Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams D. M. ir E. M. bei tretiesiems asmenims L. M., notarei N. L. ir notarei R. S. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, 1996-02-22 dovanojimo sutarties, patvirtintos notarės N. L., pagal kurią jo sutuoktinė B. M. sūnui S. M. padovanojo 554 kv. m. dydžio žemės sklypą ( be statinių), esantį SB „B.“, ginčijimui ir šią dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia bei pripažinti, kad šis žemės sklypas yra bendroji jungtinė jo ir jo sutuoktinės B. M., mirusios(duomenys neskelbtini) nuosavybė, ir ½ šio sklypo priklauso jam;

atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių dėl 2011-05-30 paveldėjimo teisės liudijimo dalyje panaikino ir pripažinti negaliojančiu 2011-05-30 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio jo sūnaus S. M. turto paveldėjimo pastarojo sutuoktinei D. M. ir sūnui E. M. dalyje dėl 0,0554 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)rajone, SB „B.“ ir šiame sklype, esančio sodo pastato, paveldėjimo;

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, V. M., faktiškai priėmė palikimo likusią dalį- sodo pastatą, atsiradusį po jo sutuoktinės B. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nurodė, kad su B. M. susituokė (duomenys neskelbtini) . Gyvenant santuokoje susilaukė sūnaus S. M. ir dukters L. M..

(duomenys neskelbtini)jo sutuoktinė B. M. mirė.

Sūnus S. M. mirė (duomenys neskelbtini).

Mirus sūnui S. M. jo turtą paveldėjo sutuoktinė D. M. ir sūnus E. M..

Prieš mirtį sutuoktinė B. M., jam nežinant, 1997-02-21 paliko testamentą ir butą, esantį (duomenys neskelbtini)bei visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ir kuris jai priklausys mirties dieną paliko lygiomis dalimis jam, vaikams- sūnui S. M. ir dukrai L. M. bei savo motinai D. P.. Mirus sutuoktinei B. M., 1998-09-24 notarė E. J. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, pagal kurį lygiomis dalimis testamente nurodyti asmenys paveldėjo B. M. tuo metu priklausiusį turtą, buvusį jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. jai priklausiusią dalį buto, esančio(duomenys neskelbtini).

Sutuoktinės motina D. P. mirė 2004 metais. Anūkai, jo vaikai L. M. ir S. M., nuo savo palikimo dalies po močiutės D. P. mirties atsisakė. Paveldėtojai pagal įstatymą D. P. dukrai N. Š., 2015-10-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta pratęsti terminą palikimui priimti. D. P. turtą paveldėjo valstybė.

1984 m. ginčo sodo žemės sklypas buvo skirtas Šaldytuvų gamyklos profesinės sąjungos sprendimu jo sutuoktinei B. M. pagal jos prašymą. 1985 m. jai buvo išduotas leidimas sodo namelio statybai.

1994 m. sodo sklypas buvo privatizuotas už bendras jų lėšas. Šis sodo sklypas ir jame pradėtas statyti sodo namelis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Sutuoktinei mirus, sodo namelio statyba dar nebuvo baigta, jis nebuvo priduotas, sodo namelį jis toliau statė ir įrenginėjo už savo lėšas. Taip pat sodo sklypą prižiūrėjo, pagal galimybes augino daržoves, prižiūrėjo vaismedžius.

2010-08-13 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrių, turėdamas tikslą galutinai sutvarkyti dokumentus dėl sodo sklypo užregistravimo ir sodo namelio priėmimo. 2010-08-13 skyriaus vedėjo potvarkiu sodo namelis pripažintas tinkamu naudoti, tačiau jam tvarkantis namo dokumentaciją, 2011 m. pabaigoje paaiškėjo, kad žemės sklypas priklauso ne jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o E. M. ir D. M.. Paaiškėjo, kad jo sutuoktinė, jam nežinant, padovanojo šį sklypą sūnui S. M., o jam mirus, sodo žemės sklypą paveldėjo jo sutuoktinė ir sūnus. Nors apie tai sužinojo dar 2003 metais, tačiau jam buvo paaiškinta, kad motina sūnui dovanojo tik jai priklausiusią dalį. Atsakovė D. M. priėmusi palikimą savo bei tuo metu nepilnamečio sūnaus vardu visą sklypą įgijo nesąžiningai, pažeisdama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes matė, kad šiame sklype yra statomas namas, kad šį namą statė jis ir sodo namas jiems nepriklausė. Mano, kad dovanojimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.).

Notarė N. L., tvirtindama dovanojimo sandorį, pažeidė tuo metu galiojusio SŠK 21 str., kuriame buvo nurodyta, kad turtas įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Nurodytas straipsnis taip pat numatė, kad sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo, ar įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu. Nei žodinio, nei raštiško sutikimo jis nedavė dėl sodo sklypo dovanojimo, todėl sandorį prašo pripažinti negaliojančiu.

Po sutuoktinės B. M. mirties (duomenys neskelbtini) metais, pagal tuo metu galiojusį CK 587 str., jis 6 mėnesių laikotarpyje dėl žemės sklypo sodininkų bendrijoje ir jame esančio namelio privalėjo kreiptis per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo jo sutuoktinės mirties. Tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių, įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, nes manė, kad turtas gali būti paveldėtas tik baigus statyti sodo namelį, nes jo statyba buvo tik pradėta ir jis buvo neregistruotas. Tačiau po sutuoktinės mirties jis ir toliau prižiūrėjo sklypą, baigė namelio statybas, pridavė baigtą statyti sodo namelį, todėl mano, kad jis priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Dėl 1996-02-22 dovanojimo sutarties, pagal kurią jau mirusi jo sutuoktinė B. M. padovanojo 554 kv. m. dydžio žemės sklypą, esantį SB „B.“, sūnui S. M., jis iš dalies sužinojo 2003 metais. Tačiau tuo metu paklausus sūnaus, pastarasis paaiškino, kad jo nuosavybė yra tik ½ sklypo, o kita- jo. Tada jis patikėjo sūnumi ir niekur nesikreipė. Kad visas sklypas yra padovanotas sūnui, jis sužinojo tik 2010-09-20, kada pardėjo tvarkyti dokumentus dėl sodo pastato įregistravimo. Šį klausimą su sūnumi norėjo išspręsti geranoriškai, tačiau 2011 metais mirus sūnui, to padaryti jau negalėjo, o sūnaus turtą paveldėję marti D. M. ir vaikaitis E. M., taikiai išspręsti klausimą atsisakė.

Sodo pastatas, esantis nurodytame žemės sklype, buvo įregistruotas mirusiosios B. M. vardu, kadangi jos vardu buvo išduotas leidimas namelio statybai. Sodo namas mirusiosios sutuoktinės vardu buvo įregistruotas jo pastangų dėka, nes tik po sutuoktinės ir jo sūnaus mirties, jis sutvarkė visus dokumentus, kad pastatas būtų įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Kad jis jau yra paveldėtas D. M. ir E. M. pagal nurodytą ir ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą notarės R. S., sužinojo tik 2016-01-25 teismo posėdžio metu, susipažinus su paveldėjimo teisės liudijimu, t.y. faktiškai praėjus daugiau kaip 4 metams.

Atsakovai D. M. ir E. M. ieškinio nepripažįsta, pateikė atsiliepimus į ieškinį (1 tomas, b.l.53-54, 69-70), o teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011-02-16 mirus vyrui ir tėvui S. M., jie paveldėjo pastarajam priklausiusį 554 kv. m. sodo žemės sklypą su sodiniais ir daugiamečiais želdiniais. 2011-05-30 jiems buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, todėl jie yra sąžiningi mirusio vyro ir tėvo turto paveldėtojai. Ieškovas praleido terminą dovanojimo sutarčiai nuginčyti. Ieškovo sutuoktinė mirė 1997-10-14, todėl per palikimui skirtą 6 mėnesių terminą, ieškovas privalėjo sužinoti, kad jo žmona prieš mirtį yra padovanojusi bendrą sutuoktinių turtą be jo kaip sutuoktinio sutikimo. Ieškovas niekaip negali paneigti, jog jis nežinojo, kas dedasi su jų bendru turtu, nes pats nurodo sodo sklypo įsigijimo ir jame esančio namelio pastatymo aplinkybes. Ieškovas dovanojimo sutartį privalėjo užginčyti per 3 metus, šis terminas vėliausiai baigėsi 2001-04-14. Neaišku, kodėl ieškovas nuo 2003 metų žinodamas apie dovanojimo sandorį jo neginčijo teisme, o laukė iki 2011 metų.

Trečiasis asmuo L. M. į teismo posėdį neatvyko, preziumuotina, kad jai žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, esant nežinomai jos gyvenamai ir darbo vietai, procesinius dokumentus jai įteikus viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir neprašė bylos nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Sandorio sudarymui buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys nuosavybės teises į dovanojamą žemės sklypą. Ieškovas dalyvavo sudarant šį sandorį ir pasirašė tam reikalingą sutikimą.

Trečiasis asmuo notarė R. S. į teismo posėdį netavyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir neprašė bylos nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėtina notarei nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčo esmė ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Jei įforminus paveldėjimą paaiškėjo, kad paveldėto turto teisinis režimas pakito ir dėl to pasikeitė paveldėjimo būdu įgytų teisių turinys, gali būti skundžiami notaro veiksmai. Tačiau jei tokia tvarka nebuvo pasinaudota, o pakitęs paveldėtų teisių turinys pažeidžia teises, tai pažeidimui nustatyti gali būti reiškiamas ieškinys dėl teisės (CK 1.138 str.).

Ieškovas ginčydamas1996-02-22 Alytaus miesto 1-jo notarų biuro notarės N. L. patvirtintą dovanojimo sutartį (1 tomas, b.l. 28-29), pagal kurią ieškovo sutuoktinė B. M. sūnui S. M. padovanojo 554 kv. m. dydžio žemės sklypą be statinių, esant ieškovo V. M. sutikimui (1 tomas, b.l.52), ir 2011-05-30 Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės R. S. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovams D. M. ir E. M., priėmusiems palikimą jiems padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po sutuoktinio ir tėvo S. M. mirties, pretenduoja į šiame liudijime nurodyto turto- 0,0554 ha žemės sklypo ir sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini)rajone, paveldėjimą pagal įstatymą, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nors tarp šalių yra kilęs ginčas tarp testamentinių ir įstatyminių įpėdinių dėl palikimo priėmimo formos (būdo), numatyto CK 5.50 str. 2 dalyje. Visi kiti reikalavimai yra kildintini iš šių reikalavimų ir yra išvestiniai.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą šiam sandoriui ginčyti.

Kadangi ieškinio senaties termino pasibaigimas yra pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), todėl pirmiausia turėtų būti svarstomas ieškinio senaties klausimas, tačiau šis klausimas yra neatsiejamai susijęs su nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimo tvarka.

Ieškovas neginčija, kad yra praleidęs ieškinio senatį 1996 metų dovanojimo sandoriui ginčyti ir prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pripažintina, kad ieškovas yra praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą dovanojimo sandoriui ginčyti, todėl svarstytinas klausimas dėl priežasčių, dėl kurių praleistas terminas gali būti atnaujintas, svarbumo (CK 1.131 str. 2 d.). Ieškovas nurodė, jog apie tai, kad jo sutuoktinė B. M. padovanojo visą sodo sklypą, jis sužinojo 2003 metais, konflikto su sūnumi S. M. metu. Tačiau notarinėje kontoroje 1996-02-22 ieškovo rašytas pareiškimas, kuriuo jis sutinka, kad jo žmona B. M. dovanotų sodo sklypą, esantį bendrijoje „B.“ sūnui S. M., paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimai ir palikimo priėmimo pagal B. M. kiti dokumentai (1 tomas, b.l.14, 19, 21, 35-38), iš kurių matyti, kad paveldint pagal testamentą, sodo žemės sklypo jau nebuvo paveldimo turto masėje, leidžia teigti, kad ieškovas, priimdamas palikimą pagal testamentą po jo sutuoktinės mirties, turėjo žinoti apie jo pažeistą teisę, tačiau nuo to laiko savo pažeistos teisės negynė ir net nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą dovanojimo sandoriui ginčyti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo ginčijamo sandorio sudarymo 1996 metais, jau praėjo 20 metų, todėl šiuo atveju svarbus ir civilinių teisinių santykių stabilumas.

Ieškinio senaties terminas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia neatnaujintinas, nes praleistas be svarbių priežasčių. Atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas ieškinį atmesti dalyje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 1.131 str. 1 d.).

Ieškovas prašo atnaujinti terminą ir 2011-05-30 paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti dalyje dėl žemės sklypo ir sodo namo paveldėjimo po sūnaus S. M. mirties, nurodydamas, kad apie tai, kad nurodytą turtą paveldėjo atsakovai, jis sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu, į bylą pateikus ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą.

Nustatyta, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti (CK 1.125 str. 1 d.).

Dėl šalių paveldėjimo teisės.

Įstatyme (CK 5.50 str. 2 d.) įvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai- faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais- faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjų B. M. mirties momento (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l.9) ir S. M. mirties momento (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l.12 (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams V. M. ir S. M. po B. M. mirties kaip testamentiniams įpėdiniams, o atsakovams po S. M. mirties, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, būdamas testamentiniu įpėdiniu po sutuoktinės mirties į jai priklausančią dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise (2 tomas, b.l.40), nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamo turto- sodo namo Nekilnojamo turto registre, nes sodo pastatas dar nebuvo suformuotas kaip daiktas, nebaigus jo statybos. Daiktinės teisės į šį nekilnojam turtą įregistruotos (duomenys neskelbtini)mirusiosios B. M. vardu , remiantis 2010-09-20 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktu, ieškovo iniciatyva. Tačiau atsakovams išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas ne tik dėl 0,05554 ha žemės sklypo paveldėjimo, bet ir sodo pastato, esančio šiame žemės sklype paveldėjimo pažeidžia ieškovo teises ir yra išduotas nepagrįstai dalyje dėl sodo namo paveldėjimo, nes akivaizdu, jog atsakovai palikimą priėmė po S. M. mirties, o ne po B. M. mirties.

LAT savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, kuris suteikia paveldėtą turtą ne tik valdyti ir juo naudotis, tačiau juo ir disponuoti, t.y. visa apimtimi įgyvendinti įstatyme (CK 4.37 str.) įtvirtintas savininko teises. Tačiau jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Mirusiosios B. M. sutuoktinis V. M. paveldėjo sodo namo dalį, valdytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise su B. M. dalimis, nurodytomis testamente, ir tapo šio turto dalies bendraturčiu, kartu su kitais testamentiniais įpėdiniais.

Atsakovai nuosavybės teises į paveldėtą turtą- sodo pastatą, ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, įgijo be teisinio pagrindo. Darytina išvada, kad šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš nepagrįsto turto gavimo (CK 6.237 str.). Ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių dėl nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumo, o ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.). Tokiu būdu, teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d.).

Dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas turtą faktiškai pradedant turtą valdyti.

Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą pradėdamas paveldimą sodo pastatą faktiškai valdyti.

Pripažintina, kad šis ieškovo reikalavimas yra perteklinis, nes pastarajam priėmus palikimą pagal testamentą po jo sutuoktinės mirties, ieškovas nėra praleidęs termino palikimui priimti, paaiškėjus, kad yra ir kito paveldimo turto. Tokias atvejais išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir valstybė turėjo 358,98 Eur išlaidų ( 2 tomas, b.l.116).

Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o taip pat valstybė turėjo 14,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.)

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinas žyminis mokestis (patenkintas 1 reikalavimas, 41 Eur žyminis mokestis), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos bei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 99 str., 92 str.), proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Iš ieškovo valstybei priteistina 4,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu 2011-05-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarės R. S., notarinio registro Nr. 3536, D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. M. a.k. (duomenys neskelbtini) po S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties(duomenys neskelbtini), dalyje dėl sodo pastato, esančio 0,0554 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)rajone, B. B. B. M. vardu, paveldėjimo.

Dėl kitų reikalavimų ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. M. 20,50 Eur žyminį mokestį valstybei, 4,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 89,75 Eur valstybei už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Priteisti iš E. M. 20,50 eur žyminį mokestį valstybei, 4,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 89,75 Eur valstybei už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Priteisti iš V. M. 4,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.