- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- eI2-1464-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04055-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Pareiškėjas
- UAB „Palink“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu pritaikė ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimus Nr. ATK2-85/20 (toliau – ir nutarimas) ir skyrė pareiškėjai bendrovei „Palink“ 500 EUR dydžio baudą už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyto reikalavimo nesilaikymą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašo: panaikinti Departamento 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir administracinę bylą dėl Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo nutraukti; tuo atveju, jeigu teismas nustatys, jog nėra pagrindų nutarimui panaikinti, prašo nutarimą pakeisti ir paskirtą baudą sumažinti.
2.1. Paaiškino, kad nutarimas nepagrįstas ir naikintinas, nes Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjos atsakomybės ir paskirdamas ekonominę sankciją, nevertino, kuo pasireiškė pareiškėjos Įstatymo pažeidimas, t. y. nevertino kuo pasireiškė pareiškėjos kaltė, nesiaiškino ir neįrodė, jog atitinkami pareiškėjos veiksmai lėmė Įstatymo pažeidimą.
2.2. Pažymi, kad žinodama teisės aktuose įtvirtintus alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos reikalavimus, už šių reikalavimų pažeidimus, nustatytas ekonomines sankcijas, pareiškėja ėmėsi visų įmanomų ir nuo jos priklausančių priemonių, kad būtų užkirstas kelias Įstatymo pažeidimui. Pareiškėja, priimdama į darbą naujus kasininkus – pardavėjus, apmoko juos alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, griežtai drausdama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Pareiškėja savo paaiškinimuose Departamentui nurodė, kad reguliariai organizuoja mokymus darbuotojams, kuriuose be kita ko yra primenama apie teisės aktuose įtvirtintą draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, ir nurodoma, kad visais atvejais, kai darbuotojams kyla abejonių, jie privalo reikalauti pateikti asmens amžių patvirtinantį dokumentą, o tokio dokumento nepateikus, alkoholį atsisakyti parduoti. Pareiškėja, priimant į darbą naujus kasininkus – pardavėjus, pasirašytinai supažindina juos su vidaus teisės aktais, kuriuose nustatytas griežtas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Pareiškėja techninėmis priemonėmis, t. y. priminimais, atsirandančiais kasos aparate, kiekvieną kartą kasininkui – pardavėjui ketinant patvirtinti bet kokio alkoholinio gėrimo, tabako gaminio ar energinio gėrimo pardavimą, sudarė visas sąlygas kasininkams – pardavėjams nepamiršti vykdyti įsipareigojimą neparduoti alkoholinių gėrimų asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Pareiškėja prie kiekvienos kasos yra pakabinusi informacinius pranešimus apie tai, jog alkoholis gali būti parduodamas tik asmenims nuo 20 metų. Pareiškėja su visais vidaus teisės aktais pardavėją D. G. buvo pasirašytinai supažindinusi, ji žinojo apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Pareiškėjos vertinimu, ji atliko visus įmanomus ir nuo jos priklausančius veiksmus, užtikrinančius Įstatymo reikalavimų laikymąsi, ir neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi Įstatymą.
2.3. Atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Kasininkė – pardavėja 2020 m. rugsėjo 23 parduodama alkoholinius gėrimus, vadovavosi savo subjektyviu suvokimu apie pirkėjo amžių. Pirkėjo, kuriam buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, išvaizda, elgesys, pilnai atitiko dvidešimtmečio asmens išvaizdą, jis buvo aukštas, stambaus sudėjimo ir dėl to kasininkei-pardavėjai pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl pirkėjo tinkamo amžiaus alkoholiniams gėrimams įsigyti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja skunde neginčija paties alkoholinių gėrimų pardavimo asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, fakto, tačiau prašo panaikinti skundžiamą nutarimą arba sumažinti baudą. Departamento nuomone, skundas, parengtas vadovaujantis subjektyvia nuomone, todėl daro išvadą, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose.
3.2. Pažymi, kad išsami Departamento pozicija yra išdėstyta ginčijamame nutarime ir prašo teismo vadovautis nutarime išdėstyta Departamento pozicija. Departamento teigimu, pareiškėjos skunde pateikti argumentai nepanaikina padaryto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėties ir vertintini kritiškai. Pažymi, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 5 punkto nuostatose yra aiškiai įtvirtinta ir atskleidžiama ūkio subjekto pareiga laikytis minėtų nuostatų. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą.
3.3. Departamentas vadovavosi LVAT praktika, kurioje pažymėta, kad tabako ar alkoholio gaminius parduodantis pardavėjas turi pareigą reikalauti pirkėjo pateikti amžių patvirtinantį dokumentą bet kurio asmens ar jis yra sulaukęs 18 metų, ar nėra jo sulaukęs. Įstatyme nustatytas kriterijus – kai kyla abejonių – reiškia tokią pareigą pardavėjui, esant bent mažiausiai abejonei, reikalauti asmens amžių patvirtinančio dokumento ir iš asmens turinčio jau 18 metų. Todėl nėra reikšmingas pardavėjos subjektyvus vertinimas, ar pirkėjas yra sulaukęs 18 metų amžiaus. Tokiu būdu pardavėjas – įmonė, prekiaujanti tabako gaminiais (alkoholiniais gėrimais), privalo pasirinkti savo nuožiūra atitinkantį elgesio modelį, kad tabako gaminiai (alkoholiniai gėrimai) nebūtų parduoti asmenims iki 18 metų. Mano, kad jaunas alkoholinio gėrimo pirkėjo amžius pardavėjui privalo suponuoti pareigą kiekvieną kartą reikalauti asmens dokumento, kuris yra vienintelis juridinis, asmens amžių liudijantis dokumentas. Akcentuoja, kad Įstatymas už jame nustatytų reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka, bei fizinių asmenų atsakomybę Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nustatyta tvarka.
3.4. Atkreipė dėmesį, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/205 pažymėjo, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą.
3.5. Kritiškai vertina pareiškėjos prašymą sumažinti paskirtą baudą. Atsakomybė už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą numatyta Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje. Už šį pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 289 eurų iki 868 eurų bauda. Departamento nuomone, paskirta 500 Eur bauda individualizuota tinkamai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes. Prašymo sumažinti paskirtą baudą tenkinimas neatliktų nuobaudai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės bei kitų ūkio subjektų interesus. Kaip nurodyta Departamento nutarime, pareiškėja Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą padarė ne vieną kartą, tik skirtingose parduotuvėse, kas yra neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, todėl manome, kad pagrindo sumažinti paskirtą baudą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už Įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos AVPK vykdė prevencinės priemonės planą, kurio metu pareiškėjos parduotuvėje kontrolinio pirkimo metu buvo nustatytas alkoholinio gėrimo pardavimas, pažeidžiantis Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą. 2020 m. rugsėjo 23 d. kontrolinio pirkimo ataskaitoje užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjos parduotuvėje pardavėja D. G. kontrolinį pirkimą atlikusiam policijos rėmėjui K. R., kuriam nėra suėję 20 metų, pardavė 0,5 1 butelį alaus „Utenos“, 5 proc. alk. tūrio. Taip pat nurodyta, kad kontrolinio pirkimo metu panaudota 20 eurų kupiūra Nr. 4B4586652119. Ta pati kupiūra vėliau paimta tikrinant pareiškėjos parduotuvę. Su kontrolinio pirkimo ataskaita susipažino raštiškai ir pastabų nepareiškė pareiškėjos darbuotoja D. G..
5.1. 2020 m. rugsėjo 23 d. administracinio nusižengimo protokolu pareiškėjos darbuotojai taikyta administracinė atsakomybė už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą. Pateikdama paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo pareiškėjos darbuotoja nurodė, kad su pažeidimu sutinka.
5.2. Departamentas, įvertinęs visą pateiktą medžiagą, pareiškėjos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, priėmė ginčijamą nutarimą, kuriuo pareiškėjai skyrė 500 Eur baudą.
6. Pareiškėja neginčija alkoholinio gėrimo pardavimo jaunesniam negu 20 metų asmeniui fakto ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, argumentuodama, kad Departamentas neįrodė pareiškėjos kaltės, ūkio subjektas turi laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą,. pardavėja su visais vidaus teisės aktais buvo supažindinta, žinojo apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, todėl pareiškėja atliko visus įmanomus ir nuo jos priklausančius veiksmus, užtikrinančius Įstatymo reikalavimų laikymąsi, ir šiuo atveju neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.
7. Departamentas su pareiškėjos teiginiais nesutinka, teigdamas, kad pareiškėja yra atsakinga už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje ji vykdo savo ekonominę veiklą, jos teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jos darbuotojų veiksmų.
8. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Šis draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (LVAT administracinėje byloje Nr. A822-577/2014).
9. Byloje neginčijamai įrodyta, pareiškėja šių aplinkybių neginčija, kad 2020 m. rugsėjo 23 18 val. 19 min. pareiškėjai priklausančiame prekybos centre, adresu Senamiesčio a. 1, Plungė, pareiškėjos darbuotoja D. G. alkoholinius gėrimus pardavė asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, t. y. K.R. (gim. 2002 m.), pagal kasos kvitą Nr. 543/724788 už 1,09 Eur pardavė vieną butelį alaus „Utenos“ (0,5 l talpos, 5 proc. alk. tūrio). Todėl atsakomybei už Įstatymo (Įstatymo redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui jaunesniam nei 20 metų.
10. Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas neparduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų asmenims būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatymo nustatytų imperatyvų laikymąsi. Pareiškėja, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, prisiima atsakomybę už tinkamą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, o tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neturi galimybės užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų pardavinėjami jaunesniems nei 20 metų asmenims, jis neturėtų tokių gėrimų pardavinėti. Pažymėtina, kad juridiniam asmeniui pagal Įstatymo nuostatas, yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi. Todėl Įstatymo numatyta imperatyvi pareiga alkoholinius gėrimus parduoti tik asmenims sulaukusiems 20 metų, pareiškėjos pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų parduoti jaunesniems kaip 20 metų asmenims. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas, šio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi juridinės reikšmės pareiškėjo dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalių - kaltės - pasireiškimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė, kuri nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Nors pareiškėjos teiginiai, kad ji imasi prevencinių priemonių, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau tai nepanaikina pareiškėjos atsakomybės tuo atveju, kai įstatymo nuostatos pažeidžiamos.
11. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, yra imperatyvaus pobūdžio. Iš šios normos dispozicijos matyti, kad joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, t. y. atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Teismo vertinimu, teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Todėl nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Pareiškėjos atsakomybei kilti už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą reikšmės neturi, kaip pareiškėja (jos darbuotojas) naudojosi įstatymo leidėjo suteikta ir AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise tikrinti pirkėjų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju pareiškėjos valioje buvo identifikuoti tokį asmenį kaip nesulaukusį 20 metų, tuo labiau, kad pareiškėja turi teisę reikalauti dokumento, įrodančio asmens amžių, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjos darbuotojos nepakankamas rūpestingumas, atidumas aptariamo draudimo prasme ir lėmė, kad alkoholinį gėrimą įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo.
12. Pareiškėjos darbuotojos padarytas Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjos padarytu pažeidimu. Pareiškėjos taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo nepakankamai efektyvios. LVAT yra pažymėjęs, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Vadinasi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (LVAT administracinėse bylose: Nr. A143-678/2009; Nr. A822-2732/2011). Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (LVAT administracinėse bylose: Nr. A143-1038/2009; Nr. A858-1561/2010).
13. Kaip jau buvo minėta, Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta alkoholinių gėrimų pardavėjų teisė iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Taigi ši Įstatymo nuostata nustato teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens dokumentus ir pareigą iš asmens, kuris atrodo jaunesnis nei 25 metai pareikalauti asmens dokumentą, o jei dokumentą atsisakoma pateikti nustatoma pareiga atsisakyti parduoti alkoholinius gėrimus. Taigi pareiškėjo darbuotojai negali pasiremti vien subjektyviu vertinimu dėl alkoholinius gėrimus perkančio asmens amžiaus, kaip, kad šiuo atveju bando pasiteisinti pareiškėja, teigdama, jog jos pardavėjai atrodė, kad perkantis asmuo yra vyresnis nei 20 metų, o reikalauti pateikti asmens dokumentus, siekiant išvengti įstatymo pažeidimo.
14. Pareiškėjos argumentai, jog ji nėra kalta dėl savo darbuotojos veiksmų (alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnamečiui), nors pareiškėja ir atliko eilę veiksmų, siekiant užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi UAB „Palink“ (priimant į darbą naujus kasininkus-pardavėjus, jie apmokomi alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, griežtai draudžiant parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, jie pasirašytinai supažindinami su UAB „Palink“ vidaus teisės aktais, kuriuose nustatytas griežtas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, remiamasi UAB „Palink“ techninėmis priemonėmis, t. y. priminimais, atsirandančiais kasos aparate), nepaneigia fakto, kad alkoholiniai gėrimai asmeniui nesulaukusiam 20 metų buvo parduoti. Be to, yra atmestini ir pareiškėjos argumentai, jog darbuotojai pirkėjo išvaizda apsipirkimo metu nesukėlė jokių abejonių, kad pirkėjas galėtų būti nesulaukęs 20 metų, t. y. pirkėjas pardavėjai pasirodė turintis 20 metų, kadangi Įstatymas aiškiai įpareigoja asmens jaunesnio negu 25 metai asmens dokumento pareikalavimo, parduodant alkoholinius gėrimus, ko, ginčo atveju, pareiškėjos darbuotoja nepadarė.
15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
16. Įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio Įstatymo 34 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos. Aiškindamas šią teisės normą, LVAT yra nurodęs (LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2387/2012), kad Įstatymas aiškiai įtvirtina teismo teisę skirti mažesnę, nei atitinkamose Įstatymo nuostatose nustatyta minimali baudą, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.
16.1. LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje alkoholio vartojimą, jo prieinamumą ir dėl alkoholio vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui (LVAT administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015).
16.2. Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo 289 eurų iki 868 eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 868 eurų iki 1448 eurų bauda. Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.
16.3. Įstatymo 34 straipsnio 8 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
16.4. Įstatymo 34 straipsnio 9 dalis nustato, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.
17. Ginčo atveju Departamentas nenustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatė pareiškėją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. per 2019 metus pareiškėja Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimus padarė 4 kartus, per 2020 metus Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto padarė 2 kartus, todėl pareiškėjai nutarimu paskyrė sankcijos ribos vidurkiui artimą baudą.
18. Teismas įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai paskirta bauda turėtų būti sumažinta. Teismo vertinimu pareiškėja neįrodė ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos skiriant mažesnę baudą. Argumentai, kad pareiškėja darbuotoją informavo pasirašytinai, ėmėsi techninių priemonių užtikrinant Įstatymo reikalavimų laikymąsi, toje pareiškėjos parduotuvėje pažeidimas padaromas pirmą kartą, pareiškėjos sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nelaikytinos ypatingomis priežastimis, kad bauda būtų sumažinta. Teismo vertinimu, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo įvykdytas socialiai jautresnės grupės – nepilnamečių asmenų – atžvilgiu, pareiškėjai pritaikyta sankcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo mažinti pareiškėjai paskirtą 500 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.