Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2101-1049/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2021-06-30Kauno apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-08-11Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
e1-2101-1049/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10315-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
K. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2101-1049/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10315-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas penkis kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, kaltinamas nusikalstamos veikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. B. 2021 m. balandžio 4 d. apie 10.51 val., kelyje A1, Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 107-ąjme kilometre, ties nusukimu į Sausinės k., Kauno r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – „BMW 3“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0405, nustatytas 1,72 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis K. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. balandžio 3 d. jo draugė K. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini), jam paliko jai nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kad jis Kaune pakeistų minėtam automobiliui padangas. K. jam buvo davusi minėto automobilio raktelius bei jo registracijos liudijimą. Jis šį automobilį turėjo jai grąžinti po švenčių. 2021 m. balandžio 3 d. vakare, apie 00.00 val., jis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) pradėjo vartoti alkoholį. Alkoholį vartojo vienas, per dvi valandas išgėrė vieną 0,5 l talpos degtinės 40 laipsnių stiprumo butelį. 2021 m. balandžio 4 d. apie 2.00 val., jis nuėjo miegoti. 2021 m. balandžio 4 d. apie 10.00 val. ryte atsikėlė, savijauta buvo gera, daugiau alkoholio nevartojo. Ryte jam paskambino jo teta D. Č. gyvenanti Babtų miestelyje ir paprašė, kad jis jai į Babtus atvežtų vaistų, kadangi ji prastai jautėsi. Kadangi jis jautėsi pakankamai gerai, jautėsi blaivus, savo veiksmus valdė, galvojo, kad pavyks sklandžiai nuvykti iki tetos, tuomet pasiėmė K. P. priklausantį automobilį BMW valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiavo į Babtus. Važiuojant keliu Kaunas-Klaipėda ties Sausinės kaimu buvo surengtas policijos postas, kurio metu buvo stabdomi automobiliai. Jį sustabdė pareigūnai, kurie jam patikrino blaivumą ir pirmuoju tikrinimu nustatė 1,74 promilės girtumą, o antruoju tikrinimu – 1,72 promilės girtumą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Ankščiau niekada nėra vairavęs automobilio neblaivus (b. l. 118–119).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis BMW, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuriuo nuolatos naudojasi jos mama, kadangi ji neturi Lietuvoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo. 2021 m. balandžio 3 d. ji savo draugui K. B. davė savo automobilį, jo raktelius ir registracijos liudijimą, kad šis per šventes pakeistų jos automobilio žiemines padangas į vasarines, kurios buvo laikomos Kaune. 2021 m. balandžio 3 d. apie 13.00 val., K. su jos automobiliu išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), jis buvo blaivus, alkoholio nevartojo, apie tai, kad jis planuoja vartoti alkoholį, jai nesakė. 2021 m. balandžio 4 d. apie 15.00 val., liudytojai būnant namuose – (duomenys neskelbtini), paskambino K. ir pranešė, kad važiuojant jos automobiliu BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir patikrinus jo blaivumą buvo nustatyta, kad jis neblaivus. Jei ji būtų žinojusi, kad K. jos automobilį ruošiasi vairuoti neblaivus, tai niekuomet neleistų jam vairuoti jos automobilio. Prašo grąžinti jai priklausantį automobilį (b. l. 51–52).

Iš 2021 m. balandžio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad šių metų balandžio 4 d. dirbant pagal nustatytą planą, A1 kelyje, Kauno r., ties nusukimu link Sausinės k. buvo sustabdytas automobilis BMW, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su kurio vairuotoju K. B. bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotoją su bekontakčiu alkotesteriu ARMD-O251, šis parodė, kad asmuo galimai buvo vartojęs alkoholio, dėl ko su alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0405 pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 1,74 promilės girtumas, palaukus daugiau kaip 15 minučių – 1,72 promilės girtumas (b. l. 12–13).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti A1 kelias, dešinė pusė 107 km ir automobilis „BMW 3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Fotografuota (b. l. 21–24, 25–42).

2021 m. balandžio 4 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu, automobilis „BMW 3-V“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į UAB „Augenas“ saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18 a, Kaunas (b. l. 43–46).

Iš 2021 m. balandžio 4 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. B. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius – 10.51 val. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, o 11.08 val. pučiant pakartotinai nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 14–15).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „BMW Serie 3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) savininkė yra K. P. (b. l. 47).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „BMW Serie 3“, 2013 m. laidos kaina Lietuvoje su PVM – 10 680,00 eurų (b. l. 48).

2021 m. balandžio 6 d. nutarimu K. P. grąžintas automobilis „BMW Serie 3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (b. l. 56, 59).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija 1,72 promilės etilo alkoholio bei nustatyti neblaivumo požymiai), 2021 m. balandžio 4 d., apie 10.51 val., Kauno rajone, kelyje A1, Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 107-ąjame kilometre., ties nusukimu į Sausinės k., vairavo transporto priemonę automobilį „BMW Serie 3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir jo paties parodymų apie tai, jog naktį vartojo alkoholį, o ryte nusprendė nuvažiuoti į Babtus, kadangi jam paskambino teta ir paprašė atvežti vaistus, todėl sėdo į automobilį ir važiuodamas kelyje A1, Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 107-ąjame kilometre, ties nusukimu į Sausinės k., Kauno r. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu nustatė 1,72 promilių neblaivumą, K. B. kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai – E. Č. tarnybinis pranešimas apie tai, kad dirbant pagal nustatytą planą postuose, buvo sustabdytas automobilis „BMW Serie 3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), o jo vairuotojui K. B. nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 1,72 promilės, ką taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame įvykio metu užfiksuoti kaltinamojo neblaivumo požymiai, dėl ko 10.51 val. patikrinus K. B. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0405 jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, o 11.08 val. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti K. B. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis K. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,72 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už automobilio „BMW Serie 3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir važiavo Kauno rajone, kelyje A1, Vilnius-Kaunas-Klaipėda, iki kol, 107-ąjame kilometre, buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio naktį vartojo alkoholį, o ryte nusprendė važiuoti į Babtus, kadangi jo teta paprašė atvežti jai vaistus, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą, o tai patvirtina aukščiau šiame nuosprendyje aptarti byloje surinkti įrodymai, tačiau kaltinamasis tokios savo būsenos nepaisė ir vairavo automobilį, dėl ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. K. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, prašė paskirtą bausmę leisti sumokėti dalimis (b. l. 152–154).

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis K. B. praeityje teistas 5 kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 69–72), teistas užsienyje (b. l. 73–86), administracine tvarka nebaustas (b. l. 87), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 107–108), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 109), yra pakaltinamas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 67, 68).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis K. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, administracine tvarka nebaustas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pakaltinamas.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirti 60 (šešiasdešimt) MGL dydžio bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti K. B. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkami sveiką ir darbingo amžiaus K. B. nubausti siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant 60 MGL (3000,00 eurų) baudą.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 40 MGL (2000,00 eurų) bauda, nustatant 12 (dvylikos) mėnesių jos įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį (dalyje dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo) – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise ir vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,72 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas, panaudojo automobilį ir jį vairavo, iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tuo sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas savo būseną sėdo už automobilio vairo, pasinaudodamas jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), be to, pažymėtina kad jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,72 promilių girtumas), penkis kartus teistas, todėl nustatytinas ilgesnis nei to prašė prokuroras – dviejų metų terminas, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 6 d. (2 t., b. l. 125–126), apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 2 ir 3, 5 dalis ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „BMW Serie 3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5000,00 eurų, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 12 (dvylika) mėnesių.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė K. B. buvo įvykdytas vairuojant liudytojai K. P. nuosavybes teise priklausantį automobilį „BMW Serie 3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Liudytoja K. P. savo automobilį patikėjo K. B. tam, kad šis pakeistų automobilio padangas, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad K. B. automobilį vairuos būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, vidutinė transporto priemonės „BMW Serie 3“, 2013 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 10 680,00 (dešimt tūkstančių šeši šimtai aštuoniasdešimt) eurų (b. l. 48).

Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcinga ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina tris pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra apie 10 680,00 (dešimt tūkstančių šeši šimtai aštuoniasdešimt) eurų, tai, kad kaltinamasis nedirba, bei jam skiriamą bausmę. Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų santykinę įtaką, darytina išvada, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto dalies vertę atitinkanti pinigų suma yra 5 000,00 (penki tūkstančiai) eurų, kas laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma ir yra išieškotina iš kaltinamojo.

Nors prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo terminą nustatyti 12 (dvylikai) mėnesių, tačiau pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas pažymi, kad baudžiamojo įsakymo vykdymo metu asmuo, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos, VĮ „Regitra“ perduodant kaltinamojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke, baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje), šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones K. B. atėmimą dvejiems metams.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „BMW Serie 3“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, registracijos liudijimas, 2021 m. grąžinti liudytojai K. P., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini neribotoje K. P. žinioje.

Kaltinamasis K. B. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000,00 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. B. paskirti 40 MGL (2000,00 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti K. B., kad baudą (2000,00 eurų) privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui tai patvirtinantį banko kvitą. Nesumokėjus per nustatytą terminą bauda išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. balandžio 6 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš K. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW Serie 3“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 000 (penkis tūkstančius) eurų.

K. B. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (5 000 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „BMW Serie 3“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, kurie yra grąžinti liudytojai K. P., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti neribotoje K. P. žinioje; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą K. B. vardu, perduoti VĮ „Regitra“.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

K. B. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis