- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- e2YT-746-767/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Ž., G. J., A. J., R. J., I. Ž., A. L.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Ž., G. J., A. J., R. J., I. Ž., A. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja R. P. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po palikėjos K. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
2. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvo V. J. sesuo K. J., kuri buvo pareiškėjos krikšto mama. Mirusioji santuokos nebuvo sudariusi, vaikų neturėjo. K. J. turėjo dvi seseris: V. L., mirusią (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., bei du brolius: A. J., mirusį (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos tėvą V. J., mirusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas V. J. be pareiškėjos turėjo dar du sūnus: G. J. ir A. J.. K. J. sesuo V. L. turėjo vieną sūnų A. L., o palikėjos brolis A. J. turėjo du vaikus: I. Ž. ir R. J.. Iki mirties K. J. gyveno jai priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini). K. J. testamento nebuvo sudariusi, jokie į pėdiniai į notarą dėl palikimo priėmimo po K. J. mirties nesikreipė. Pareiškėjos ir K. J. santykiai buvo labai artimi, ji ją lankydavo, dažnai bendraudavo. Pareiškėja veždavo K. J. į gydymo įstaigas, po mirties vienintelė rūpinosi butu ir garažu. Šiuo metu pareiškėja taip pat prižiūri ir išlaiko palikėjos butą ir garažą. Pareiškėja yra penktos eilės K. J. įpėdinė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko.
4. Suinteresuotas asmuo G. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.
5. Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.
6. Suinteresuotas asmuo I. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja R. P. yra mirusiosios K. J., mirusios (duomenys neskelbtini), brolio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini) m., duktė. Be V. J. K. J. turėjo dar vieną brolį A. J., mirusį (duomenys neskelbtini) m., bei dvi seseris: V. L., mirusią (duomenys neskelbtini) m., bei A. Ž.. Pareiškėja turi du brolius, V. J. sūnus: G. J. ir A. J.. Palikėjos K. J. sesuo V. L. turėjo sūnų A. L., o brolis A. J. – du vaikus: I. Ž. ir R. J.. Po K. J. mirties į notarą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Į bylą pateikto valstybės įmonės Registrų centro išrašo duomenimis, K. J. vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini).
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
9. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
10. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. P. pateikė įrodymus, kad į notarą dėl palikimo priėmimo po K. J. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėja yra mirusiosios brolio dukra, penktos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Mirusioji vaikų neturėjo, kiti įpėdiniai įstatymo nustatytu terminu palikimo nepriėmė, A. J., G. J., A. L. ir I. Ž. pateikė atsiliepimus, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Į bylą prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad suinteresuoti asmenys A. Ž., R. J. taip pat pretenzijų dėl pareiškėjos pareiškimo tenkinimo neturi. Pareiškėja nurodė, kad po K. J. mirties likusį turtą valdo kaip savo, jį prižiūri ir rūpinasi turtu. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Radviliškio šiluma“ pažyma, kad už butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas įsiskolinimo nėra, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro pažyma apie skolą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
12. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
13. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po K. J. mirties jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinosi ir prižiūrėjo pareiškėja R. P., mokėdama turto išlaikymo mokesčius (už šildymą, atliekų tvarkymą), taip pat rūpindamasi šiuo turtu. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po tetos K. J. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tetos K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.