Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012-11-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (8 epizodai), 182 straipsnio 3 dalį (5 epizodai) – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

2. 2013-11-26 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį – 23 MGL (2 990 Lt) bauda;

3. 2014-05-09 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-11-26 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 23 MGL (2 990 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2014 m. vasario 28 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje – prie Didlaukio g. 31 namo, Vilniuje, dėl menkavertės priežasties sudavė vieną smūgį ranka į veidą nukentėjusiajam nepilnamečiui G. N., gim. 1997-11-20, taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiaurinės muštinės apatinės lūpos dešinės pusės žaizda, tokiu būdu savo įžūliais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad tiksliai visų aplinkybių neatsimena, buvo svečiuose pas draugą, kuris išvedė šunį ir pastebėjo, kad du vaikinai apžiūrinėja automobilį. Kilus įtarimui, kad šie automobilį nori pavogti, draugas paskambino jam ir apie tai pasakė. Jis išėjo į kiemą ir nutarė pamokyti vaikinus, kad daugiau nelįstų prie automobilio. Vienam trenkė į veidą, kitą pastūmė. Ar ką nors sakė vaikinams, neprisimena, taip pat neprisimena, ar vaikinai ką nors sakė jam, draugas tuo metu buvo šalia. Kai trenkė vaikinams, jie iš karto pabėgo, jis nesivijo jų ir nuėjo namo. Sutinka atlyginti ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas ir nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą už vaistus, sugadintus drabužius, moralinės žalos atlyginti nesutinka.

Nukentėjusysis G. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad datos neprisimena, su draugu ėjo į kebabinę, matė einantį vyrą su šunimi. Vyras juos pagriebė, kažkam paskambino. Jie vyrui sakė, kad nieko nedarė, tačiau vyras jų nepaleido. Netrukus išėjo kaltinamasis ir trenkė jam kumščiu į veidą nieko nesakęs. Nukentėjusysis paaiškino, kad jo draugas buvo priėjęs prie automobilio, bet nieko nedarė. Po smūgio vyras juos paleido ir su draugu išėjo. Kaltinamajam neatleidžia. Dėl šio įvykio striukė ir džinsai buvo sugadinti, kruvini, gydėsi tris savaites. Kiek kainavo vaistai, nežino, kadangi vaistus pirko mama. Drabužius taip pat pirko mama. Reiškia 10 000 Lt civilinį ieškinį, nes trauma liko visam gyvenimui. Sau prašo priteisti 5 000 Lt moralinės žalos atlyginimui už sužalotą lūpą. Lūpa sugijo, bet iš vidaus jaučiasi randas, kuris trukdo. Dantys nekliba.

Nukentėjusioji D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra nukentėjusiojo G. N. mama. Sūnus pasakojo jai, kad vakare ėjo su draugu, prie namo ėjo žmogus su koviniu šunimi, pagrasino sūnui ir jo draugui, kad jeigu bėgs, paleis šunį, po to griebė juos ir laikė. Vyras kažkam paskambino, atėjo kaltinamasis ir trenkė sūnui kumščiu į veidą. Lūpą perkirto kiaurai, klibėjo dantys, liko randai, gydytojai rekomendavo ateityje atlikti operaciją. Įrodymai dėl turtinės žalos pateikti į bylą, dar turėjo pašto išlaidų, kai siuntė skundą prokuratūrai, kiekvieną dieną važinėjo į procedūras. Sūnus savaitę negalėjo valgyti, čekiai, patvirtinantys išlaidas sūnaus gydymui, taip pat pateikti. Striukė kainavo 29 Eur, kelnės – 35 Eur, turtinė žala – 108 Eur. Moralinės žalos prašo priteisti 1 450 Eur jai ir tiek pat jos sūnui. Dar yra jaunesnioji dukra bei jos mama, kurios dėl įvykio labai išsigando. Ji pati bijojo dėl vaikų, kad kaltinamasis ar jo draugas gali keršyti. Sūnus dėl sužalojimo daugiau nei savaitę nelankė mokyklos, praleido pamokas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. B. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Liudytojo I. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duotais parodymais, kad 2014 m. vasario 28 d., apie 23.30 val. jis kartu su draugu G. N. ėjo šalia Didlaukio g. 31 namo, kai prie jų priėjo vyras su šunimi, kuris liepė stovėti, manė, kad jie įtartini. Vyras juos abu sugriebė už striukių, liepė nebėgti, paskambino savo draugui, kuriam pasakė išeiti į kiemą. Iš trečios namo laiptinės išėjo apie 28-30 m. amžiaus vyras, kuris priėjo prie Germano ir dešine ranka sudavė šiam per veidą, tada bandė suduoti jam, tačiau nepataikė. Jis pargriuvo. Ar tas vyras dar mušė Germaną, jis nematė, nes buvo prisidengęs veidą. Tada vyrai juos paleido, nuėjo į laiptinę, nuėjo ir jis su Germanu. Jis į ligoninę nesikreipė, nes sužalojimų nepatyrė. Matė, kad iš Germano lūpos bėgo kraujas. Kitą dieną jis su Germanu ir pastarojo motina nuėjo prie to namo, kur pamatė iš laiptinės išeinantį Germaną mušusį vyrą. Šis juos pastebėjo ir pabėgo nieko nesakęs (b.l. 27).

Liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duotais parodymais, kad 2014 m. vasario 28 d., apie 23.30 val., jis kartu su šunimi vaikščiojo šalia Didlaukio g. 31, Vilniuje. Automobilių stovėjimo aikštelėje jis pamatė du įtartinus jaunuolius, nes šie žvilgčiojo į automobilių salonus. Jis priėjo, paklausė pastarųjų, ką šie daro, įtardamas, kad jaunuoliai nori kažką pavogti. Vaikinai atsakė, kad nieko blogo nedaro, tik žiūrinėja į mašinų spidometrus, nors žiūrėjo pro automobilių keleivio pusės langus. Jis vaikinus sulaikė, norėjo skambinti į policiją. Kad vaikinai nepaspruktų, jis paskambino savo draugui, kuris išėjo iš 3 laiptinės į lauką ir priėjo prie jų. Jo draugas pastūmė tuos jaunuolius, o jis pastariesiems pasakė, kad daugiau šitame kieme nesirodytų. Jaunuoliai iškart išėjo, ar buvo sužaloti, jis nematė. Šio įvykio metu jis nieko nemušė (b.l. 30).

2014-03-02 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, Didlaukio g., ties daugiabučiu namu, pažymėtu Nr. 31. Ties minėtu namu, ant šaligatvio rasta raudonos spalvos dėmių, kurios primena kraują (b.l. 14-15).

2014-08-21 G. N. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog G. N. nustatyta kiaurinė muštinė supūliavusi apatinės lūpos dešinės pusės žaizda, kuri padaryta smūginiu kieto buko riboto paviršiaus ar bukabriaunio daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 55).

2014-05-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis G. N. atpažino J. B. kaip asmenį, kuris 2014 m. vasario 28 d., apie 23.30 val. prie Didlaukio g. 31, Vilniuje, be jokios priežasties sudavė vieną kartą kumščiu jam į veidą ir prakirto lūpą (b.l. 56-57).

Įvertinęs šias aplinkybes teismas laiko įrodyta, jog kaltinamasis J. B. 2014 m. vasario 28 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje – prie Didlaukio g. 31 namo, Vilniuje, dėl menkavertės priežasties sudavė vieną smūgį ranka į veidą nukentėjusiajam nepilnamečiui G. N., gim. 1997-11-20, taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiaurinės muštinės apatinės lūpos dešinės pusės žaizda, tokiu būdu savo įžūliais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuoti teisingai.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas (b.l. 86-91, 99-109), administracine tvarka baustas (b.l. 84-85), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus apskrities Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 111, 112, 113). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad nusikaltimas padarytas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo metu, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta J. B. paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo trukmę parenkant artimą bausmės minimumui (BK 42 str. 1 d. 5 p., 50 str.). Tačiau atsižvelgiant į jauną kaltinamojo amžių, į tai, kad yra dirbantis, padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant kaltinamajam Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje pareikštas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai 299,63 Lt (kas atitinka 86,78 Eur) žalą už nukentėjusiajam G. N. suteiktas ambulatorines ir stacionarines gydymo paslaugas. Bylos nagrinėjimo metu buvo gauti civilinio ieškovo atstovo prašymai baudžiamąją nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, taip pat nurodyta, kad civilinį ieškinį palaiko. Kaltinamasis J. B. dėl civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo.

Teisiamojo posėdžio metu ištyrus įrodymus nustatyta, jog nukentėjusysis G. N. dėl kaltinamojo J. B. padaryto sužalojimo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose: 2014-03-02 ir 2014-03-03 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje jam suteiktos Veido ir žandikaulių chirurgo bei burnos chirurgo paslaugos; 2014-03-05 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninėje jam suteiktos Veido ir žandikaulių chirurgo paslaugos; 2014-03-04-2014-03-05, 2014-03-06 lankėsi pas Vaikų chirurgą VšĮ Centro poliklinikoje. Kadangi gydymo išlaidos – 299,63 Lt (kas atitinka 86,78 Eur) apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Vilniaus teritorinė ligonių kasa įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį (CK 6.280 str.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad civilinio ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais, įvertinus ieškinyje nurodytą sugadintų drabužių bei su gydymu susijusių procedūrų, vaistų kainą, darytina išvada, kad reikalavimas dėl turtinės 108 eurų žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai, priteistina 86,78 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Byloje taip pat buvo pareikštas nukentėjusiojo G. N. ir jo atstovės pagal įstatymą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. civilinis ieškinys dėl 108 Eur turtinės žalos ir 1 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jai (D. K.) ir 1 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo G. N..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų jos sūnui stipriai skaudėjo galvą, buvo sumušti du dantys, dėl kiaurai sumuštos lūpos jis negalėjo valgyti ir liko randai, dėl ko ateityje bus reikalinga kosmetinė operacija. Taip pat dėl šio įvykio ji pati ir jos šeima patyrė neapsakomai didelę psichologinę traumą, visi buvo labai sukrėsti. Be to sūnus negalėjo lankyti mokyklos daugiau nei savaitę, negalėjo bendrauti su aplinkiniais. Teismo posėdžio metu D. K. civilinį ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad sūnus tuo metu mokėsi 2-je gimnazijos klasėje. Iki šiol ant veido ir lūpos jam liko randai. Gydytojai rekomendavo ateityje atlikti operaciją. Šiuo metu lūpa sugijo, bet liko randai, kurie trukdo normaliai gyventi. Kol kas nesidomėjo, kiek kainuos operacija, šios išlaidos įeina į moralinės žalos dydį, iš karto po sužalojimo lūpa buvo kiaura ir atrodė baisiai. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų – smurto nukentėjusieji patyrė neigiamų išgyvenimų. Tačiau randas yra vidinėje lūpos pusėje, pati nukentėjusioji dėl pašlijusios sveikatos į gydytojus nesikreipė, byloje jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų G. N. ir D. K. sveikata ženkliai pablogėjo ir/ar gali pablogėti ateityje, nėra. G. N. palyginti neilgą laiko tarpą nelankė mokyklos, nenustatyta, kad po gydymo jo bendravimo galimybės būtų apribotos, kad jis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo; apie tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos būtų sumažėjusios nukentėjusiosios D. K. bendravimo galimybės, duomenų apskritai nėra, jos fizinė sveikata sužalota nebuvo. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusioji. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi išlaidos už gydymą (esamoms ir/ar būsimoms plastinėms operacijoms) yra priskiriamos prie CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuostolių, o tokie nuostoliai atlyginami tik faktiškai turėti, todėl jų atlyginimo reikalaujantis asmuo privalo jas įrodyti. Šiuo atveju būsimų operacijų planavimas negali būti vertinamas kaip neturtinė žala bei nesudaro pagrindo vertinti gydymo ateityje būtinumo bei išlaidų pagrįstumo.

Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, į tai, kad nusikaltimas tyčinis, į kaltinamojo veiksmų intensyvumą (t.y. kad suduotas vienas smūgis), į tai, kad nukentėjusysis G. N. yra nepilnametis, į padarytos turtinės žalos dydį, – spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos ir tenkinus ieškinį būtų neadekvačiai pabloginta kaltinamojo padėtis, o nukentėjusieji nepagrįstai praturtėtų; taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajam priteistina 800 eurų, o nukentėjusiajai – 300 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir J. B. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014-05-09 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – 1 metais laisvės atėmimo ir 23 MGL (866,18 Eur) bauda, jas visiškai sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę J. B. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams ir 23 MGL (866,18 Eur) baudą.

Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2014-05-09 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, įpareigoti per 1 metus nuosprendžio įsitesėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos (įmonės kodas 188783796, buveinės adresas Ž. L. g. 6, 01101 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. B. 86,78 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 78 centus) turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti D. K. iš kaltinamojo J. B. 108 (vieną šimtą aštuonis) eurus turtinei žalai atlyginti ir 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti G. N. iš kaltinamojo J. B. 800 (aštuonis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.