjo pajudėti, o A. atsisėdo priešais juos ant kėdės. Sėdėjo ir kalbėjosi, V. pradėjo pasakoti, kad sunkus darbas yra tas cukinijas sūdyti prieš kepant, A. pasakė, kad cukinijų nereikia auginti, jas reikia pirkti ir valgyti. Jam jų kalbos paliko juokingos ir pasakė, kad sunkiausiais darbas yra cukinijas suvalgyti, kadangi žmona jų prikepdavo daug ir reikėdavo tris dienas valgyti. Po šių žodžių V. pasislinko nuo jo ir atsistojus pasitraukė tolyn. Kai V. pasitraukė, A. K. grėsmingai šoko link jo, griebė abejomis rankomis jam už gerklės, jis bandė jį atstumti ir tuomet jis paleidęs jo kaklą su dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairę galvos pusę. Jis nuleido rankas, ir tuomet A. staiga sugriebė jo dešinės rankos smilių ir didįjį pirštą ir juos atlaužė sukeldamas jam labai dideli fizinį skausmą. Jis surėkė, ir tuomet girdėjo kad V. šaukė paleisk. A. jį paleido ir jis prasmuko į kamaros kambarį ir iš kart paskambino 112, pasakė, kad jį sumušė A. K., tuo metu jo sutuoktinė V. K. jo kelis kartus prašė nekviest policijos. Nori pasakyti, kad jokio smurto V. K. atžvilgiu nenaudojo jos nemušė, pats nukentėjo nuo A. K.. <...> ( 1 t., b.l. 158-161).
Nukentėjusioji V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ji, vyras ir sūnus dirbo sode, nebuvo jokių konfliktų nei tarp jos ir vyro, nei tarp vyro ir sūnaus. Vakare jie susėdo pietinėj verandoj. Ji su sūnumi atsisėdo ant sofutės, o vyras sėdėjo kitoje pusėje verandos, jie kalbėjo, paskui prasidėjo ginčai, vyras, kaip visada, pradėjo pykti, ieškoti priekabių, išsidirbinėti žodžiais. Sūnus atsistojo, sako: „Einu aš viršun, jūs čia pešatės“ ir jis ėjo iš verandos. sūnui išeidinėjant iš verandos, bebaigiant eiti virtuvę, ji atsistojo eiti. Jai atsistojus, vyras jai trenkė smarkiai kumščiu į dešinę ranką, dėl ko ji suriko. Sūnus išgirdo ir grįžo. Vyras jai sudavė dėl to, kad ji nesutiko su jo mintimis. Kai gavo pirmą smūgį, ji stovėjo, vyras irgi stovėjo. Jai apsisukus eiti, vyras buvo iš šono ir jai sudavė. Jie beveik kartu atsistojo, ji pirmesnė. Ji jau buvo einanti iš tos verandos į koridorių, vyras ėjo iš paskos, kol sūnus atėjo, vyras jai vėl kažkur sudavė, ji gavo antrą smūgį, nuo ko ji dešine puse trenkėsi į duris, staktą. Vyras su sūnumi pradėjo bartis. Sūnus - koridoriuke, vyras - verandoje, o ji – vidury. Ji šaukė, kad šie nesibartų. Pirmo smūgio sūnus tikrai nematė. Jis grįžo tik dėl to, kad ji suriko, o dėl antro - nebežino kaip ten buvo. Ji vidury tarp jų buvo, nes sūnus grįžo, o vyras paskui ją ėjo. Ji nematė jų mušantis, jų ginčas truko labai trumpai. Ji nematė, kad sūnus vyrui kažką būtų daręs, garsų nuo skausmo negirdėjo. Paskui sūnus pasakęs: „Mama, tu ir vėl“, apsisuko ir nuėjo į viršų, vyras nuėjo į kamarą, o ji virtuvėje tvarkėsi. Tada ji išgirdo, kad vyras užsidaręs kalba kamaroj. Ji paklausė, ar šis kviečia taksi. Jai atrodo, kad ji nesakė vyrui nekviesti policijos. Netrukus įėjo policininkai. Sūnus tuo metu buvo viršuje. Jeigu vyras nebūtų kvietęs policijos, ji tikrai nebūtų kvietusi, nes jai tas jau įprasta. Policininkai pradėjo klausinėti, ji pasimetė. Jie klausinėjo vyro, taip pat paklausė jos, ar jam sudavė, ji atsakė, kad sudavė, parodė, kad mėlynė rankoj. Kažkuris iš pareigūnų nufotografavo tą mėlynę ir juos abu (vyrą ir sūnų) išsivežė, o ją paliko vieną. Paskui naktį, apie vidurnaktį vėl atvažiavo abu policininkai ir vyrą atvežė. Vyras įėjo į tamsų kambarėlį, o jie atėjo pas ją į virtuvę ir pasakė, kad jos vyras nori susitaikyti, paklausė, ar taikysis. Ji atsakė, kad ne, paskui ją parvežė namo. Įvykio dieną visi buvo blaivūs. Nuo abiejų smūgių jai skaudėjo. Dešinė ranka kelias dienas buvo užtirpusi. Nebežino, ar jai skaudėjo, nuo to, kad atsitrenkė į staktą. Tokių atvejų buvo ne vienas per jos gyvenimą, ypatingai paskutiniu metu, jeigu tik su vyru nesutinki, tuoj – kumščiu. Ne pirmą kartą vyras smurtavo prieš ją. Buvo anksčiau teismas. Šis kartas yra antras, kada ji pranešė policijai. Sūnus yra matęs, kad tėvas prieš ją smurtauja. Sūnus nesmurtavo prieš tėvą. Paskutiniu metu vyrui tarsi šizofrenija užeina, jis kaip vampyras, kai pamato, kad ji verkia, kad nuskriaudžia ją, tada dainuoja, švilpauja namuose laimingas. Jos vyras dešinės rankos jau daug metų nevaldo, jis ir valgyti ir viską daryti su kaire ranka išmoko, o ausis jam irgi seniai skauda. Iki įvykio ji neturėjo mėlynių ant rankos. Po įvykio buvo mėlynė ant rankos nuo pirmo vyro smūgio. Jai buvo suduoti buvo du smūgiai. Negali pasakyti, į kurią vietą pajuto smūgį arba stūmimą, prieš atsitrenkiant į staktą, nes buvo labai išsigandusi. Ji nežino, kokiomis aplinkybėmis padarytas sužalojimas dilbyje. Pas teismo medicinos ekspertą ji buvo pirmadienį iš ryto. Sekmadienį buvo padaryta nuotrauką mobiliu. Šiai dienai dėl įvykio padarinių nejaučia, tik nerviškai. Vaistus raminančius geria. Iki įvykio geriau jautėsi, nors visą laiką blogėjo. Labai nedaug vyrui reikia, kad jis supyktų. Visą laiką šeimoje saugodavosi, kai tik pamato, kad vyrui užeina priepuolis, ji - į vonią užsidarydavo ir tik šiam nurimus išeidavo. Įtampa jau daug metų šitokia. Po šio įvykio viskas paaštrėjo, ji visokių garsų bijo, vis krūpčioja. Žalą prašo priteisti, nes labai baisu buvo. Po ano teismo jis visą laiką sakydavo: „Jūs mane pasodinot mane ant narų, jums šitas atsirūgs, jums dievas nepadės“ - vis gąsdindavo, o dabar - vėl toks įvykis, ką žino, ką vyras sugalvos. Ji palaiko 2000 eurų civilinį ieškinį ir prašo jai juos priteisti iš L. K.. Po įvykio vyras neatsiprašė. Ji nežino, kodėl vyras meluoja, kad sūnus jį mušė. Faktas, kad jos sūnus nužudė savo žmoną, bet visą kitą L. meluoja. Ji tvirtina 2023-11-22 jos pačios duotus parodymus dėl antro sužalojimo atsiradimo aplinkybių. Jai atrodo, kad ji atsitrenkė po antro smūgio, o ne po pirmo.
Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu 2023-08-26 parodė, kad ji yra susituokusi su L. K., gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvome sode, adresu (duomenys neskelbtini), kuris taip pat priklauso jiems abiem. Sode buvome kartu su jų sūnumi A. K., gyv. Vilniuje, tikslaus adresu nežino. Sode visi dirbo prie aplinkos tvarkymo. Būnant sode marinavo, vakavo daržoves ir įvairius vaisius. Vakare, tikslaus laiko nepamena, pradėjo diskutuoti, kokie vaisiai, daržovės yra skanesni, jai pasakius L. K., kad nemoka gaminti cukinijų, jis iš jos pradėjo tyčiotis. Jos šeimoje yra įprasta, kad kai L. K. pradeda tyčiotis, nesivaldo, jie tiesiog išeina iš kambario. Neapsikentęs, kad L. K. vėl tyčiojasi iš jos, jų sūnus atsistojo ir pradėjo eiti link išėjimo. Pamačiusi, kad A. K. eina iš sodo, nusprendė ir ji išeiti. Jai atsistojus, jos sutuoktinis L. K., trenkė kumščiu vieną kartą, kurios rankos nepamena, jai į dešinės rankos žastą. Dėl tokių L. K. veiksmų pajuto fizinį skausmą. A. K. pamatęs, kad jai trenkė, pradėjo rėkti ant tėvo "sakiau, kad nekištum rankų prie mamos" ir atsistojo prie jos. L. K. ir A. K. pradėjo konfliktuoti, o ji stovėjo viduryje jų, tačiau kas įvyko konflikto metu nepamena, kadangi patyrė didelį šoką. Atvykę pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, dėl L. K. sužalojimų, o jos sūnų sulaikė ir išsivežė. Nori pabrėžti, kad L. K. yra labai pikto, ūmaus ir kerštingo charakterio. Ankščiau L. K. yra smurtavęs prieš ją, tačiau apie tai nėra pranešus policijai. Norėtų, kad L. K. būtų paskirtos kardomosios priemonės, tai yra gyventi skyriumi, kadangi ji jo labai bijo. Daugiau nebeturi ką pasakyti (1 t., b.l. 29-32).
Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu 2023-09-11 parodė, kad duotus parodymus ji prisimena, juos tvirtina tik nori papildyti, kad kuomet nuvyko pas med. Ekspertus, ant jos rankos pastebėjo dvi kraujosruvas. Iš kur antra kraujosruva ant dilbio atsirado ji nežino. Ji galėjo būti ir iš ankščiau, taip pat neatmeta galimybės, kad galėjo atsirasti ir atsirėmus į staktą. Yra įsitikinusi tik dėl vienos kraujosruvos ant žasto, kadangi būtent į tą vietą su ranka trenkė L. K., taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tik dėl šios mėlynės ji turi jam pretenzijų (1 t., b.l. 33-35).
Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-22 parodė, kad duotus parodymus papildomoje liudytojo apklausoje ji pamena, juos tvirtina tik nori papildyti, kad nuslūgus emocijos įvykio aplinkybes pamena žymiai geriau. Nori pasakyti, kad sutuoktinis L. K. 2023-08-24 panaudojo fizinį smurtą prieš ją du kartus. Kaip ir pirmoje apklausoje minėjo buvo sodo namelyje ir jai atsistojus nuo sofos jis savo rankos kumščiu, tiksliai nežino kurios rankos, sudavė jai vieną smūgį į dešinę ranką žemiau peties. Tuomet ji nuo smūgio sušuko, kadangi pajuto fizinį skausmą. Tuomet jos šauksmą išgirdęs sūnus A. K. ėjo link jos, o ji išsigandusi ėjo link jo. Paskui ją atėjo ir sutuoktinis L. K.. Ji stovėjo tarp jų abiejų. Priėjęs prie jos L. K. trenkė dar kartą rankos kumščiu į jos dešinę ranką žemiau peties, bet tiksliai į kurią vietą, ji negali pasakyti, ji po jo šio smūgio atsitrenkė su ranka ties alkūne į durų staktą, nuo ko ir galėjo atsirasti antra mėlynė. Dėl tokių L. K. veiksmų pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji labai bijo L. K., jis jau ne pirmą kartą naudoja fizinį smurtą prieš ją (1 t., b.l. 36-39).
Iš V. K. pareiškimo matyti, jog ji nurodė, kad 2023-08-24 vakare sode adresu (duomenys neskelbtini) kur kartu buvo jos vyras L. K. apie 22.00 val. įvykus žodiniam konfliktui vyras rankos kumščiu trenkė jai į dešinį žastą, kuria ranka trenkė neatsimena. Dėl tokių L. K. veiksmų pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir L. K. nubausti už jo veiksmus (1 t., b.l. 7-14).
Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo santykiai su tėvu – prasti, tėvas – smurtautojas. Smurtą šeimoje nuo mažens vartojo tėvas tiek jo, tiek mamos atžvilgiu. Jis visada vengdavo susitikimo su tėvu, šiam visiškai nerūpėjo jo gyvenimas. Dažnai pykdavosi su tėvu, nes tėvui nepatinka kito nuomonė. Konfliktai su tėvu visada pasibaigdavo žodžiais, į muštynes niekada neperaugo. Jis gyvena atskirai nuo tėvų, bet žino, kad tėvas smurtauja prieš motiną profilaktiškai kartą į dieną, geriausiu atveju - kartą į dvi dienas. Ši byla nėra pirma, ankstesnė byla buvo nutraukta, nes mama atleido jam. Kadangi motinos toks pasirinkimas, jis neturiu teisės lysti, ji pati pasirenka savo gyvenimą, bet kai kreipiasi pagalbos dėl smurto, tada jis jau imasi veiksmų ir skambina policijai. Nėra dienos, kad tėvas nenaudotų psichologinio smurto prieš motiną. Nagrinėjamo įvykio atveju jis sode buvo jau ne pirmą dieną, tiksliai nebeatsimena. Tėvui užeina kažkas, kad šis ima ieškoti priekabių, nei iš šio, nei iš to, jeigu šiam kažkas nepatiko arba, neduok Dieve, šiam paprieštaravai. Sutikti su tėvo visais teiginiais, visomis kalbomis, ypatingai, kai šis pradeda prorusiškus pokalbius, negalima, reiškia automatiškai apsisuki, atsistoji ir nueini, kad išvengti. Tą dieną buvo kažkas panašaus. Ryte tėvas ant mamos užšaukė, kad žolę galėtų pjauti, todėl jis nuvažiavo nupirkti žoliapjovės ir daugiau konfliktų visą dieną nebuvo. Vakare konfliktas atsirado iš patyčių. Visi jie buvo verandoje, jis pats su mama sėdėjo ant minkštasuolio dviese. Tėvas pradėjo tyčiotis iš mamos, kad ji visą gyvenimą yra bloga šeimininkė. Jis, matydamas, kad bus konfliktas, atsistojo eiti, pasakė, kad užtenka, kad viskas užgestų, bet tėvas neužgeso. Pirmo smūgio jis nematė, nes buvo nusisukęs nugara, tik mama pro jį trenkėsi į duris. Jam atsikėlus eiti į virtuvę, mama atsikėlė eiti iš paskos ir tada tėvas ją stūmė. Mama „praskrido“ pro jo šoną ir trenkėsi į duris. O antrą kartą jis matė, nes kai jis atsisuko, tėvas dar kartą puolė mamą. Jis pats buvo gal 2 metrų atstumu nuo tėčio, o nuo mamos – šalia, gal metras. Mama trenkdamasi į duris lietė ir jį. Ji suriko. Jam atrodo, kad tėtis sudavė dešinės rankos kumščiu į mamos kairio peties sritį, bet gali ir susimaišyti dėl kairės ar dešinės rankos. Patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingai, kad į dešinę ranką trenkė. Tada jis nustūmė tėvą su ranka, kad ant mamos nebepultų, po ko šis ant suolo nugriuvo, ir tėvui pasakė, kad nešdintųsi. Tėvas griūdamas neišreiškė jokių garsų, kurie reikštų skausmą, šis minkštai nugriuvo ant priešais esančios sofos. Daugiau jokių veiksmų tėvo atžvilgiu jis neatliko. Jis motinos klausė, ką darys. Mama buvo drebanti, negalėjo priimti jokio sprendimo, todėl jie abu sėdėjo virtuvėje. Jis ne vis laiką pabuvo su mama, buvo nuėjęs į viršų. Tėvas šitą situaciją išsprendė, nes pats iškvietė policiją. Tėvas apėjo aplink namą, nuėjo į kambarėlį. Kad tėvas kažkam skambino, jis girdėjo, bet galvojo, kad šis taksi išsikvietė, tėvo pokalbio jis negirdėjo. Paprastai įvykus konfliktui tėvas išsikviečia taksi ir išvažiuoja namo, taip demonstruodamas savo pyktį. Po kažkiek laiko atvažiavo policija. Mama sakė pareigūnams apie smurtą, pareigūnai įkalbinėjo motiną, kad nerašytų pareiškimo ant tėvo. Mama skundėsi peties skausmu, ji pati peties jam nerodė. Pareigūnai mamos neapžiūrinėjo. Jis matė, kad tėvas pareigūnams rodė ranką, kaklą, nugarą, sakė, kad jam skauda pirštą. Įvykio metu visi trys jie buvo blaivūs. Mama į duris ji atsitrenkė du kartus: vieną kartą užkabinusi mane, kitą – po mano matyto smūgio. Galimai pirmas smūgis buvo į nugarą, nes mamai nugarą skaudėjo. Motina išeidinėjo paskui jį, buvo jos riksmas, trenksmas, jis atsisuka, tėvas vėl jai trenkia, jis šį nustumia - viskas. Mama buvo už jo, paskui jį ėjo mama, o už mamos- tėtis, todėl mama gavosi vidury. Mamai būnant tarp jų, į jis stumtelėjo tėvą. Jis nebuvo prispaudęs tėvo prie palangės, čia kažkokia klaida įvelta, kažkas ne taip suprato. Įvykis vyko 1 m² tarpduryje. Mama yra linkusi nutylėti tėvo smurtą jos atžvilgiu. Ji psichologiškai labai silpnas žmogus. Ją labai paveikia tokie dalykai. Ji sėdi kelias valandas visa drebanti ir iš jos kelis žodžius vos išpeši. Ji užsidaro savyje, užsibarikaduoja tualete, bet apie tai sužinai tik vėliau. Mama dabar atsigavusi, pas kaimynes užeina, išeina pasivaikščioti, bet vis dar jaučia baimę ir turbūt dar ilgai jaus.
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra L. K. ir V. K. sūnus. Nori papasakoti, kad 2023-08-23 diena jie visi kartu su jo automobiliu nuvyko į sodybą adresu (duomenys neskelbtini). Liko nakvoti, ir kitą dieną, t.y 2023-08-24 atsikėlę dirbo įvairius darbus, tvarkėsi sodyboje. Su tėvu L. K. nuvažiavo į parduotuvę kad jiems nupirktų žoliapjovę, po apsipirkimo grįžo atgal į sodybą. Tuomet vakare, tikslaus laiko nepamena, jau temo, sėdėjo su mama verandoje ant sofos šalia vienas kito. Į verandą įėjo tėvas ir atsisėdo priešais juos, kiek toliau į šoną, nes netilptu jų kojos sėdint vienam prieš kitą. Kiek pamena, kalbėjo apie darbus, ir tėvas pradėjo aiškinti mamai apie daržovės. Tiksliai ką kalbėjo nepamena. Tuomet tėvas pradėjo prikaišioti mamai, kad tu negerai darai buitinius dalykus, ir jis nebegalėdamas klausyti tėvo atsistojo ir ėjo koridoriumi link virtuvės. Eidamas koridoriumi matė, kai mama atsistojo nuo sofos ir pradėjo eiti link jo. Tuomet nuo suolo atsistojo ir tėvas, matė kad jis eina paskui mamą ir trenkė jai vien kartą kumščiu, tikrai nepamena kurios rankos kumščiu, į mamos dešinę ranką. Po smūgio mama atsitrenkė į verandos durų staktą. Tarp jo ir tėvo stovėjo mama, todėl jis ją apglėbė dešine ranka, o kairę ranką laikė ištiesęs link tėvo, kad daugiau jis nebenaudotu fizinės jėgos prieš mamą ir sakė dink iš čia ,,brude“. Jis po jo tokių žodžių išėjo pro kitas duris vedančias į lauką ir nuėjo į kamarą. Jis mamos paklausė kaip darom ar kviečiam policiją, mama sakė, praeis, užėjo jam. Po kurio laiko atvyko policija. Tėvas visą laiką buvo agresyvus į bet kokius dirgiklius kurie būdavo ne pagal jį, ir visuomet žeminą tiek jį tiek mamą, jį visuomet vadina durniumi, kvailiu, idiotu. Tėvas visuomet prieš mama elgdavosi agresyviai, ankščiau yra naudojęs fizinį smurtą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, žemindavo ją, nepagarbiai su ja bendraudavo, mama jam dažnai skųsdavosi tėvo elgesių tik visad bijojo priimti kokius nors sprendimus (1 t., b.l. 70-73).
Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Panevėžio VPK Reagavimo skyriaus 2 poskyrio tyrėju. Atsimenu, kad teko vykti į (duomenys neskelbtini) k. Atsimena, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimos aplinkos, vyras pranešė, kad prieš jį smurtavo sūnus. Tuo metu jis dirbo su tyrėja G. P.. Jie atvažiavo pagal iškvietimą, kad prieš L. buvo naudojamas smurtas. Viename kambaryje buvo L., kitame kambaryje - jo žmona, iš antro aukšto nulipo jo sūnus. Sūnus pradėjo dėstyti, kad jo tėvas smurtauja prieš jo motiną, nors jie atvyko dėl visai kitko. Pas pranešėją matėsi galimai smurto žymės – patinimas, mėlynės. Jis paaiškino, kad sūnus išsuko pirštus. Sūnus atkakliai nurodinėjo, kad kažką reikia daryti, nes prieš jo motiną smurtauja. Jie aiškinosi šias aplinkybes. Liudytojui pasirodė, kad labai sūnus įtakojo, motina nebūtų nieko sakiusi, ji verkė. Sūnus sakė mamai sakyti, kad mušė, kad skauda. Sūnaus įtaką liudytojas suprato kaip raginimą mamai sakyti teisybę. Sūnus sakė, kad buvo L. smūgis savo sutuoktinei, bet ji pati nelabai ką minėjo. Suprato, kad tarp sūnaus ir tėvo buvo konfliktas, mama norėjo įsiterpti, išskirti juos ir galimai L. pastūmė savo sutuoktinę, sugriebė ar trenkė. K. sūnus visą laiką kišosi komentarais jiems už nugaros. Jam bendraujant su K., A. taip pat buvo kažkiek aktyvus, todėl jis pasivedė ją atokiau, nors ir ten jį girdėjo raginant mamą sakyti teisybę, kadangi ten sodo namelis, erdvės atviros. Jis klausė jos, ar buvo fizinis skausmas sukeltas. Jis pats nematė sužalojimų pas nukentėjusiąją ir, kiek atsimena, ji neparodė nieko. Ji sakė, kad nežymiai, lyg ir nejuto skausmo, gal kiek – tik momentinį, aplinkybes nurodė besimėtydama, siekiant apsaugoti K. nuo tolesnių galimų smurto atvejų, jie užpildė orderį, kad juos atskirti dėl visa ko. Kažkiek laiko visi kartu bendravo, L. buvo vienam kambary – jo sutuoktinė – kitame, jis buvo dar buvo pasivedęs L. sutuoktinę nuošaliau apklausti. Ji konkrečiai nieko neįvardino, nesakė, kiek patyrė smūgių. Jai buvo gaila vyro, ji norėjo užglaistyti konfliktą. K. buvo sutrikusi, gal išsigandusi. Neatsimena, kad ji būtų nurodžiusi kažką tikslaus, labiau tai buvo: „Gal sudavė, gal sugriebė, gal beskiriant užkliuvo“. Visus tris asmenis liudytojas tada matė pirmą kartą, jokių asmeniškumų neturėjo. Visi trys asmenys atrodė blaivūs. Įvykio vietoje jie su kolege buvo įsijungę kūno kameras. Gali būti, kad jis kažką maišo, nes ne visas aplinkybes atsimena. Ikiteisminio tyrimo metu jis teisingai parodė dėl moteriai sukelto momentinio fizinio skausmo.
Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate, Reagavimo skyriuje, 2-ojo poskyrio tyrėju. 2023-08-24 tikslios valandos nepamena, turėtų būti nurodytas laikas policijos registruojamų įvykių registre, kartu su Panevėžio apskrities, Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2-ojo poskyrio Tyrėja G. P. gavo iš Panevėžio apskrities budėtojų pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sūnus. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko senyvo amžiaus moteris, kurios anketinių duomenų nepamena, turėtų būti nurodyta tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Senyvo amžiaus moteris paaiškino, kad jos sutuoktinis L. daugiau anketinių duomenų jo nepamena, sudavė jai, o jų bendras sūnus, kurio anketinių duomenų taip pat nepamena, apgynė ją. Šalia jų stovėjo ir L.. Kiek prisimena L. nesutiko su senyvo amžiaus moters žodžiais ir sakė, kad ji meluoja. Bendraujant su senyvo amžiaus moterimi ir L., laiptais žemyn nulipo ir jų sūnus. Sūnus aiškino, kad tėvas jau ne pirmą kartą smurtauja prieš mama. Pamina, kad L. aiškino, jog prieš jį smurtavo sūnus. Po kurio laiko, jis pasikvietė senyvo amžiaus moterį į virtuvę, kad galėtų pasiklausti kas atsitiko ir ar buvo jai sukeltas fizinis skausmas. Kiek pamina moteris pradžioje teigė, kad jai skaudėjo, po kurio laiko paaiškino, kad buvo sukeltas momentinis fizinis skausmas. Taip pat pasiteiravo, ar matosi kokios nors smurto žymės, moteris paaiškino, kad nebus čia jokių žymių, todėl neapžiūrėjo jos rankos. Moteris buvo stipriai susijaudinusi, ji verkė. Kadangi sužalojimų, kaip senyvo amžiaus moteris teigė ant rankos nesimato, ir šiuo metu jai neskauda, todėl L. buvo išrašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, o senyvo amžiaus moteris buvo pavežta iki buto, kurio adreso nepamena (1 t., b.l. 83-86).
Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2 poskyrio tyrėja. Pagal pareigas jai tenka važiuoti į įvykius. Įvykiai dažnai būna susiję su smurto vartojimu. Kaltinamasis jai yra matytas. Atsimena, kad su minėtu vyriškiu yra turėję iškvietimą, kokiu adresu, neatsimena. Pagalbą išsikvietė vyriškis dėl smurto artimoje aplinkoje, nes jis konfliktavo su sūnumi. Atvykus į įvykio vietą aiškinosi aplinkybes su pačiu vyriškiu, kuris teigė, kad sūnus jo atžvilgiu vartoja fizinį smurtą. Tuo metu ji dirbo su kolega V. M.. Be kaltinamojo ir sūnaus, įvykio vietoje taip pat buvo kaltinamojo žmona, su kuria jai kažkiek teko bendrauti. Pradžioje buvo chaosas, buvo sunku išsiaiškinti, kas kvietė pagalbą, paskui išsiaiškino, kad vyriškis. Ką moteriškė aiškino, šiai dienai nepamena. Kadangi vyriškis nurodė, kad prieš jį sūnus naudojo fizinį smurtą, sūnus buvo sulaikomas, kartu vyko į komisariatą, priėminėjo pareiškimą iš vyriškio ir apsiklausė. Situacija buvo paini. Vyriškio žmona aiškino, kad ji stojo tarp vyriškio ir sūnaus, bandė išskirti ir ją galimai pastūmė vyriškis – kaltinamasis. Eigoje daugiau kolega šnekėjo su moteriške, ji buvo pasimetusi. Iš pradžių moteriškė sakė, kad norėtų rašyti pareiškimą, bet išsiaiškino, kad jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo, tuo metu buvo tik momentinis, tada jie supildė orderį. Ant moters kūno jokių sužalojimų nebuvo, ant kaltinamojo kažkurios rankos buvo patinimas, ar apie kitas kūno dalis kalbėjo vyriškis (kaltinamasis), nepamena. Nepamena, kad moteriškė būtų minėjusi, jog prieš ją sutuoktinis atlikinėjo kažkokius veiksmus. Sūnus darė spaudimą savo mamai, kad ji imtųsi kažkokių veiksmų. Sūnus sakė, kad vyras su žmona konfliktuoja ne pirmą kartą. Pamena, kad sūnus kažką šnekėjo, bet negali pasakyti, ką konkrečiai. Negali pasakyti, ar sūnus mamai aiškino, ką ši turinti sakyti. Liudytojai atrodo, kad visi trys asmenys buvo blaivūs. Ji negali pasakyti, kad kažkam buvo teikiamas išskirtinis dėmesys. Įvykio vietoje buvo filmuota body kameromis.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra sodo namelis, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas namas yra mūrinis, apkaltas medinėmis lentelėmis, 2 aukštų. Į namo vidų patektume pro medines, rudos spalvos duris, kurios yra šiaurinėje namo dalyje. Kadangi namo durų niekas neatidarė, namo viduje esanti įvykio vieta neapžiūrėta. Sudarytos foto lentelės (1 t., b.l. 17-23).
Iš 2023 rugpjūčio 27 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio Vyriausiojo patrulio Ž. S. surašyto tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusioji V. K. policijos pareigūnams paaiškino, kad jos sutuoktinis L. K. žodinio konflikto metu rankos kumščiu trenkė jai į dešinį žastą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto atvejo artimoje aplinkoje pažymėta, kad matoma kraujosruva (mėlynė) ant dešinės rankos. Nurodyta, kad nukentėjusios būsena: didelis susijaudinimas (1 t., b.l. 24-26).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje. Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Mažai tikėtina, kad V. K. galėjo susižaloti pati griūdama, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Dėl nustatytų sužalojimų V. K. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu V. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 53).
Iš 2023-10-13 akistatos tarp L. K. ir V. K. protokolo matyti, kad nukentėjusiosios V. K. paprašius nurodyti įvykio aplinkybes apie 2023-08-24 įvykusį konfliktą ji paaiškino: sėdėjome verandoje su sūnumi ant sofos ir besiginčijant su vyrų įvyko konfliktas, kurio metu sūnus nebenorėjo ginčytis, atsistojo išeiti, mačiau, kad jis išeina, nori išvažiuoti į namus, atsistojau ir aš, ir tuo metu man vyras trenkė į ranką ir aš sušukau, sūnus išgirdo mane šaukiant, atsigręžė ir vyras antrą kartą man sudavė, aš po smūgio atsitrenkiau į staktą. Po to įvyko konfliktas tarp sūnaus ir vyro ir aš buvau viduryje jų. Bijojau, kad jie nesusimuštų, bet per mane sūnus gal pastūmė L. K.. Paskui sūnus nuėjo ruoštis važiuoti. Vyras nuėjo į kitą kambariuką kažkam paskambinti, aš jo dar paklausiau, kam skambini, galvojau, kad kviečiasi taksi. Įtariamojo L. K. paprašius nurodyti įvykio aplinkybes apie 2023-08-24 įvykusį konfliktą jis paaiškino: sėdėjome verandoje ant minkštasuoliu kartu su V. K., V. sėdėjo labai arti manęs, prisispaudusi prie manęs. A. sėdėjo toje pačioje verandoje ant kėdės. Kalbėjomės apie cukinijas. V. atsistojo eiti ir tuomet A. puolė mane ir pradėjo daužyti galvą, smaugė ir kai aš apsvaigęs buvau nuleidęs rankas, ir užlaužė mano pirštus į priešingą pusę. Aš surėkiau, tuomet jis paleido mano ranką. Tuomet aš nubėgau į kamarą kviestis pagalbos. Ir visuomet buvau kamaroje kol atvyko policija. Man labai skaudėjo. Į gynėjo Žygimanto Rutkausko klausimą kokius veiksmus sūnus atliko prieš L. K. to įvykio metu, V. K. atsakė: Gal kartais pastūmė per mane, nes aš vidury buvau, išsigandusi, nežinau, bet kad nesimušė tai tikrai. Į gynėjo Žygimanto Rutkausko klausimą dėl patirtų sužalojimų nuo L. K. atliktų veiksmų, V. K. atsakė: skaudėjo ranką, o paskui kelias dienas buvo užtirpusi. Į advokato Mindaugo Paukštes klausimą V. K.: ar tai vienkartinis atvejis, kai ją mušė L. K., V. K. atsakė, kad ne, mušė kai buvo teismas praeita kartą, po to buvo labai sumušęs <...>, o L. K. nurodė, jog tai viskas sufantazuota ir meluoja, nieko panašaus gyvenime nebuvo, A. pamokos. V. K. ir L. K. kiekvienas patvirtino savo duotus parodymus. <...> (1 t., b. l. 63-67).
Iš 2023-10-09 akistatos tarp L. K. ir A. K. protokolo matyti, kad liudytojo A. K. paprašius nurodyti įvykio aplinkybes šis paaiškino, kad mes su mama sėdėjome verandoje ant sofos (duomenys neskelbtini). Į verandą atėjo tėvas kuris atsisėdo ant suolo. Tėvas pradėjo kažką kalbėti apie daržoves, pradėjo kaltinti mamą, kad ji nemoka ruošti daržovių. Kadangi mačiau kad vyksta konfliktas, kaip ir paprastai aš atsistojau ir pradėjau eiti link virtuves. Mačiau kaip mama iš paskos atsistojo ir pradėjo eiti link manęs. Aš buvau jau koridoriuje, kai išgirdau mamos sušukimą, tikrai įvardyti ką negaliu. Kaip supratau, kad mama sušuko dėl patirto skausmo. Todėl aš į ją atsisukau. Atsisukęs pamačiau, kaip tėvas užsimojęs dešines rankos kumščiu trenkė mamai V. K. į dešinę pusę. Mama po suduoto tėvo smūgio trenkėsi į duris su savo kūno kaire puse. Aš šokau tarp tėvo ir mamos ir pastūmiau tėvą. Po pastūmimo tėvas atsisėdo ant suolo kuris buvo verandoje. Klausimas L. K.: ar supratote A. K. parodymus, ar su jais sutinkate? L. K. paaiškino: Sėdėjome verandoje su V. K. kartu ant sofos. V. K. buvo labai prisiglaudusi prie manęs. Į verandą atėjo A. K. ir atsisėdo ant kedės buvusios verandoje. V. K. pradėjo kalbėti apie cukinijas, kad sunkiausias darbas yra jas pasūdyti. Aš supratau, kad jai sunku paruošti jas. Aš V. K. pasakiau, kad sunkiausias darbas jas suvalgyti, nes kai ji pagamina, reikia tris dienas valgyti. A. K. pasakė, kad cukinijas reikia pirkti, o ne sodinti, nes sodyboje reikia poilsiauti. V. K. po šių žodžių atsistojo, iš paskos atsistojo ir A. K.. Kai A. K. atsistojo nuo sofos, puolė link manęs, abejomis rankomis suėmė už kaklo ir spaudė, tuomet sudavė rankos kumščiu du kartus man į galvos sritį, po šių veiksmų suėmė dešinės rankos smylį, didįjį ir bevardį pirštus ir juos atlenkė atgal. Aš po tokių A. K. veiksmų pajutau skausmą ir surikau. Tuomet baigęs visus veiksmus nuėjo link virtuves. Aš nuskubėjau į kamarą ir bandžiau paskambinti 112. Man labai sunkiai sekėsi tai padaryti, nes pirštai labai drebėjo. Galiausiai man pavyko išsikviesti policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jie mane rado kamaroje. <...> A. K. ir L. K. patvirtino kiekvienas savo parodymus (1 t. b.l. 76-80).
Iš objektų apžiūros protokolo kopijos matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų V. M. ir G. P. kūno kamerų, kuriuose užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas su įvykio vietoje 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvusiais asmenimis: V. K., A. K. ir L. K. (1 t., b.l. 90-99).
Iš Panevėžio apygardos teismo 2024-02-15 nutarties matyti, kad ja atmestas pareiškėjo L. K. gynėjo advokato skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-16 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl vyriausiojo prokuroro pavaduotojo P. Jasiukaičio ir prokuroro A. Raskazovo nutarimų dėl ikiteisminio tyrimo pagal L. K. pareiškimą nutraukimo A. K. atžvilgiu vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (2 t., b.l. 135-137).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Kaip matyti, kaltinamasis L. K. teisme kaltės dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos nepripažino, jis tik pripažino kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje buvęs, tačiau neigė smurtavęs prieš sutuoktinę V. K. bei savo veiksmais sukėlęs šiai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs jos sveikatą. Teismas gi sprendžia, kad tokius kaltinamojo parodymus vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų prieštaringumą byloje surinktiems įrodymams, yra pagrindas juos vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir pasirinktą kaltinamojo gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo viso proceso metu duotų parodymų analizė liudija, kad nors jis proceso metu iš esmės buvo nuoseklus dėl smurto nevartojimo kaltinime nurodyto įvykio metu sutuoktinės atžvilgiu ir laikėsi versijos dėl tyčinio smurto patyrimo nuo sūnaus A. K. minėto įvykio aplinkybėmis, tokie jo parodymai dėl 2023 m. rugpjūčio 24 d. įvykio prieštarauja byloje surinktiems kitiems įrodymams. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama ir ji visiškai patvirtina kaltinamojo L. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos 2023 m. rugpjūčio 24 d. nusikalstamos veikos.
Visų pirma teismas pastebi, kad kaltinamasis L. K. proceso metu tvirtino sutuoktinės V. K. atžvilgiu niekada nesmurtavęs, kai tą paneigia byloje esantys neginčytini duomenys apie tai, jog jis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu bei jį dalyje pakeitusiu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai V. K. susitaikius. Šios aplinkybės, neigiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotą smurtavimo faktą, atitinkamai kaltinamąjį charakterizuoja ir liudija apie pastarojo parodymų nepatikimumą, bei priešingai – minėtos aplinkybės atitinka nukentėjusiosios V. K. ir liudytojo A. K. parodymus apie kaltinamojo prieš V. K. ne pirmą kartą vartojamą fizinį smurtą.
Antra, byloje esančios neskundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties turinys paneigia ir kaltinamojo iškeltą versiją apie sūnaus A. K. tyčinio smurto vartojimą jo atžvilgiu ir jo paties nesmurtavimą V. K. atžvilgiu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kas be kita ko atitinka ir šioje byloje surinktų įrodymų visumą.
Teismo įsitikinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės charakterizuoja kaltinamąjį, paneigia jo deklaruojamą tyčinio smurto nevartojimą sutuoktinės V. K. atžvilgiu bei sudaro pagrindą kaltinamojo objektyviems įrodymams prieštaraujančius parodymus vertinti kritiškai.
Trečia, kaip matyti, nukentėjusioji iš esmės viso proceso metu tvirtino, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis prieš ją fiziškai smurtavo. Nors byloje esantys surinkti įrodymai liudija, kad nukentėjusioji atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, taipogi duodama parodymus buvo ne visiškai nuosekli ir konkreti nurodydama jos patirto, sutuoktinio L. K. prieš ją vartoto fizinio smurto apimtį ir jo padarinius, įrodymų visuma – pačios nukentėjusiosios, liudytojų V. M. ir G. P. parodymai, apžiūros protokolo bei tarnybinio pranešimo duomenys rodo ir tai, kad V. K. po įvykio buvo didelio susijaudinimo būsenoje, kas, teismo nuomone, įvertinus įvykio situaciją, policijos pareigūnų atvykimą ir ankstesnę nukentėjusiosios patirtį dėl anksčiau sutuoktinio prieš ją vartoto fizinio smurto bei po to sekusio varginančio proceso, taipogi jos pačios bei sutuoktinio amžių ir sveikatos būklę, akivaizdu, jog galėjo sąlygoti nukentėjusiosios V. K. tam tikrų parodymų neatitikimus, jų vėlesnį tikslinimą bei patirto fizinio smurto sumenkinimą. Sutinkamai su nukentėjusiosios parodymais, jei sutuoktinis nebūtų kvietęs policijos ar vėliau atvykus policijos pareigūnams būtų sutikęs taikytis, ji nebūtų pati kreipusis pagalbos, kas atitinka ir vaizdo įrašų apžiūros protokolo duomenis, liudytojų parodymus. Tokie nukentėjusiosios teiginiai, juos vertinant byloje surinktų įrodymų kontekste, rodo ne ką kitą, o jos polinkį susitaikyti su esama situacija, su patiriamu smurtu ir atleisti sutuoktiniui, bei kartu paneigia kaltinamojo proceso metu keltą versiją apie sutuoktinės tikslingą, melagingą elgesį, jos parodymus jo nenaudai, skirtą santuokos nutraukimo bylai ir turto padalinimui. Priešingai tokiems kaltinamojo teiginiams, iš vaizdo įrašų apžiūros matyti ne tik nukentėjusiosios nenoras pradėti proceso, kokį ji jau yra anksčiau išgyvenusi dėl anksčiau patirto fizinio smurto, bet ir jos rūpestis sutuoktiniu, jo sveikata, jo neišvežimu ir panašiai. Beje, pastebėtina ir tai, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktas tik ikiteisminio tyrimo metu, gerokai vėliau po kaltinime nurodyto įvykio, kas irgi paneigia kaltinamojo versiją.
Nukentėjusioji teisme parodė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nuo sutuoktinio gavusi du smūgius, ką patvirtina ir liudytojo A. K. parodymai bei specialisto išvada, tam iš esmės neprieštarauja ir liudytojų V. M. bei G. P. parodymai, apžiūros protokolo bei tarnybinio pranešimo duomenys. Iš liudytojų V. M. bei G. P. parodymų matyti, kad jie negalėjo nurodyti konkrečių V. K. jiems nurodytų gautų smurtinių veiksmų ar gautų smūgių skaičiaus, kas užfiksuota ir vaizdo įrašų apžiūros protokole, o policijos pareigūno Ž. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusioji V. K. paaiškino, kad jos sutuoktinis L. K. žodinio konflikto metu rankos kumščiu trenkė jai į dešinį žastą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu ir teisme nukentėjusioji patikslino gavusi du smūgius. Tokie jos parodymai atitinka ir liudytojo A. K. parodymus bei specialisto išvadą.
Nors A. K. yra nukentėjusiosios sūnus, kuris, pagal bylos duomenis, su tėvu – kaltinamuoju nesutardavo, liudytoju apklausto A. K. parodymai buvo esminėse aplinkybėse nuoseklūs ir atitinka kitus bylos duomenis, todėl teismas pastarojo liudytojo parodymus laiko patikimais. Kitokio vertinimo nesąlygoja vien tai, kad šis liudytojas, pasak kaltinamojo, anksčiau yra teistas, ar deklaratyvūs ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti kaltinamojo teiginiai apie ankstesnį sūnaus smurtavimą prieš jį. Pažymėtina ir tai, kad nors liudytojai V. M. ir G. P. parodė apie A. K. galimą įtaką mamai, V. M. pažymėjo, jog sūnaus įtaką liudytojas suprato kaip raginimą mamai sakyti teisybę, o G. P. negalėjo pasakyti, ar sūnus mamai aiškino, ką ši turinti sakyti. Esant šioms aplinkybėms, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumoje, liudytojo A. K. parodymus vertinti kritiškai pagrindo nenustatė.
Nukentėjusioji nurodė, kad ji iki kaltinime nurodyto įvykio mėlynių ant savo kūno neturėjo. Tokius jos teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra, jie neprieštarauja ir kaltinamojo parodymų turiniui, kuris apie jokius pas nukentėjusiąją iki įvykio matytus sužalojimus net neužsiminė, jų nenurodė. Gi specialisto išvada konstatuota, kad V. K. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais; duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra, mažai tikėtina, kad V. K. galėjo susižaloti pati griūdama, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje; dėl nustatytų sužalojimų V. K. sveikata sutrikdyta nežymiai; tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu V. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 53). Taigi specialisto išvada taipogi atitinka nukentėjusiosios parodymus apie gautus du smūgius bei juos patvirtina. Netikėti kompetentingo specialisto pateikta išvada, teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes netikėti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis dėl kaltinamojo veiksmų, šiam prieš ją atliekant kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, kurias patvirtina liudytojo A. K. parodymai bei specialisto išvada, tam iš esmės neprieštarauja ir liudytojų V. M. bei G. P. parodymai, apžiūros protokolo bei tarnybinio pranešimo duomenys, kiti byloje surinkti įrodymai, teismas neturi pagrindo. Šios išvados nekeičia ir tai, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kurie detaliai ir neapžiūrinėjo tuo metu susijaudinimo būsenoje būvusios nukentėjusiosios kūno, neužfiksavo akivaizdžiai matomų sužalojimų pas nukentėjusiąją, kas nereiškia, kad nukentėjusiosios nurodytas fizinis smurtas jos atžvilgiu nebuvo panaudotas. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti nukentėjusiąja, jos nurodytomis fizinio smurto patyrimo aplinkybėmis, patirto smurto apimtimi 2023 m. rugpjūčio 24 d., teismas nenustatė.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis L. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo prieš sutuoktinę V. K. fizinį smurtą – tyčia kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai į dešinę ranką, po antro smūgio nukentėjusioji atsitrenkė į durų staktą, tokiais veiksmais padarė V. K. poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dilbyje, nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad L. K. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – atliekant kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, sukėlė V. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo L. K. prieš sutuoktinę atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Bausmės skyrimas, kitų klausimų išsprendimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
L. K. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors jis laikomas neteistu, L. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu bei jį dalyje pakeitusiu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Kaltinamasis yra garbaus amžiaus, pensininkas, turintis sveikatos problemų, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam L. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, netaikant intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu, įvertinus kaltinamojo sveikatos būklę, jam skiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą bei to paties straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus draudimus.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. K., įpareigojant L. K. nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu 100 (vieno šimto) metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Šioje byloje civilinį ieškinį yra pareiškusi nukentėjusioji V. K., kuri prašo priteisti jai iš kaltinamojo L. K. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b.l. 107-111). Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji parodė, kad dėl kaltinime nurodyto įvykio, jo metu jai padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, emocinį šoką, kitokius nepatogumus. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad nukentėjusioji lyg šiol jaučia baimę dėl L. K. smurtinių veiksmų.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Iš byloje esančių duomenų (liudytojų parodymų, apžiūros protokolo) matyti, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir emocinį stresą. Taigi, teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo atliktus pavojingus, nusikalstamus veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, jo galimybę atlyginti žalą.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas garbaus amžiaus, pensininkas, nedirbantis, vedęs, turintis sveikatos problemų, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (susitaikius su nukentėjusiąja) už smurtinio nusikaltimo prieš tą pačią nukentėjusiąją padarymą, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš taip pat garbaus amžiaus nukentėjusiąją sutuoktinę, kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų teisme, ji nurodė įvykio metu jautųsi skausmą, po jo jautusi ir tebejaučianti baimę, kas matyti ir iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo, liudytojo A. K. parodymų bei kitų byloje esančių duomenų. Pats kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo veiksmus, kaltės formą, jo turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, taipogi nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymą ir jos sveikatos būklę, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 2000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažintina ir nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteistina 600 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, ši suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, likusioje dalyje jį atmetant.
Taipogi nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti jai iš L. K. jos patirtas advokato atstovavimo išlaidas – 2240 Eur, šios išlaidos detalizuotos sąskaitose-faktūrose, jų dydis atsispindi ir kasos pajamų orderio kvite, banko pavedimo išraše (2 t., b.l. 107-111, 143-145).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti < ... > nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, taip pat gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti.
Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimą nukentėjusiąją advokatas atstovavo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, atstovas dalyvavo nukentėjusiosios apklausoje bei akistatoje ikiteisminio tyrimo metu, ruošė procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose. Byloje esančios sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio kvitas, banko pavedimo išrašas patvirtina patirtų išlaidų 2240 Eur sumoje realumą. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis turi turto, gauna pensiją, išlaikytinių neturi, jo turtinė padėtis nėra bloga. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma atitinka advokato darbo sąnaudas, yra proporcinga atliktiems advokato veiksmams, atitinka protingumo kriterijus, todėl iš L. K. priteistinos visos nukentėjusiosios V. K. dėl atstovavimo turėtos proceso išlaidos (BPK 106 straipsnis).
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo išieškotinos 15,86 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, kurios priteistinos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant visą laikotarpį lankytis nukentėjusiosios V. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. K..
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. K., įpareigojant jį nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu 100 (vieno šimto) metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš L. K. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš L. K. proceso išlaidas: nukentėjusiajai V. K. – 2240 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidoms už nukentėjusiosios atstovavimą apmokėti, valstybei – 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 centus) proceso išlaidų (teismo procesiniams dokumentams įteikti) valstybei.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.