Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-637-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Data
2019-11-25
Bylos Nr.
II-637-817/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04176-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kategorijos
Skundas Nr. II-637-817/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04176-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIMAS2019 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui T. G.,SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovei Jolantai Čuchonskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. G. skundą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyr. vadybininko D. R. 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas pateikė skundą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyr. vadybininko D. R. 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) panaikinimo, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėjas nurodė, jog jam buvo skirta bauda dėl to, kad jis 2019 m. liepos 30 d. važiavo autobusu be bilieto, tuo pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 57 punkto reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, jog jis 2019 m. liepos 30 d. atvykęs į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini) stotelėje, kur nėra miesto bilietų pardavimo kiosko, įlipo į miesto autobusą, važiuojantį maršrutu Nr. 3G. Šio autobuso vairuotojas minėtoje stotelėje dėl pareiškėjui neaiškių priežasčių neatidarė priekinių autobuso durų, todėl pareiškėjas į autobusą turėjo įlipti pro antrąsias autobuso duris, kas sutrukdė pareiškėjui prieš autobusui pradedant važiuoti įsigyti iš šio autobuso vairuotojo Vilniaus miesto viešojo transporto vienkartinį bilietą. Pareiškėjas pažymėjo, kad autobusui pradėjus važiuoti, jis bilieto nepirko, nes, vadovaujantis teisės aktais, negalėjo trukdyti vairuotojo. Autobusui sustojus pirmoje stotelėje ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas iš autobuso vairuotojo už 1 eurą įsigijo Vilniaus miesto viešojo transporto vienkartinį bilietą, tačiau nepažymėjo jo autobuse esančiame žymėjimo įrenginyje, nes jį išjungė autobuso vairuotojas, stotelėje pamatęs keleivių kontrolierius. Kontrolierei D. K. pareiškėjas pateikė iš autobuso vairuotojo įsigytą bilietą, tačiau ji, nereaguodama į pareiškėjo paaiškinimo esmę, pristatė jį protokolo surašymui. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, jo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, todėl Nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad iš prie atsiliepimo teikiamų autobuso, kuriuo važiavo pareiškėjas, duomenų matyti, kad autobusas (duomenys neskelbtini) stotelėje stovėjo 30 sekundžių, keleivių srautas pareiškėjo važiavimo metu būna nedidelis, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko nueiti iki vairuotojo, tačiau to nedelsdamas nepadarė, bilieto neįsigijo bei jo nepažymėjo. Pareiškėjas kontrolės metu nepateikė keleivių kontrolei galiojančio bilieto, todėl yra laikomas važiavusiu be bilietu ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyr. vadybininko D. R. 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2019 m. liepos 30 d. 12.04 val. Vilniuje važiavo autobusu Nr. 4559, maršrutu Nr. 3G tarp stotelių (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) be bilieto, tuo pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 57 punkto reikalavimus. Nutarime nurodyta, kad T. G. kontrolės metu pateikė nepažymėtą vienkartinį bilietą Nr. (duomenys neskelbtini). T. G. paskirta administracinė nuobauda – 23 eurų bauda (b. l. 16).

T. G. pateikė teismui nepažymėto vienkartinio bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 euro vertės) kopiją (b. l. 8).

Iš autobuso (garažinis Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuojančio (duomenys neskelbtini) maršrutu 2019-07-30 judėjimo išklotinės iš programos „P.“ nustatyta, kad autobusas į (duomenys neskelbtini) stotelę atvažiavo 12.00.11 val., iš jos išvažiavo 12.00.41 val., o į (duomenys neskelbtini) stotelę atvažiavo 12.01.39 val. (b. l. 37).

Teisme apklaustas liudytojas J. I. nurodė, kad jis dirba UAB „V.“ vairuotoju, T. G. atsimena kaip keleivį, asmeniškai jo nepažįsta. Nutarime nurodytą dieną vairavo autobusą, privažiavo prie stotelės ir atidarė autobuso antrąsias bei trečiąsias duris. T. G. prieidinėjo prie pirmųjų autobuso durų, bet pamatęs, kad šios uždarytos, grįžo prie vidurinių durų ir įlipo į autobusą. Iškarto T. G. nepriėjo prie liudytojo J. I. nusipirkti bilieto, stovėjo prie antrųjų durų. Tuo metu autobuse buvo nedaug žmonių. Važiuodamas link kitos stotelės liudytojas pamatė, kad joje stovi keleivių kontrolė ir dar neprivažiavęs stotelės, iki jos likus apie 50 metrų užblokavo komposterius. Tuomet prie liudytojo priėjo T. G. nusipirkti bilieto. Liudytojas nurodė, jog bilietą T. G. pardavė dar autobusui važiuojant, T. G. pamėgino pažymėti įgytą bilietą, tačiau komposteriai tuo metu jau buvo užblokuoti.

Teisme apklausta liudytoja D. K. nurodė, kad ji dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontroliere, su T. G. susidūrė darbo metu, asmeniškai jo nepažįsta. Liudytoja nurodė, kad liepos mėnesį tikrinant (duomenys neskelbtini) autobusą (duomenys neskelbtini) stotelėje, T. G. pateikė jai nepažymėtą vieno euro vertės bilietą. Tuo metu autobuse buvo nedaug žmonių, T. G. stovėjo netoli komposterio, prie pat vairuotojo.

ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų.

Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-152 (toliau – Taisyklės), 38 punktas numato, kad keleivis, įlipęs į transporto priemonę ir neturintis galiojančio aktyvinto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti/aktyvinti bilietą vienu iš nurodytų būdų: aktyvinti elektroninį bilietą; įsigyti bilietą iš e. piniginės; įsigyti ir pažymėti popierinį vienkartinį bilietą iš vairuotojo; aktyvinti bilietą „m. Ticket“ arba kitose mobiliosiose programėlėse.

Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal 446 straipsnio 4 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad keleivis važiavo be bilieto, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko esant jo kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad asmens kaltę dėl laiku neįvykdytos pareigos įsigyti ir pažymėti įsigytą bilietą gali šalinti ir tai, kad asmuo neturėjo objektyvių galimybių įvykdyti šiuos reikalavimus. Vadinasi, vien tai, kad keleivis pateikė nepažymėtą bilietą dar nereiškia, kad asmens veikoje yra 446 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis. Taikant 446 straipsnio 4 dalį turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo turėjo realią, objektyvią galimybę bilietą laiku įsigyti ir jį pažymėti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 30 d. autobusui Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiam maršrutu (duomenys neskelbtini), vairuojamam liudytojo J. I., atvykus į (duomenys neskelbtini) stotelę, T. G. priėjo prie pirmųjų autobuso durų, tačiau pamatęs, jog jos yra uždarytos, įlipo pro antrąsias autobuso duris (T. G. paaiškinimai bei liudytojo J. I. parodymai teisme bei paaiškinimai Nutarimą priėmusioje institucijoje (b. l. 12-13)). Autobusas šioje stotelėje stovėjo 30 sekundžių (b. l. 37). Akivaizdu, kad toks laiko tarpas, įvertinus T. G. veiksmus siekiant įlipti pro priekines autobuso duris, vėliau nueinant iki antrųjų durų, galėjo būti nepakankamas T. G. įlipti į autobusą, prieiti prie vairuotojo ir įsigyti iš jo bilietą iki autobusui pradedant važiuoti. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 53 punktas numato, jog keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę, Taisyklių 31.2 punktas taip pat draudžia keleiviams transporto priemonei važiuojant trukdyti vairuotojui. Todėl, kaip pagrįstai skunde nurodo pareiškėjas, jis negalėjo trukdyti vairuotojo šiam vairuojant važiuojantį autobusą. Iš liudytojo J. I. parodymų teisme, o taip pat iš dalies ir paties T. G. paaiškinimų nustatyta, kad J. I. T. G. bilietą pardavė jau po to, kai pamatęs (duomenys neskelbtini) stotelėje stovinčius kontrolierius užblokavo autobuse esančius komposterius, T. G. bandė pažymėti įsigytą bilietą, tačiau dėl komposterių blokavimo jam to padaryti nepavyko. Be to liudytojas J. I. teisme nurodė, kad komposterius užblokavo dar neprivažiavęs po (duomenys neskelbtini) stotelės, kurioje įlipo T. G., esančios (duomenys neskelbtini) stotelės (likus iki šios stotelės apie 50 metrų).

Teismas, įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, sprendžia, kad T. G. neturėjo realios galimybės įgyvendinti Taisyklėse įtvirtintos pareigos nedelsiant įlipęs į įsigyti iš vairuotojo popierinio bilieto ir jį pažymėti. Tai reiškia ir kaltės jo veikoje nebuvimą. Kaip minėta, administracinė atsakomybė be asmens kaltės yra negalima – asmens kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal bendruosius teisės principus iš asmens negalima reikalauti neįmanomų dalykų.

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad T. G. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje. Todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena T. G. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

T. G. skundą tenkinti, panaikinti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyr. vadybininko D. R. 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną T. G. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė