Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Laimai Grėbliūnienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Banionytei, Zenui Leonavičiui, gynėjams advokatams Giedrei Kazakevičienei, Vladui Dičpetriui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1. A. B., gim. -----, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas: 1) 1997-04-21 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d. 4 m. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu; 2) 2001-11-07 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d. 271 str. 3 d. 2 m.6 mėn. laisvė atėmimo, 250 litų bauda su ½ turto konfiskavimu; teistumai neišnykę, gyvenantis ----, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., 259 str. 2 d., 178 str. 1 d., 284 str. 1 d.

2. V. V., gim. ----, a/k (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas: 1) 1999-03-08 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 232¹ str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, BK 47¹ str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2) 1999-06-08 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 125 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, BK 47¹str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 3) 2001-10-10 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 232¹str. 1 d., 2 d. 3 m. laisvės atėmimo, BK 47¹str. bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 2002 m. liepos 3 d. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2003 m. liepos 4 d.; teistumai neišnykę, gyvenantis Klaipėdos g. 32 - 1, Jonavoje, kaltinamas pagal Lietuvos respublikos BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

A, B., 2005 m. gegužės 7 d. apie 12 val , apsvaigęs nuo alkoholio, gavęs laikinai pasinaudoti, pagrobė svetimą turtą – L. K. 848 lt. vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3220“ su jame buvusiomis SIM kortelėmis ir paslėpė jį savo namuose - balkone.

V. V., apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, 2005 m. gegužės 7 d. apie 14 val. 30 min., ---, esančiame A. B. priklausančiame bute, žinodamas, kad kaltinamasis A. B. iš L. K. pagrobtą mobilaus ryšio telefoną paslėpė balkone, pagrobė A. B. neteisėtai įgytą, t.y. pagrobtą ir ten paslėptą 843 litų vertės L. K. mobilųjį telefoną NOKIA 3220.

A. B., kaltinamas tuo, kad apsvaigęs nuo alkoholio 2005 m. gegužės 7 d. apie 11 val., viešoje vietoje, t.y. ---- ketvirtosios laiptinės trečiajame aukšte, įžūliais veiksmais, t.y. grubiai sugriebdamas E. K. už rankos ir traukdamas ją iš buto į laiptinę, vandališkais veiksmais, t.y. tyčia koja smūgiuodamas į 205 lt. vertės buto duris ir jas sulaužydamas, patyčiomis, t.y. vadindamas abi nukentėjusias „žerta“, „auka“ demonstravo nepagarbą nukentėjusioms ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. B., kaltinamas tuo, kad 2005 m. (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens , neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį, t.y. 0,0039 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir iki 2005 m. balandžio 14 d. laikė jį namuose, adresu -----.

Be to, A. B. kaltinamas tuo, kad 2005 m. balandžio 14 d. ryte (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) prie parduotuvės, esančios ----, rado bei parsinešė namo adresu ----- ir`, neturėdamas leidimo čia laikė didelį kiekį šaudmenų, t.y. 69 vnt. 5,6 mm žiedinio uždegimo šovinių ir 40 vnt. 9 mm M (Makarov) kalibro šovinių bei pramoninės gamybos sprogstamąjį imitacinį paketą „ŠIFRAS – M“.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad, kas įvyko 2005 m. gegužės 7 d. neatsimena, nes buvo girtas. Prisimena yik tai, kad iš J. K. pasiskolino mobilųjį telefoną, į kurį, parsinešęs jį į namus, norėjo įsidėti savo SIM kortelę ir parašyti žinutę draugui. Tačiau to padaryti nespėjo, nes atvažiavo policija ir jį išsivežė. Mobilųjį telefoną jis paslėpė namų balkone, tačiau po kurio laiko jo paimti atvykę pareigūnai, neberado jo.

K. V. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2005 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, apsvaigęs nuo alkoholio, sėdėjo ant suolelio prie A. B. namų ir matė, kaip šį išsivežė policija. Nuėjęs į A. B. butą, rado jame E. P.. Pastaroji balkone iš kažkur ištraukė mobilų telefoną. Kartu su E. P., jis nuėjo į savo namus, kur E. P. atsineštą telefoną paliko jo mamai, o jis tos dienos vakare, paėmęs iš motinos jai paliktą mobilųjį telefoną, maždaug už 100 lt pardavė nepažįstamam vyriškiui.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2005 m. gegužės 7 d. sužinojo, kad, atėjus A. B. ir merginai, vardu Erika, A. B., pasiskolinęs mobilų telefoną NOKIA-3220, norėdamas į jį įsidėti savo kortelę, paprašė leisti jį parsinešti namo. Ji neprieštaravo. Kartu su kaltinamuoju į jo namus ėjo ir J. K., bet A. B. įėjo į namus ir telefoną grąžinti atsisakė. Tada ji pati nuėjo į A. B. butą, bet telefono neatgavo. Prašo priteisti 848 lt. žalos atlyginimo.

Liudytojas J. K. parodė, kad į jų namus atėjo A. B. ir P. A. B. paprašė paskolinti telefoną, nes nori parašyti žinutę. Pasakius, kad telefonas kraunasi, A. B. pats paėmė nuo spintelės telefoną ir rašė juo žinutę. Po to pasakė, kad pamiršo numerį ir nešdamasis telefoną nuėjo į namus pasižiūrėti numerio. Jis A. B. ir E. P. lydėjo iki A. B. namų, bet į juos įleistas nebuvo. Jam buvo liepta laukti už durų. Palaukęs, jis ėmė skambinti į buto duris. Jas atidariusi P. pasakė, kad A. B., paėmęs jo telefoną, iššoko pro langą. Po kelių minučių atėjo sesuo, bet A. B. ir jos neįsileido. Apie tai, kad A. B. pagrobė telefoną, jis pasakė ir tuo metu prie namo buvusiam V. V..

Liudytoja J. K. parodė, kad atėjęs A. B. paprašė paskolinti telefoną parašyti žinutei. Kartu su juo atėjo ir E. P.. A. B. nežinojo numerio, tai išsinešė telefoną pas save. Ji liepė broliui A. B. palydėti ir šiam paskambinus, parnešti telefoną atgal. Bet brolis telefono neatgavo. Nuėjus pas A. B., jai duris atidariusi E. P. pasakė, kad telefoną A. B. atidavė V. V.. V. V. tuo metu buvo lauke prie namo, bet jis neigė turįs telefoną.

A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas rodo, kad A. B., patvirtindamas savo parodymus, parodė vietą balkone, kur jis paslėpė pasiskolintą mobilųjį telefoną.

2005 m. gegužės 7 d. patalpos apžiūros metu A. B. buto, esančio ---, Jonavoje, balkone, nukentėjusios mobilaus ryšio telefonas, nerastas.

Pagal BK 178 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Bylos aplinkybės rodo, kad mobilus telefonas nuosavybės teise priklausė nukentėjusiai L. K., o A. B. jos mobiliuoju telefonu buvo leista tik pasinaudoti, tačiau teisė į šį turtą perduota nebuvo, tad A. B. teisės tą turtą savo nuožiūra valdyti neturėjo. Kaltinamojo A. B. veiksmai, slepiantis savo bute nuo mobilaus telefono davėjo, neatidarant jam buto durų, negrąžinant jam duoto laikinai naudotis mobilaus telefono bei paslepiant telefoną balkone, rodo, kad A. B., atviros vagystės būdu mobilųjį telefoną neatlygintinai pagrobė. Akivaizdu, kad svetimą turtą jis pasisavino tyčiniais veiksmais, todėl ši A. B. veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 1 d., kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas.

Liudytojų J.ir J. K. bei liudytojos E. P. parodymai ir faktiniai bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis V. V. žinojo, jog A. B. iš L. K. pagrobtą mobilųjį telefoną paslėpė balkone. Jis, kaip ir kaltinamasis A. B., teisės šį svetimą turtą valdyti bei juo disponuoti neturėjo, tačiau, nepaisant to, jis, kaltinamojo A. B. neteisėtai įgytą, t.y. pagrobtą svetimą turtą iš A. B. balkono pagrobė ir pardavė. Tokiais savo veiksmais jis taip pat padarė žalą teisėtai mobilaus telefono savininkei, nes teisėtas turto savininkas nepraranda nuosavybės teisės į turtą, nepriklausomai nuo to, kiek kartų pagrobtas turtas iš vieno asmens pereina kito asmens žinion. Pagrobdamas ir parduodamas A. B. neteisėtai įgytą L. K. turtą, kaltinamasis V. V. jį pasisavino taip pat tyčiniais veiksmais, todėl ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 1 d., kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas.

Nukentėjusios civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkinamas. Pagrobdami nukentėjusios 848 lt. vertės mobilųjį telefoną, kaltinamieji padarė nukentėjusiai materialinę žalą ir privalo ją atlyginti (BPK 109 str.), todėl iš kaltinamųjų A. B. ir V. V. priteistina po 424 (keturis šimtus dvidešimt keturis) lt žalos atlyginimo nukentėjusiai L. K..

Nukentėjusios D. K. ir E. K. parodė, kad 2005 m. gegužės 7 d. kaltinamasis A. B., supykęs, kad D. K neišleidžia nepilnametės dukros E. K., spardė ir daužė D. K. buto duris, išlaužė jas, mėgino išsitempti E. K., bet D. K/ to padaryti neleido. Supykęs A. B., iškoneveikė jas abi, išvadino “žertvom”, “aukom”. D. K. pareikštą civilinį ieškinį nori padidinti, bet šiuo metu jo tikslios sumos pasakyti negali, todėl prašo pripažinti jai teisę į civilinį ieškinį.

2005 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas rodo, kad įvykio dieną D. K. buto, esančio --, Jonavoje, medinių filinginių durų rėmas ir dvejos durų detalės buvo sulaužytos.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas rodo, kad parodymų tikrinimo vietoje metu A. B. tvirtino, kad prisimena tik tai, jog įvykio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, norėdamas pasikalbėti su E. K., beldėsi į ---, Jonavoje buto duris, bet neneigia, galėjęs E. K. tempti už rankos, abi nukentėjusias iškoneveikti bei išspirti jų buto duris.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš tų būdų, tačiau visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti visada. Viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje paprastai lankosi žmonės. Akivaizdu, kad namo laiptinė, per kurią pastoviai vaikšto žmonės, yra viešoji vieta. Tačiau nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. sudėtis yra materialioji ir pagal ją visuomenės rimtis arba tvarka turi būti realiai sutrikdyta. Bylos duomenys rodo, kad neblaivus kaltinamasis A. B., išspyręs nukentėjusių buto duris, padarė jose skylę. Be to, jis prieš nukentėjusios E. K. valią, paėmęs už rankos, tempė ją pasikalbėti. Jis taip pat necenzūriniais žodžiais iškoneveikė abi nukentėjusias, išvadindamas jas „aukomis“ ir „žertvomis“. Neginčytina, kad toks kaltinamojo A. B. elgesys buvo aiškiai netinkamas ir nepadorus. Tačiau duomenys byloje rodo, kad nukentėjusioms joks sužalojimas padarytas nebuvo. Duomenų, kad išspyrus duryse skylę, nukentėjusios būtų padaryta didesnė, nei 250 MGL dydžio, t.y. didelė žala, byloje taip pat nėra. Byloje nukentėjusi D. K. pripažinta civiline ieškove 250 lt. sumai. Pagrindo šią sumą laikyti žymia materialine žala, nėra. Tai, kad nukentėjusi teisme prašė perduoti josios ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes nori jį padidinti ir kad šiuo metu konkretaus civilinio ieškinio dydžio ji nežino, pagrindo teigti, kad kaltinamojo A. B. veiksmais jai padaryta materialinė žala viršys 250 MGL dydį, taip pat neduoda. Nukentėjusių D. K. bei E. K. parodymai rodo, kad tarpusavyje jie visi trys konfliktuodavo ir prieš tai. Šio įvykio eigos, daugiau niekas nematė ir negirdėjo. Dėl šių kaltinamojo A. B. veiksmų namo laiptinėje nei sumaišties, nei didelio išgąsčio, nei jokios kitos reakcijos iš aplinkinių asmenų pusės, buvimas, taip pat nekonstatuotas. Todėl akivaizdu, kad šiais kaltinamojo A. B. veiksmais nei visuomeninė rimtis, nei visuomeninė tvarka, realiai sutrikdyti nebuvo. Vadinasi, šioje kaltinamojo A. B. veikoje yra ne jam inkriminuoto BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis, bet BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis, nes neteisėtais ir įžūliais A. B. veiksmais (išspiriant duryse skylę, tempiant už rankos nukentėjusią E. K., iškoneveikiant abi nukentėjusias), visuomeninė rimtis ar tvarka buvo tik trikdoma, todėl, jam inkriminuota veika iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 284 str. 2 d.. Nuo šios nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau, nei dveji metai ir 2007 m. gegužės 7 d. suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, įstatymai imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis pradėtas, jį nutraukti, todėl, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., byla prieš kaltinamąjį A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 2 d. padarymo, nutraukiama.

Nukentėjusios D. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

3. NETEISĖTAS DISPONAVIMAS PSICHOTROPINĖMIS MEDŽIAGOMIS BE TIKSLO JAS PLATINTI

Nusikalstama veika, numatyta BK 259 str. 2 d. laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Kaltinimo teigimu, ši nusikalstama veika buvo padaryta 2005 m. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir tęsėsi iki 2005 m. balandžio 14 d. Apkaltinamojo nuosprendžio už šios nusikalstamos veikos padarymą priėmimo senatis – dveji metai. Bylos duomenimis, paskutinė A. B. inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2005 m. gegužės 11 d., tad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už šios inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą suėjo 2007 m. gegužės 7 d.. BPK 3 str., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, imperatyviai draudžia pradėti baudžiamąjį procesą, o jei jis yra pradėtas, įpareigoja jį nutraukti nesprendžiant kaltės klausimo, todėl byla prieš kaltinamąjį A. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 2 d, BPK 3 str. 1 d. 2 p., nutraukiama.

4. NETEISĖTAS DISPONAVIMAS DIDELIU KIEKIU ŠAUDMENŲ BEI SPROGSTAMOSIOMIS MEDŽIAGOMIS

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2005 m. balandžio 14 d. ryte, eidamas į namus, prie savo gyvenamo namo Nr. ---- g., rado ant žemės gulintį maišelį, su jame buvusiais šoviniais ir kažkokiu jam nežinomu daiktu. Maišelį su šoviniais įnešė į namus tam, kad jų nepakeltų vaikai ir, kad į namus grįžusi mama apie juos praneštų ar juos nuneštų į policiją. Namuose mamos nebuvo, tad maišelį padėjo į spintelę. Jam išėjus iš namų, atvažiavusi policija darė kratą ir rado minėtą maišelį su šoviniais bei nežinomos paskirties daiktu. Leidimo įgyti, laikyti šovinius ir sprogmenis, jis neturėjo ir negalvojo jų laikyti. Jis pastoviai yra policijos akiratyje, todėl, bijodamas būti apkaltintu, pats nunešti rastą maišelį į policiją, bijojo.

Liudytoja A. B. teismo posėdyje duoti parodymus atsisakė. Teisme pagarsinti josios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, rodo, kad 2005 m. balandžio 14 d., sugrįžusi į namus, rado juose kratą bedarančius policiijos pareigūnus. Tuo metu sūnaus, t.y. kaltinamojo A. B., namuose nebuvo. Kratos metu buvo rasti šoviniai. Kada ir iš kur jie atsirado, ji nežino.

Kaltinamasis V. V. parodė, kad, į kaltinamojo A. B. namus atvykus policijos pareigūnams, bei jiems juose darant kratą, A. B. namuose nebuvo. Kaltinamojo namuose policijos pareigūnai rado apsvaigusius jį, P. U. ir R. G. bei, darydami kratą, rado šovinius, apie kuriuos jis nieko nežino.

Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro 2005 m. gegužės 7 d. išvada Nr. 3818 konstatuota, jog, kratos metu rastas cilindro formos objektas yra pramoninės gamybos (Rusija), karinės paskirties sprogstamasis imitacinis paketas ŠIFRAS-M, skirtas artilerinio sviedinio sprogimo imitacijai, o jo užtaisas (105 g.) yra mišininė sprogstamoji medžiaga, kurios pagrindinis komponentas yra normalaus galingumo brizantinė sprogstamoji medžiaga - trotilas (60+ - 3%). Surastas sprogstamasis imitacinis paketas sprogdinimui buvo tinkamas.

Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro 2005 m. gegužės 9 d. išvadoje Nr. 3634 konstatuota, jog tyrimui pateikti 69 vienetai 5,6 mm žiedinio uždegimo šovinių ir 40 vienetų 9 mm M (Makarov) kalibro šovinių pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami B kategorijos šaunamųjų ginklų šaudmenims, ir yra skirti šio kalibro graižtviniams ilgavamzdžiams bei trumpavamzdžiams B ir C kategorijų ginklams (šautuvams, pistoletams, revolveriams), o 9 mm M (Makarov) kalibro šoviniai skirti graižtviniams pusiauautomatiniams pistoletams PM,APS bei kitiems šio kalibro šaunamiems ginklams. Visi šoviniai pagaminti pramoniniu būdu ir šaudymui tinkami.

Pagal BK 253 str. 2 d. atsako tik toks asmuo, kuris, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Tačiau, šis nusikaltimas padarytas turi būti tik tiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios forma yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai įgyja, laiko šaudmenis, sprogmenį, ir to nori. Kaltinamojo teigimu, 2005 m. balandžio 14 d., apie 10 val. ryto, maišelį su šaudmenimis ir sprogmeniu jis rado numestą prie savo namų. Šie jo parodymai faktiniais bylos duomenimis nepaneigti. Akivaizdu, kad, šaudmenų bei imitacinio sprogmens, kaip ir bet kokių kitų daiktų, radimas, pats savaime nėra ir negali būti laikomas neteisėtu jų įgijimu. Neteisėtu šaudmenų ir sprogmens įgijimu bei laikymu radimas virstų tik radėjui pasisavinus radinį. Kaltinamasis A. B. šio radinio pasisavinimo faktą, neigia. Jo teigimu, surastus šaudmenis jis pats nešti į policiją, ar apie juos pranešti, nesiryžo, nes bijojo būti sulaikytas ir apkaltintas jų įgijimu, nešiojimu. Palikti juos gatvėje taip pat nenorėjo, nes pakelti juos galėjo vaikai, tad, įnešė juos į namus, padėjo spintą, kad, į namus grįžusi mama, juos atiduotų policijai. 2005 m. balandžio 14 d. kaltinamojo A. B. nurodomas maišelio su šaudmenimis ir sprogmeniu suradimas prie jo namų, faktiniais bylos duomenimis, nepaneigtas. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju apylinkės inspektorius A. U. patvirtino, kad kaltinamasis A. B. yra įrašytas į narkotikus vartojančių asmenų įskaitą, kad jis nuolat buvo tikrinamas ir pastoviai buvo policijos akiratyje. Nors asmuo, numetęs prie kaltinamojo A. B. namų maišelį su šaudmenimis ir sprogstamuoju įtaisu nenustatytas, tačiau, teisėjo tą patį šaudmenų radimo rytą, t.y. 2005 m. balandžio 14 d. rytą sankcionuotas nutarimas kratai (t. 1, b.l. 9) daryti bei tos pačios dienos 13.20 val. kratos darymo protokolas (t. 1, b.l. 10-11), kuriuose kratos darymas grindžiamas siekimu namuose surasti ir paimti šaudmenis, leidžia manyti, kad, apie A. B. surastus ir į namus parneštus šaudmenis, policija žinojo nuo jų suradimo bei parnešimo į namus, momento. Nutarimas kratai daryti rodo, kad dėl sankcijos kratai, 2005 m. balandžio 14 d. į teismą kreipėsi KP ONTG vyr. tyrėjas R. G., kuris ir darė kratą. Apklaustas liudytoju A. G. teigė neprisimenąs iš ko jis gavo informaciją apie tai, bet jam atrodo, kad žodinę informaciją apie A. B. namuose esančius šovinius, jis gavo iš apylinkės inspektoriaus A. U.. Tačiau teismo posėdyje apklaustas A. U. paneigė ne tik turėjęs tokią informaciją, bet ir ją kam nors perdavęs. Liudytojui A. G. neprisimenant informaciją perdavusio šaltinio, galimybės paneigti kaltinamojo A. B. versiją, nėra, tad lieka nepaneigta tikimybė, kad, nenustatytas informacijos šaltinis, siekdamas išprovokuoti bei apkaltinti A. B., tyčia numetė maišelį su šaudmenimis bei sprogmeniu prie kaltinamojo A. B. namų ir laukė kol šis surastą maišelį su šaudmenimis pakels bei parsineš į namus, o šiam tai padarius, apie jo namuose esančius šaudmenis, informavo vyr. tyrėją R. G..

Akivaizdu, kad A. B. manymas, jog sulaikius jį su nešamais rastais šaudmenimis, jis būtų tuoj pat suimtas, pagrįstas, nes įstatymai neleidžia suradėjams, neturintiems teisės nešioti šaudmenis bei sprogmenis, patiems gabenti surastus šaudmenis į policiją. Tačiau, A. B. galėjo tiek apie radinį pranešti telefonu, tiek nueiti į policiją, tiek ir apie tokį radimą pasakyti arba paprašyti tai padaryti kitą asmenį. Kaltinamojo A. B. parodymai rodo, kad jis nutarė to prašyti savo motiną ir nepadarė to tik todėl, kad radimo metu motinos namuose nebuvo ir į namus ji parsirado kratos darymo metu. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju, kaltinamojo A. B. prie namų surastų šaudmenų parsinešimas į namus, nenustačius siekio juos pasisavinti, negali būti laikomas neteisėtu jų įgijimu, o siekimas per savo motiną pranešti policijai apie jų radimą, negali būti traktuojamas ir neteisėtu jų laikymu, nes, nei faktiniai duomenys byloje, nei visa šio įvykio eiga, tiesioginės tyčios neteisėtai įgyti bei laikyti surastus šaudmenis, sprogmenį, nepatvirtina ir nerodo, kad A. B. suvokė, neteisėtai įgijęs bei laikęs šaudmenis, sprogmenį ir to norėjęs, todėl, pagal BK 253 str. 2 d. jis išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Bylos duomenys rodo, kad L. K. mobilaus ryšio telefoną A. B. pavogė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai patvirtina ne tik liudytojų, bet ir paties parodymai. Kaltinamojo teigimu, būdamas blaivus, jis nebūtų taip pasielgęs. Vadinasi, jo girtumas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, todėl girtumas pripažįstamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo V. V. teigimu, mobilaus ryšio telefono vagystės metu ji9s buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Duomenų, kad telefono vagystės metu V. V. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nėra. Tai, kad kratos pas kaltinamąjį A. B. metu, t.y. 2005 m. balandžio 14 d. V. V. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, pagrindo preziumuoti, kad nuo narkotinių medžiagų jis buvo apsvaigęs ir 2005 m. gegužės 12 d., t.y. mobilaus ryšio telefono vagystės metu, neduoda, todėl, kaltinamajam nepagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų. Kaltinamasis pripažįsta, kad mobilaus ryšio telefono vagystę nulėmė jo apsvaigimas nuo alkoholio, todėl apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. B. atsižvelgiama į padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį; į jo kaltės formą ir rūšį; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; Į tai, kad teisiamas ne pirmą kartą; į tai, kad ankstesni jo teistumai, neišnykę; į tai, kad jo atsakomybę sunkina girtumas; į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę bei šeimyninę padėtį.

Įvertinus tai, kad ankstesni teistumai neišnykę ir kaltinamasis A. B. yra recidyvistas, už padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. V., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; į jo kaltės formą ir rūšį; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į tai, kad jo atsakomybę sunkina apsvaigimas narkotinėmis medžiagomis; į tai, kad jis ne kartą buvo teistas ir teistumai neišnykę; į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį.

Įvertinus tai, kad ankstesni teistumai neišnykę ir kaltinamasis V. V. yra recidyvistas, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Daiktiniai įrodymai – 40 vnt. 5,6 mm kalibro ir 28 vnt. 9 mm kalibro šoviniai, saugomi Jonavos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini ginklų fondui.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 299 str.,301 - 307 str.

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. ir nubausti jį vienuolikai mėnesių laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki 2005 m. balandžio 16 d., nuo 2007 m. gegužės 7 d. iki 2005 m. gegužės 18 d. ir nuo 2007 m. balandžio 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

A. B. pagal BK 253 str. 2 d. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Baudžiamąsias bylas pagal BK 284 str. 2 d. ir 259 str. 2 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatims, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nutraukti.

V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d. nubausti jį šešeriems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2007 m. liepos 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nukentėjusios T. K. civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Materialinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai L. K. iš A. B. ir V. V. priteisti po 424 lt. (keturis šimtus dvidešimt keturis lt) litus.

Daiktinius įrodymus – 40 vnt. 5,6 mm kalibro ir 28 vnt. 9 mm kalibro šovinių, saugomus Jonavos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti ginklų fondui.

Nukentėjusios D. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o nuteistiesiems A. B. ir V. V. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Respublikos Apeliaciniam teismui per šį Apygardos teismą.