Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2021-02-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-59-908/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-22
Bylos Nr.
AN2-59-908/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02934-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Eglė Gruodienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-59-908/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02934-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK KPV) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo A. V. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, o būtent, 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 10.36 val., Vilniuje, Fizikų g. 18, vairuodamas automobilį Audi Q8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje, kai eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš kurio pasitraukė pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 222 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu A. V. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukė, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimą, priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, t. y. paskirti A. V. ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą nuobaudą – 1 300 Eur baudą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. V. dalyvavo eismo įvykyje, t. y. jis privačioje teritorijoje, transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę Audi Q8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino minėtą automobilį ir automatinius vartus. Šis įvykis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo įstatymas) 2 straipsnio 14 dalyje nustatytą eismo įvykio sąvoką. A. V. iš įvykio vietos pasišalino ir apie įvykį nepranešė nukentėjusiajam ar policijai.

3.2. Skunde pažymima tai, jog administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį taikyti nėra būtina nustatyti, dėl kieno kaltės ar kitokio KET pažeidimo kilo pats eismo įvykis, kurį pripažįstant, neturi reikšmės jo kilimo priežastys, t. y. jis gali kilti ir nepažeidžiant KET, pavyzdžiui, dėl nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių – automobilio gedimo. Atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos užtraukia ne eismo įvykį sukėlęs KET pažeidimas, o KET nuostatoms prieštaraujantis pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo asmuo susijęs, vietos (kasacinė nutaris administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2020). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. V. yra linkęs sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus: Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. V. už KET pažeidimus baustas trylika kartų.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

5. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas transporto priemonės vairuotojas, pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija). Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

6. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamas įvykis įvyko viešoje vietoje, t. y. daugiabučio pastato, esančio Vilniuje, Fizikų g., automobilių stovėjimo aikštelėje – pastato kiemelyje. A. V. vairuojamas automobilis, susidūrimo su vartais metu, judėjo atbuline eiga. Byloje nustatyta, kad dėl A. V. vairuojamo automobilio susidūrimo su automobilių stovėjimo aikštelės vartais buvo padaryta 1 305 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 7). Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes, įvykis, kurio metu A. V. viešoje vietoje, vairuodamas transporto priemonę, susidūrė su automobilių stovėjimo aikštelės pakeliamais/nuleidžiamais vartais, atitinka Saugaus eismo įstatyme nustatytą eismo įvykio sąvoką.

7. Pagal Saugaus eismo įstatymo 30 straipsnio nustatytus reikalavimus, įvykus eismo įvykiui, eismo dalyvis, susiję su eismo įvykiu: 1) nedelsdamas sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiškos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir KET XXIX skyriuje: įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2 punktas); su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas).

8. Pažymėtina, kad tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje. KET numatytos tik kelios šios pareigos išimtys, t. y. kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba kai turi būti suteikta pirmoji pagalba eismo dalyviui ar kitam nukentėjusiam asmeniui (KET 219.4 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindo A. V. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, vadovaujantis šio punkto nuostatomis, nebuvo todėl nagrinėjamu atveju, A. V., būdamas su eismo įvykiu susijęs asmuo, privalėjo vadovautis KET 222 punktu, kuris nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

9. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. V. ėmėsi veiksmų, siekdamas pranešti apie įvykį ir padarytą žalą nukentėjusiems asmenims ar policijai. Pirmosios instancijos teisminio bylos nagrinėjimo metu A. V. nurodė, kad apžiūrėjo automobilių stovėjimo aikštelę ieškodamas informacinio telefono numerio, galvojo, kad pasiskambins dėl padarytos žalos, numerio nerado, be to, išlipęs iš automobilio, pasižiūrėjo, kad vartuose įlenkimų, įbrėžimų nebuvo, nuostolis nepadarytas, nematė žalos todėl nieko nekvietė, išvažiavo. Šias aplinkybes paneigia kita byloje esanti medžiaga. Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad išlipęs vairuotojas pasižiūrėjo ir paliko nukritusią vartų dalį. Tai patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad įvykus susidūrimui A. V. pavažiuoja automobiliu į priekį, netrukus išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės, praleidžia į aikštelę „Škoda“ modelio automobilį, paskui kurį vėl į aikštelę įvažiavęs, išlipa ir perduoda kažką „Škoda“ automobilio vairuotojui. Po šių veiksmų A. V. pakelia nuo žemės nukritusią vartų dalį ir ją atrėmęs į pastatą išvažiuoja iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 36). Minėti įrodymai patvirtina, kad A. V., po eismo įvykio pabendravęs su „Škoda“ automobilio vairuotoju ir patraukęs nukritusią vartų dalį, nesirūpino pranešti apie eismo įvykį, kaip kad nurodė teismo posėdžio metu, o netrukus pasišalino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuota, jog A. V., prieš įlipdamas į automobilį, prasilenkia su galimai to namo gyventojais, kurie išėjo į lauką pro tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės vartus, tačiau jų nepasiteirauja dėl asmens, kuriam galėtų pranešti apie įvykį. Vaizdo įrašė matyti ir tai, kad tie patys asmenys mobiliuoju telefonu ima fiksuoti matomus vartų pažeidimus. Teismo posėdžio metu apklaustas V. I. pažymėjo, kad įmonė, administruojanti pastatą, apie eismo įvykį gavo pranešimą iš pastato bendraturčių, todėl kreipėsi į policiją. Duomenų, kad A. V. būtų kreipęsis į policiją dėl jo sukelto įvykio, byloje nėra. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesiekė pranešti apie eismo įvykio metu kilusią žalą, todėl KET 222 punkto sąlygos nebuvo įvykdytos.

10. Apibūdinant ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pajuto vartų smūgį į automobilio stogą. Kaip jau aptarta, vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip A. V. pakelia nulūžusią vartų dalį ir atremia ją į pastatą, taigi padaryta žala šiuo atveju akivaizdi ir be jokios abejonės buvo suprantama A. V.. Atsižvelgtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį po eismo įvykio – patraukė nuo pravažiavimo vartų dalį, nesikreipė į šalia esančius asmenis, išėjusius iš namo, siekdamas išsiaiškinti žalą patyrusio asmens duomenis, iš įvykio vietos netrukus pasišalino. Kartu pažymėtina, kad KET 5 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, o ANK 2 straipsnio 2 dalyje – kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia, todėl A. V. išsakyti teiginiai, kaip jis vertino eismo įvykio situaciją, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės. Apibendrinant darytina išvada, kad A. V., aiškiai suprasdamas, jog eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, metu buvo padaryta žala, išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos nepranešęs nukentėjusiems asmenims ar policijai, nors tokią pareigą turėdamas, tačiau ją ignoruodamas veikė ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką padarė tiesiogine tyčia.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais nurodoma, kad kaltinant asmenį pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, administracinio nusižengimo protokole turėjo būti nurodyta, koks būtent eismo įvykis įvyko ir dėl ko (kokių KET pažeidimų) įvyko, bei pažymima, kad A. V. nėra kaltinamas sukėlęs eismo įvykį, su jais nesutinka. Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kurioje aiškinant ANK 426 straipsnio 1 dalį (kuri nuo ANK 426 straipsnio 2 dalies skiriasi tik padarytos žalos dydžiu) pažymėta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį taikyti nėra būtina nustatyti, dėl kieno kaltės ar kokio KET pažeidimo kilo pats eismo įvykis. Pripažįstant įvykį eismo įvykiu, neturi reikšmės jo kilimo priežastys, jis gali kilti ir nepažeidžiant KET, pavyzdžiui, dėl nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių – automobilio gedimo; svarbu, kad įvykis atitiktų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytas sąlygas. Atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos užtraukia ne eismo įvykį sukėlęs KET pažeidimas, o KET nuostatoms prieštaraujantis pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo asmuo susijęs, vietos (Lietuvos Aukščiausijo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-55-648/2020). Visa tai nagrinėjamoje byloje ir buvo nustatyta, t. y. kad A. V. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

12. Įvertinus remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes konstatuotina tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti A. V. veiksmai atitinka visus ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 10.36 val., Vilniuje, Fizikų g. 18, vairuodamas automobilį Audi Q8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje, kai eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš kurio pasitraukė pažeidęs Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Atsižvelgus į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimas panaikinamas ir priimamas naujas nutarimas – A. V. pripažįstamas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir jam paskiriama administracinė nuobauda (bauda).

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

13. Skiriant A. V. administracinę nuobaudą už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą atsižvelgiama į administracinio nusižengimo pobūdį (A. V., aiškiai matydamas eismo įvykiu, su kuriuo susijęs, sukeltą žalą, tačiau ignoruodamas savo pareigą pranešti apie eismo įvykį, iš jo vietos pasišalino be jokios pateisinamos priežasties), jo pavojingumą (buvo apsunkintos nukentėjusių asmenų galimybės surasti su eismo įvykiu susijusius asmenis, eismo įvykiu sukelta turtinė žala), į kaltės formą ir rūšį (administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), tai, kad nėra nustatyta A. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, A. V. asmenybę (anksčiau baustas už KET pažeidimus 13 kartų). Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje padaryta pažeidimą numatoma nuo 1100 Eur iki 2000 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog eismo įvykis susijęs tik su turtinės žalos padarymu, nagrinėjamu atveju A. V. gali būti paskirta mažesnė bauda (1300 Eur) nei ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas baudos vidurkis (1550 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimą, kuriuo A. V. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių, ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti A. V., kad:

bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke;

mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001;

nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis);

vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Eglė Gruodienė