- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-1169-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10934-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- J. R.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-413-375/2013 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei J. R., dalyvaujant institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti 2011-06-15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11379-774/2011 priteisto išlaikymo dydį po 800 Lt ir priteisti iš R. P. nepilnamečio sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog 2011-06-15 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 2 p. buvo aptarta, kad ieškovas savo sūnaus M. P. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 800 Lt kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės. Tačiau nuo 2012 m. balandžio mėnesio dėl užsakymų sumažėjimo atitinkamai sumažėjo ir jo gaunamas atlyginimas, todėl ieškovas nebeišgali sūnaus išlaikymui mokėti po 800 Lt. Pagal finansines galimybes gali mokėti po 300 Lt, jam pragyvenimui liktų 500 Lt per mėnesį. Nuo 2011-06-15, kai buvo priimtas teismo sprendimas, jis neįsigijo jokio nekilnojamojo turto, nenusipirko automobilių, pajamos sumažėjo, t. y. materialinė padėtis pasikeitė iš esmės. Atsakovė turi darbą, gauna pastovų atlyginimą. Ieškovo tėvai (M. P. seneliai) gyvena Vokietijoje ir savo vienintelį anūką pilnai aprūpina visiems metų sezonams reikalingais drabužiais, avalyne, jam perka vaiko amžių atitinančius žaislus. Jam teikiant išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį, tokią pat sumą privalo teikti vaikui ir atsakovė. Vadinasi, vaikui tenka 1 600 Lt kas mėnesį, kai ketverių metų vaikui išlaikyti pilnai pakanka 600 Lt kas mėnesį, nes aprangos, drabužių, avalynės, žaislų jam pirkti nereikia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė 2011-06-15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11379-774/2011 priteisto išlaikymo dydį po 800 Lt ir priteisė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovo R. P. nepilnamečio sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteisė valstybei iš ieškovo - 19 Lt, o iš atsakovės - 11 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. 2011-06-15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys buvo sutarę, jog ieškovas sūnaus išlaikymui mokės po 800 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Vaikas serga vidutinio sunkumo atopiniu dermatitu, jam diagnozuotas kalbos vystimosi sutrikimas, būtinas ilgalaikis logopedinis gydymas. Atsakovė pateikė vaiko poreikių skaičiuotę, jog per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia 900 – 1 000 Lt. Ieškovas nuo 2012-09-28 niekur nedirba, darbo biržoje registruotas nuo 2013-01-21. (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė sūnus K. P..
Iš Sodros teismo iniciatyva išreikalautų duomenų teismas nustatė, kad ieškovo darbo pajamos, gautos UAB „Josvita“, sumažėjo ne nuo 2012 m. balandžio mėnesio, nes ir 2011 m. - 2012 m. laikotarpiu jos nebuvo didelės. Nežiūrint į tai, ieškovas sugebėjo ir sugeba vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bankui, suteikti paskolą UAB „Josvita“ (šią aplinkybę patvirtino pats ieškovas posėdžio metu, tą įrodo iš banko išreikalauti duomenys). Teismas nurodė, kad ieškovas nebuvo sąžiningas ir nepateikė visapusiškos informacijos apie savo tikrąją turtinę padėtį - 2013-02 04 posėdžio metu pripažino, jog turi sąskaitas Vokietijoje, Slovėnijoje. Darbo biržoje užsiregistravo tik bylos nagrinėjimo metu – 2013-01 21, nors nedirba nuo 2012-09-28. Ieškovas savo vardu turi iki santuokos įsigytą butą bei automobilį. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, darė priešingą, nei teigia ieškovas, išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo iš esmės nepablogėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas, būdamas jauno amžiaus, išsilavinęs, sveikas žmogus, būtų ėmęsis kokių nors priemonių geriau apmokamam darbui susirasti ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį ir galimybes teikti didesnį išlaikymą savo vaikui. Teismas ieškovo siūlomą priteisti sumą - ieškinyje po 300 Lt per mėnesį, bylos nagrinėjimo metu ieškovas sutiko teikti 400 Lt išlaikymą per mėnesį - vertino, kaip neatitinkančią protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei pažeidžiančią vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, juolab, kad vaikas turi specialiųjų poreikių – serga atopiniu dermatitu, dėl kalbos korekcijos jam būtina logopedo pagalba. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytas, atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieno mėnesio minimalią algą (MMA). 2012-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1543 MMA nuo 2013-01-01 yra 1 000 Lt. Iš atsakovės atsiliepimo ir pateikto sūnaus M. poreikių skaičiuotės teismas nustatė, kad atsakovė, gaudama vidutiniškai apie 2 300 Lt darbo užmokestį, vaiko kasdieninių ir specialiųjų poreikių patenkinimui per mėnesį išleidžia 900 – 1 000 Lt. Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškovas turi pareigą išlaikyti (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų K. P., ieškovo reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį tenkino iš dalies ir išlaikymo dydį sumažino iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo sūnaus M. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant procesinės ir materialiosios teisės normas bei neišsprendus bylos iš esmės. Nurodo šiuos skundo argumentus:
1) Teismas išvadą, jog nėra pagrindo keisti išlaikymo dydį, grindė atsakovės prielaidomis, kad, jos įsitikinimu, ieškovo pajamos po santuokos nutraukimo net tik nesumažėjo, bet, tikėtina, ir padidėjo. Apeliantas teigia, kad teismui nenurodė aplinkybės, jog nedirba jau nuo 2011 metų, tačiau nurodė, kad materialinį išlaikymą sūnui mokėjo iš santaupų, todėl teismo argumentai dėl nesąžiningumo ir visapusiškos informacijos apie tikrąją turinę padėtį nepateikimo nepagrįsti. Sąskaitose, esančiose Vokietijoje ir Slovėnijoje, lėšų nėra. Nuo 2011-06-15, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, apeliantas neįgijo jokio nekilnojamojo turto, nenusipirko automobilių, o pajamos sumažėjo, t. y. materialinė padėtis pasikeitė iš esmės. Tačiau teismas šių aplinkybių apelianto naudai nevertino, o jas vertinio išimtinai atsakovės interesais. Šiuo metu jo turtinė padėtis yra žymiai prastesnė: jis yra įrašytas į darbo biržos įskaitą, darbo užmokesčio negauna, pajamų neturi, tačiau aktyviai ieškosi darbo. Gautą kreditą padeda sumokėti apelianto tėvai. Šių aplinkybių teismas taip pat nevertino.
2) Teismas neturėjo pagrindo vadovautis atsakovės pateikta vaiko poreikių skaičiuote, kadangi joje nurodytoms išlaidoms pagrįsti nepateikė nei kvitų, nei kasos čekių, nei pažymų iš atitinkamų įstaigų, t. y. neįrodė, kad atsakovė tokias išlaidas tikrai patyrė. Teismas taip pat turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad apelianto tėvai savo anūką M. aprūpina išimtinai gerais rūbais, žaislais, avalyne, todėl atsakovei tų daiktų pirkti nereikia ir šių išlaidų ji nepatiria.
3) Teismas pažeidė vaikų lygiateisiškumo principą, kadangi klausimą sprendė tik dėl sūnaus M. materialinio išlaikymo. Pats teismas pripažino, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat nurodė, kad atsižvelgia į gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaiko išlaikymui, tačiau lygiateisiškumo principu nesivadovavo, nes priėmė sprendimą, kuriuo išsprendė tik sūnaus M. materialinį išlaikymą. LAT Senato nutarimo Nr. 54 11 p. nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, taip pat turi laikytis įstatyme įtvirtinto principo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas byloje rašytinius įrodymus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K., į šį faktą neatsižvelgė, nevertino apelianto turtinės padėties nei pagal objektyvius, nei pagal subjektyvius veiksnius.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą pašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundo argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo šalių pateiktus įrodymus, kuriais šalys grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių sumažėjimą. Ieškinys buvo pareikštas motyvuojant pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi ir tik bylos nagrinėjimo metu teismas išsiaiškino, kad ieškovui atsirado prievolė išlaikyti sūnų K. gimusį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovo turtinės padėties pasikeitimo nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių: ieškovui nuosavybės teise tebepriklauso gyvenamoji patalpa, iš kurios nuomos jis gauna pajamų, taip pat transporto priemonė, jo darbo užmokestis, remiantis Sodros duomenimis, po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo nesumažėjo, ieškovo išlaidos kredito įstaigai už įsigytą butą taip pat nėra naujai atsiradusios, nes hipoteka pagal kredito sutartį įregistruota 2007 m. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, jog ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. ieškinio reikalavimą sumažinti išlaikymą sūnui M.i tenkino, tik ne visa apimtimi. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sutiko mokėti po 400 Lt kas mėnesį, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad toks išlaikymo dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei pažeidžia vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystimuisi, įvertinant ir tai, kad vaikas turi specialiųjų poreikių. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nenukrypo nuo LAT praktikos, kurioje pabrėžiama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Apelianto argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis atsakovės pateikta vaiko poreikių skaičiuote nepagrįsti, kadangi ieškovas šio įrodymo neginčijo. Be to, teismas vadovavosi LAT suformuota praktika, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi laikyti minimalios mėnesinės algos dydį, kuris nuo 2013-01-01 yra 1 000 litų. Todėl teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko kasdieninius bei specialiuosius poreikius, kuriems išlaidos buvo nurodytos vaiko poreikių skaičiuotėje, turėjo pagrindą išlaikymo dydį sumažinti iki 500 Lt. Apelianto argumentai, kad teismas privalėjo įvertinti tai, jog jo tėvai savo anūką M. aprūpina gerais rūbais, žaislais, avalyne ir kt., todėl atsakovei tų daiktų pirkti nereikia, ir ji šių išlaidų nepatiria, yra nepagrįsti. Seneliai dovanoja anūkui drabužių ir žaislų, tačiau pareiga išlaikyti vaikus, užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas tenka tėvams, todėl ieškovo senelių dovanos anūkui negali garantuoti tinkamo jo išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl atsakovo turtinės padėties pasikeitimo vertinimo
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis, įvertinus jo pajamas ir turimą turtą, po teismo sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė, t. y. nepablogėjo, su kuo apeliantas nesutinka. Ieškovo teigimu, jo turtinė padėtis nuo 2012 m. balandžio mėn. iš esmės pasikeitė dėl sumažėjusio atlyginimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, o ne tik šalių (ar vien atsakovės) paaiškinimus, pagrįstai nustatė, kad ieškovo pajamos ir tuoj po sprendimo, kuriuo iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 800 Lt kas mėnesį, priėmimo taip pat buvo minimalios (b. l. 62-65), bet tai nesutrukdė ieškovui keletą metų vykdyti jo gera valia prisiimtą įsipareigojimą mokėti pakankamai didelį išlaikymą nepilnamečiam vaikui - po 800 Lt kas mėnesį. Ši pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė leidžia teigti, kad ieškovo tikroji turtinė padėtis nėra atskleidžiama. Tokią išvadą patvirtina ir kita apylinkės teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovas, gaudamas tik minimalias pajamas (ar net negaudamas jokių, kaip jis teigia), turėjo ir turi galimybę vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bankui ir net suteikti paskolą UAB „Josvita“. Apelianto teiginiai, kad išlaikymą nepilnamečiam vaikui jis teikė iš santaupų, kad jo paties nurodytose turimose sąskaitose Vokietijoje ir Slovėnijoje piniginių lėšų nėra, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl šios aplinkybės negali būti nustatytos. Pažymėtina, kad ieškovas 2013 m. sausio 23 d. posėdyje yra nurodęs, kad jo pajamos yra 1 500 Lt (b. l. 71-72), nors jis tuo metu jau buvo registruotas darbo biržoje (b. l. 72). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, neįrodyta.
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų reikalavimų, susijusių su įrodymų vertinimu (CPK 185 straipsnis), ir vertindamas įrodymus, laikėsi teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu, kad jų nebuvo. Pirmosios instancijos teismo atliktas nurodytų įrodymų vertinimas atitinka šiuos reikalavimus.
Tėvų pareiga teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vien gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi siekdamas gauti didesnes pajamas. Visos abejonės priteisiant ir nustatant išlaikymo dydį vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvo (motinos) turtinės padėties, jo(s) gaunamų pajamų, galimybių teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vadovaudamasis vaiko interesais, t. y. laikyti, kad tokiu atveju yra pagrindas priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas teigdamas, kad jis aktyviai ieškosi darbo, šios aplinkybės taip pat jokiais įrodymais nepatvirtino (CPK 178 straipsnis).
Dėl atsakovo pareigos teikti išlaikymą kitam nepilnamečiam vaikui įvertinimo
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad ieškovas turi kitą išlaikytinį - nepilnametį sūnų K., gimusį (duomenys neskelbtini). Tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė ir būtent dėl to sumažino teismo sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymo sūnui M. dydį nuo 800 Lt iki 500 Lt. Būtent dėl ieškovui atsiradusios naujos pareigos išlaikyti kitą sūnų yra pagrindas konstatuoti ieškovo turtinės padėties pasikeitimą (pablogėjimą), turintį tiesioginės įtakos nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimui (jo sumažinimui). Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl išlaikymo sūnui M. priteisimo ir nevertino aplinkybių, susijusių su kito nepilnamečio sūnaus išlaikymu. Byloje buvo pareikštas reikalavimas tik dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. pakeitimo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl šio reikalavimo, įvertino ieškovo pareigą išlaikyti ir kitą nepilnametį sūnų, tačiau konkretaus dydžio išlaikymo nepilnamečiui sūnui K. priteisimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi išlaikymas gali būti teikiamas ir gera valia.
Dėl nepilnamečio vaiko poreikių pagrįstumo
Ieškovas ginčija atsakovės pateiktą teismui vaiko poreikių skaičiuotę (b. l. 23), pagal kurią atsakovė nurodo turinti 900 - 1 000 Lt vaiko išlaikymo išlaidų kas mėnesį, teigdamas, kad tokia skaičiuotė neturi įrodomosios reikšmės, kadangi nepateikti išlaidas pagrindžiantys kvitai, čekiai, pažymos ir pan. Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, padarė tinkamą išvadą, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti yra būtinas ne mažesnis, kaip minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kadangi minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 1 000 Lt, atsakovės pateikta išlaidų vaiko poreikiams tenkinti skaičiuotė pagal joje nurodytas išlaidas tam tikriems vaiko poreikiams (maistui, rūbams, laisvalaikiui, ir pan.) tenkinti ir įvertinus tai, kad nepilnametis vaikas dar turi specialių poreikių dėl susirgimų, pripažintina pagrįsta, nereikalaujant konkretaus tam tikrų išlaidų pagrindimo.
Apelianto argumentai, kad teismas privalėjo įvertinti tai, jog jo tėvai savo anūką M. aprūpina gerais rūbais, žaislais, avalyne ir pan., todėl atsakovei šių daiktų nereikia pirkti, ir ji šių išlaidų nepatiria, yra nepagrįsti. Kaip jau nurodyta, tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), jie privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Todėl ieškovo senelių dovanos anūkui negali garantuoti jo tinkamo išlaikymo ir nesant jų pareigos teikti išlaikymą bet kada gali būti nutrauktas jų teikimas anūkui.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.