Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, dalyvaujant atsakovui V. O., jo atstovei advokatei G. V., ieškovui V. P., jo atstovams A. P., advokatui V. T., trečiojo asmens atstovei I. J., vertėjoms V. J., V. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. O., V. O. (V. O.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-87-835/2015 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams R. O. ir V. O., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl leidimo įteisinti savavališką statybą be žemės sklypo bendraturčių sutikimo gavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė leisti įteisinti be atsakovų sutikimo savavališkai pastatytą inžinerinį statinį – nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1995 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame sklype bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis šalys turi ir statinius. Ieškovas valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (aikštelę, kanalizacijos rezervuarą). Namo vidaus nuotekų sistema sumontuota statant namą 1986 metais. Rezervuaras dėl savo konstrukcijos ir ilgalaikio naudojimo tapo pralaidus, išleidžia buitines ir fekalines nuotekas į aplinką, taip ją teršdamas. Nuotekos, atitekančios iš atsakovams priklausančių patalpų per nesandarius vamzdynus, esančius ieškovui priklausančiose gyvenamosiose patalpose, ištekėdavo ir užliedavo ieškovo patalpas pusrūsyje, vonią ir klozetą, visame bute būdavo fekalijų tvaikas, antisanitarinės sąlygos. Nesulaukdamas atsakingo bendraturčių požiūrio į problemą, renovavo buitinių nuotekų sistemą, atjungė nuo bendrai naudojamo buitinių nuotekų vamzdyno į jo gyvenamąją dalį įeinantį vamzdyną ir sumontavo naujus vamzdynus, nukreipdamas nuotekas į naujai sumontuotus buitinių nuotekų valymo įrenginius. Šiuos įrenginius sumontavo bendrame sklype, minimaliai užimdamas sklypo plotą, kuriuo faktiškai naudojasi tik ieškovo šeima, nesukeldamas jokių nepatogumų ar nuostolių atsakovams. Nuotekų sistemos renovacijos darbus atliko savo lėšomis, užtikrino tinkamą sistemos funkcionavimą ir sustabdė kasdien patiriamus didelius nepatogumus ir nuostolius savo turtui. Nuotekų nutekamuosius vamzdžius ir valymo įrenginį įrengė 2013 m. gegužės 24 d., jie visiškai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, tai patvirtina 2013 m. gegužės 16 d. įrenginio atitikties deklaracija. Atsakovai nesutiko dėl naujo įrenginio statybos, todėl legalizuoti statinį neturi galimybės. Atsakovai nepateikė jokių reikšmingų nesutikimo argumentų. Senosios kanalizacijos veikimo nenutraukė, todėl ja atsakovai gali naudotis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino. Leido ieškovui be atsakovų sutikimo įteisinti savavališkai pastatytą inžinerinį statinį – nuotekų valymo įrenginį 0,1995 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad bendraturčiai nesugeba problemų spręsti derybų būdu, konfliktuoja. Atsakovai neįrodė, kad ieškovas, įsirengęs naują valymo įrenginį, sugadino bendro valymo įrenginio veikimą, kad iš įrenginio išvalyto vandens išleidimas sėsdina atsakovų namo dalies pamatus. Įrenginio atitiktį statybos techninių reikalavimų dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams patikrins kompetentingos valstybės institucijos, kai ieškovas kreipsis dėl savavališkos statybos įteisinimo. Ieškovui priklausanti vamzdyno dalis nuo bendro naudojimo vamzdyno buvo atjungta nesustabdant bendro vamzdyno funkcionavimo. Atsakovų bute problemos su kanalizacijos veikimu atsirado dėl senos nuotekų sistemos blogo funkcionavimo, o ne dėl ieškovo įrengto atskiro nuotekų vamzdyno. Atsakovų negalėjimui naudotis bendra nuotekų sistema neturi įtakos naujos pastatymas, kadangi jos viena su kita nesusijusios. Atsakovas niekada neremontavo bendrosios kanalizacijos vamzdyno. Ieškovas dėl blogos bendros nuotekų sistemos būklės ir funkcionavimo turėjo ją rekonstruoti, todėl teismas nepripažino atsakovų atsisakymo duoti sutikimą motyvuotu, jis trukdė ieškovui įgyvendinti teisę į statybą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad su sprendimu nesutinka.

Teismas pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 297 straipsnį, privalėjo palikti ieškinį nenagrinėtą dėl to, kad ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatyto išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovus dėl sutikimo atlikti statybos darbus ar neteisėtų statybų padarinių registravimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas išsiuntė atsakovams prašymą duoti sutikimus savavališkai pastatyto statinio rengimui. 2013 m. balandžio 22 d. raštu ieškovas informavo atsakovus, kad įsirengs atskirą kanalizaciją; 2013 m. gegužės 3 d. atsakovai atsakė ieškovui, kad jiems privalu visas savo teises įgyvendinti kaip bendrasavininkams, pasiūlė bendros kanalizacijos renovacijai pasitelkti specialistus; 2015 m. gegužės 8 d. raštu ieškovas pranešė išsiaiškinęs, kad jokių leidimų ir atsakovų sutikimo naujos kanalizacijos įrengimui nereikia, todėl jis įsirengia atskirą kanalizaciją; 2013 m. gegužės 30 d. raštu ieškovas informavo, kad 2013 m. gegužės 24 d. jis įsirengė atskirą kanalizaciją. Po šių veiksmų atsakovai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie LR aplinkos ministerijos (toliau – statybos inspekcija), kuri nustatė, kad ieškovo statyba buvo savavališka ir įpareigojo jį šalinti savavališkos statybos padarinius. Pranešimai dėl ruošimosi įsirengti atskirą kanalizaciją ir informavimas, kad kanalizacija jau įrengta, negali būti vertinami kaip kreipimasis dėl sutikimo davimo. Bendraturčiai duoda sutikimą ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. A., byla Nr. 3K-3-1265/2002). Ieškovas neatskleidė savo siekių, nepateikė būsimo statinio techninio projekto, pagal kurio sprendinius galima būtų vertinti, ar ieškovo planuotos vykdyti statybos įtakotų atsakovų teises ir interesus. Ieškovas per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nustatytą laikotarpį turėjo gauti atsakovų sutikimą, tačiau to nepadarė, iš karto kreipėsi į teismą. Su savavališka statyba susijusius dokumentus gavo tik iš teismo. Atsakovai nežinojo, koks tai statinys, kieno ar kaip įrengtas.

Teismas, vertindamas tariamo atsakovų atsisakymo motyvų pagrįstumą, nesuprato ir neatskleidė ginčo dalyko, todėl bylą išsprendė neteisingai. Teismas nepagrįstai atsakovams perkėlė įrodinėjimo naštą, kad ieškovo savavališka statyba iš esmės pažeidžia jų teises. Teismas nenustatinėjo aplinkybių dėl ieškovo kreipimosi į atsakovus dėl sutikimo davimo, ieškovas taip pat neįrodė, kad kreipėsi į atsakovus gauti sutikimą, tokių duomenų byloje nėra. Negalima konstatuoti, kad atsakovai neįrodė atsisakymo pagrįstumo, nes ieškovas nesikreipė į atsakovus dėl sutikimo davimo.

Ieškinio motyvai dėl senosios kanalizacijos visiško nusidėvėjimo ir maksimalaus aplinkos teršimo neatitinka tikrovės. Pagal Alytaus RAAD Alytaus rajono agentūros 2014 m. balandžio 10 d. patikrinimo aktą Nr. 63 bendroji kanalizacija yra sandari, aplinkos neteršia, atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Tai yra oficialus rašytinis valstybinės institucijos įrodymas, turintis prima facie įrodymo teisinę galią. Kanalizacijai reikėjo vamzdyno remonto. Atsakovams bandant derinti šalių interesus, ieškovas juos ignoravo, veikė suabsoliutindamas savo interesus. Atsakovai siūlė atlikti renovacijos darbus naudojantis UAB „Simno komunalininkas“ paslaugomis, tačiau ieškovas atsisakė. Ieškovas pažeidė šalių kooperavimosi principą, nebendradarbiavo su atsakovais. Ieškovo pozicija nenuosekli. Iš pradžių ieškovas bandė priversti atsakovus atsisakyti bendros kanalizacijos, vėliau savavališkai įsirengė naują, deklaruodamas, kad seną kanalizaciją palieka atsakovams. Kai atsakovai norėjo seną kanalizaciją remontuoti, ieškovas tam kliudė.

Teismas iškraipė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles šios kategorijos bylose. Atsisakymo pagrįstumui užtenka realios grėsmės, kad savavališkos statybos darbai neigiamai įtakos bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus. Ieškovas privalėjo pašalinti visas abejones dėl atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, tačiau to nepadarė. Ieškovo savavališka statyba kėlė realią atsakovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Atsakovai 2013 metų lapkritį suplanavo kapitalinius bendros kanalizacijos remonto darbus ir apie tai informavo ieškovą. Specialistams pradėjus kasimo darbus, ieškovas iškvietė policiją, išreiškė savo, kaip bendrasavininko, niekuo nemotyvuotą draudimą atlikti remonto darbus, statybos inspekcijai pateikė skundą. Darbai nutrūko. Specialistai, pradėję vykdyti darbus, konstatavo bendros kanalizacijos atjungimą nuo filtravimo sistemos ir naujosios kanalizacijos neteisėtą prijungimą prie jos. Naujoji kanalizacija savavališkai įrengta žemės plote tarp senosios kanalizacijos, namo ir privažiavimo kelio, t.y. gruntinio filtravimo mechanizmo įrengimui nėra vietos, todėl ieškovas savavališkai atjungė bendros kanalizacijos gruntinį filtravimą ir prijungė prie jos savavališką kanalizaciją. Atsakovų pasamdyti specialistai nustatė, kad bendra kanalizacija neveikia dėl jos atjungimo nuo gruntinio filtravimo vamzdžio. Atjungus gruntinio filtravimo vamzdį, jokio filtravimo neliko, bendra kanalizacija nustojo veikti, pasidarė tik rezervuaras, kuris prisipildo po kelis kartus per mėnesį. Tuo tarpu jai funkcionuojant normaliomis sąlygomis (su gruntinio valymo mechanizmu) (vienakameris septikas), jos išvežimu rūpintis reikėjo vos kelis kartus per metus. Savavališkas statinys sumontuotas prie pat bendros kanalizacijos, kas apriboja atsakovų prieigą prie bendros kanalizacijos, trukdo atlikti jos remonto darbams, užtikrinti priežiūrą. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta, o žemės sklypo dalis, kurią ieškovas išnaudoja savavališkai statybai, skirta bendros kanalizacijos eksploatavimui, todėl ja naudotis vien tik ieškovas negali. Ieškovas pažeidė STR 2.07.01:2003 404.4 punktą, nes naujo įrenginio vykdomas filtravimas neatitinka minimalių atstumų ir yra nukreiptas į namo pusę. Ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad jo valymo įrenginys teršia aplinką. Iš ieškovo valymo įrenginio į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių ir komunalinių nuotekų užterštumas viršija nustatytas normas ir pažeidžia Nuotekų tvarkymo reglamento 29 p. reikalavimus. Už tai ieškovui 2014 m. gegužės 12 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 100 Lt dydžio bauda. Tai patvirtina ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. rugsėjo 21 d. atsiliepimas. Kiti savavališkos statybos trūkumai, keliantys realią grėsmę atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams aptarti atsakovų atstovės baigiamojoje kalboje. Žodinio apeliacinio proceso metu apeliantas ir jo atstovė nurodė, jog tai yra gruntinio filtravimo vamzdžio atjungimas nuo senojo kanalizacijos rezervuaro ir prijungimas prie naujo kanalizacijos įrenginio, STR 2.07.01:2003 404.4 punkto pažeidimas dėl vandens leidimo po namu, dėl ko sėda jo pamatai, ieškovo atsisakymas prižiūrėti bendrą valymo įrenginį.

Prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas nepažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvo. Ieškovas išsiuntė atsakovams prašymą duoti sutikimus savavališko statinio rengimui ir įteisinimui. 2013 m. balandžio 22 d. raštu pranešė atsakovams apie ketinimą įsirengti atskirą kanalizaciją, nes dėl bendros kanalizacijos kyla konfliktai, tačiau atsakymo negavo. Iš atsakovų 2013 m. gegužės 3 d. rašto suprato, kad jie sutinka dėl biologinio nuotekų valymo įrenginio įrengimo, tačiau jis neturi teisės riboti senąją (liekančią) kanalizaciją. 2013 m. lapkričio 11 d. atsakymu prašė sutikimo statinio įteisinimui. Atsakovai žinojo, kad ieškovo ir jų sanitariniai mazgai įrengti skirtinguose aukščiuose, dėl ko, užsikimšus rezervuaro vamzdžiui arba jam užakus, fekalijos per ieškovo sanitarinius mazgus išbėga į pusrūsio patalpą, taip pat žinojo, kad senasis rezervuaras nesandarus, teršia gruntą ir dėl to prie ieškovo durų tvyro fekalijų dvokas. Šias aplinkybes atsakovai ignoravo ir joms spręsti nieko nesiūlė. Senąja kanalizacija atsakovams naudotis neriboja. Ji funkcionali, neaišku dėl jos veikimo kokybės. Atsakovai per 2013 m. SĮ „Simno komunalininkas“ paslaugomis naudojosi 4 kartus ir išvežė 16 kubinių metrų nuotekų. Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013 m. birželio 19 d. aktu Nr. SPA-983-(14.2) nustatė, kad biologinis buitinių nuotekų valymo įrenginys yra nesudėtingas I grupės statinys, todėl nemano, kad atsakovams būtų reikalingi dokumentai. Biologinis nuotekų valymo įrenginys buvo sertifikuotas gaminys, atitinkantis ES reikalavimams. Atsakovų naudojamos kanalizacijos vamzdžių nepažeidė. Biologinių nuotekų valymo įrenginio statymo vieta buvo apspręsta vietos aplinkybių, įrenginį įsirengė prie savo buto durų, 3,75 m. atstumu. Atsakovų buto durys yra kitoje namo pusėje, 10,2 metrų atstumu. 8 m. atstumo nuo namo negalėjo išlaikyti, nes naujo įrenginio pastatymo galimybes ribojo esantis namas ir kelias. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodyta, kad senosios kanalizacijos sistemos rezervuaro ir naujai įrengto biologinio valymo įrenginio vietos yra greta. Bendradarbiavimo ir kooperavimosi galimybės buvo ribotos. Atsakovai nenorėjo iš esmės spręsti kanalizacijos pertvarkymo. Panaikinus senąją kanalizaciją, netikslinga įrengti naują bendrą kanalizacinę sistemą ir palikti galimybes nesutarimams ir konfliktams. 2014 m. balandžio 10 d. patikrinimo akto Nr. 63 duomenys yra priešingi atsakovų teiginiams. Iš vyr. specialisto 2014 m. balandžio 2 d. patikrinimo akto matyti, kad per 2013 m. atsakovai sunaudojo 56 m² vandens, nuo šio vandens kiekio turėjo būti 44,8 m² išvežtų nuotekų. Tačiau atsakovai išvežė tik 16 m² nuotekų. Akivaizdu, kad į gruntą per plastikinius vamzdžius pateko 28,8 m² nuotekų teršalų, kurie dvokia ir teršia aplinką. Nepagrįsti atsakovo kaltinimai, kad ieškovas, įsirengdamas biologinius nuotekų valymo įrenginius, panaikino kanalizacijos filtraciją. Nuotekų filtracija iš senojo kanalizacijos rezervuaro nėra galima. Įsirengdamas biologinius nuotekų valymo įrenginius senosios kanalizacijos nesugadino, nes atsakovai ja naudojosi 2013 m. ir nuotekas išvežė 4 kartus. Ieškovo biologinis nuotekų valymo įrenginys nėra sujungtas su senosios kanalizacijos nuotakynės vamzdžiu, tai atskiri įrenginiai. Atsakovai nepaaiškina, nuo ko ieškovas atjungė gruntinio filtravimo vamzdį. Jokio rezervuaro atjungimo neatliko. Atsakovai nori turėti bendrą nuotekų sistemą, tačiau tai atitinka tik jų interesus. Ieškovo vonia ir tualetas yra žemiau ir jų patvenkimo grėsmė visą laiką išliktų. Teismas teisingai nustatė įrodinėjimo dalyką ir teisingai atskleidė bylos esmę. Teismui pateikė visus dokumentus apie įrengtą biologinį nuotekų valymo įrenginį. Atsakovai neteisingai nurodo, kad ieškovas draudė renovacijos darbus. Nesutiko, kad atsakovai atkastų ir panaikintų užaklintų 3-jų plastikinių vamzdžių atkimšimą, nes tai draudė daryti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Alytaus rajono agentūra patikrinimo aktu Nr. 63.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai neįrodė savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, siejamo su žemės sklypo ir dvibučio gyvenamojo namo bendraturčio ieškovo atsijungimu nuo bendros nuotekų šalinimo sistemos, sumontuojant naują atskirą vidaus ir lauko buitinių nuotekų šalinimo sistemą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto ir ieškovo nesirūpinimo bendro kanalizacijos rezervuaro remontu

Apeliantai pagrįstai teigia apie bendraturčių pareigą tarpusavio sutarimu valdyti, naudotis ir disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės objektais, tačiau neteisingai nurodo, jog ieškovas nesilaikė nagrinėjamos kategorijos byloms spręsti nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, nes niekada nesikreipė į atsakovus dėl sutikimo atlikti statybos darbus ar neteisėtų statybų padarinių registravimo.

Aplinkybė, kad šalims bendrosios nuosavybės teise priklausiusio buitinių nuotekų vamzdyno ir rezervuaro eksploatacija niokojo ieškovo patalpas, sudarydama antisanitarines sąlygas, yra įrodyta ieškovo ir jo atstovų paaiškinimais, 2011, 2012 metų fotonuotraukomis t. 1 b.l. 29-33, 35-37, ieškovo kreipimusi dėl šios problemos 2011 m. į seniūniją, 2014 m. rugsėjo 29 d. M. seniūno raštu Nr.(1.3)R3-347 (t. 1 b.l. 40, 108). Atsiliepime į ieškinį atsakovai pripažįsta, jog nuotekos užliedavo ieškovo būstą, tačiau teigia, kad taip atsitiko ne eksploatuojant bendrą kanalizacijos sistemą, o dėl ieškovo savavališkai rengiamos atskiros buitinių nuotekų šalinimo sistemos. Pastarąją aplinkybę paneigia šalių pripažįstamas faktas, kad ginčo įrenginį ieškovas įrengė 2013 m., o nuotraukose užfiksuota data rodo užliejimą 2011, 2012 metais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abiejų šalių pateiktas susirašinėjimas patvirtina atsakovų žinojimą apie nuolatinį ieškovo buto apliejimą ir jo ketinimą įsirengti atskirą nuotekų sistemą. Tai rodo ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, jog 2013 m. balandžio 22 d. raštu ieškovas informavo atsakovus, kad įsirengs atskirą kanalizaciją. Apeliantai teisingai nurodo, kad ieškovas, pranešęs apie ketinimą įsirengti ginčo įrenginį, nepateikė jį charakterizuojančių projektinių pasiūlymų, tačiau byloje jie iš esmės neginčijo, kad jiems buvo žinoma apie ieškovo norą įsirengti naują buitinių nuotekų valymo sistemą ir kad jie tam sutikimo nedavė, nes siūlė remontuoti senąją kanalizacijos sistemą. Esant tokiai situacijai, ginčo įrenginio projektinę dokumentaciją ieškovui pateikus byloje, pirmosios instancijos teismas ginčą pagrįstai išnagrinėjo iš esmės. Dėl to nėra nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą apeliacinio proceso stadijoje.

Atsakovai nepateikė priešieškinio dėl ieškovo atsisakymo įgyvendinti bendraturčių teises jų pageidaujamu būdu (bendro kanalizacijos rezervuaro remonto ir eksploatacijos ar naujos bendros nuotekų sistemos įrengimo), todėl bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovų atsisakymas duoti sutikimą atlikti atskiros vidaus ir lauko buitinių nuotekų šalinimo sistemos įrengimui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantų argumentų jiems aktualiais bendraturčių teisių įgyvendinimo klausimais (ieškovo kliudymo atsakovams remontuoti bendrą kanalizacijos įrenginį, jo atitikimo aplinkosaugos reikalavimams, nusidėvėjimo nebuvimo, šio rezervuaro neteisėto atjungimo nuo filtravimo sistemos, bendraturčių pareigos rezervuarą bendrai remontuoti ir eksploatuoti ir kt.).

Dėl atsakovų atsisakymo duoti sutikimą ginčo statybai

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai protingai nemotyvavo savo nesutikimo įteisinti statinį, ieškovo pastatytą be jų sutikimo, ir neatskleidė pateikto pasiūlymo akivaizdžiai negatyvaus poveikio jų teisėms ir teisėtiems interesams. Įstatyminis reglamentavimas sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atsisakymo duoti sutikimą nelegalios statybos įteisinimui, atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui tenkanti įrodinėjimo pareiga ir kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose yra teisingai nurodyta apeliacine tvarka vertinamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas jos nekartoja, atmesdamas apeliantų teiginį dėl neteisingai paskirstytos įrodinėjimo naštos, nesutinkant su ieškiniu.

Realios grėsmės apeliantų teisėms ir teisėtiems interesams nepagrindžia ir kiti apeliacinio skundo motyvai.

Apeliantai neįrodė, kad bendra kanalizacija neveikia dėl jos atjungimo nuo gruntinio filtravimo vamzdžio, kad ieškovas naują kanalizacijos įrenginį prijungė prie filtravimo sistemos, priklausančios bendram nuotekų rezervuarui, ir kad dėl ginčo įrenginio veikimo sėda namo pamatai bei skyla sienos.

Iš šalių ir trečiojo asmens atstovės paaiškinimų, liudytojų A. K., M. S. parodymų, fotonuotraukų t. 2 b.l. 72-74, 88, 143, 149 ir bendrą nuotekų rezervuarą apibūdinančių nekilnojamojo turto registro bei techninių duomenų matyti, kad 1986 m. pastatyto kanalizacijos rezervuaro paskirtis yra ne nuotekų filtravimas, o kaupimas. Šalys pripažino, kad iš jo tiesiogiai į gruntą buvo išvesti du vamzdžiai, apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog per tuos vamzdžius į gruntą patekę nuotekos išsivalę tekėjo po namu. Įtekamasis vamzdis išliko, o ištekėjimo vamzdžius ieškovas užaklino. Tai jis padarė įpareigotas Alytaus RAAD Alytaus rajono agentūros vyr. specialisto 2014 m. balandžio 10 d. atlikto patikrinimo aktu. Akte nurodyta, kad, vadovaujantis LR aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr.D1-515 patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ 7 punkto reikalavimais, nuotekų surinkimo sistema turi būti sandari, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą, dėl to iš buitinių nuotekų kaupimo rezervuaro reikia pašalinti plastmasinius vamzdžius, kurie sudaro galimybę nuotekoms patekti į aplinką, ir užsandarinti jų buvimo vietas rezervuare, tai padaryti turi rezervuaro bendraturčiai.

Pastaroji aplinkybė, o ne tariamas ginčo įrenginio prijungimas prie filtravimo sistemos, priklausančios bendram nuotekų rezervuarui, pagrindžia faktą, kad po rezervuaro užsandarinimo atsakovai privalėjo žymiai dažniau nei keturis kartus per metus naudotis asenizacijos paslaugomis, kaip buvo iki užsandarinimo. Tai nereiškia, kad bendra kanalizacija neveikia. Nuotekų kaupimo rezervuaras yra talpykla pavienių objektų ar jų grupių nuotekoms kaupti ir laikyti tol, kol jos bus transportuojamos galutinai sutvarkyti (Aplinkos apsaugos ministro 2015 m. sausio 89 d. įsakymu Nr. D1-18 patvirtinto Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo 1 sk. 2.2 p.). Bendras nuotekų rezervuaras neturėjo ir negalėjo turėti filtravimo sistemos, atitinkančios statybą ir aplinkosaugą reglamentuojančius teisės aktus.

Byloje nėra įrodymų apie tai, kad vamzdžiu, kurį užaklino ieškovas, nuotekos iš senojo rezervuaro patekdavo ne į gruntą, o į drenažo sistemą (minėta, kad tai paneigė pats apeliantas, pripažindamas, jog naudotas nuotekų filtravimas buvo neleistinas), kita vertus, byloje nėra įrodymų apie tai, kad išvalytos nuotekos iš ginčo sistemos valymo įrenginio kokiu nors būdu patenka į bendrą kanalizacijos rezervuarą. Tai paneigia ginčo nuotekų valymo įrenginio techninis pasas (iš aeracinės dalies išvalytos nuotekos patenka į antrinį sėsdintuvą, nuskaidrėję nuotekos – į išleidimo lataką ir nuvedimo liniją), kuri, kaip nurodė projektuotojas M. S. rašytinėse išvadose bei žodžiu apeliacinės instancijos teisme, gali nuvesti į vandens telkinį, filtravimo lauką, drenažo sistemą. Konkretų būdą pasirenka užsakovas, filtracinis šulinys nėra būtinas. Ieškovas paaiškino, kad nuvedimo linija yra sujungta su drenažo sistema, einančia vieno metro atstumu šalia namo. Trečiojo asmens atstovė patvirtino, jog toks išvalytų nuotekų šalinimo būdas yra teisėtas ir leistinas (paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, raštas t. 3 b.l. 62), todėl apeliantų argumentas dėl įrenginio neatitikimo STR 2.07.01:2003 404.4 punkto reikalavimams laikytinas nepagrįstu (pagal šį punktą nuotekų šalintuvo mechaninio atsparumo ir pastovumo esmė yra ta, kad veikiančios apkrovos nesukeltų žalos, kurios pasekmės yra neadekvačios jo suirimui (griūčiai) šalia jo esamų pastatų ar jų dalių, inžinerinių statinių ar jų dalių deformacijos ar griūčių). Vietovės drenažo sistemos nuotrauka t. 3 b.l. 63 patvirtina, jog vandens nutekėjimas vyksta nuo namo, o ne į namo pusę, dėl to atmestini apeliantų argumentai apie namo pamatų sėsdinimą ir sienų skilimą dėl ginčo įrenginio veikimo. Pažymėtina, kad nėra ginčo dėl drenažo sistemos sandarumo, be to, anot apelianto, iš senojo kanalizacijos rezervuaro iki jo užaklinimo nuotekos patekdavo tiesiogiai po namu, taigi pamatų sėsdinimas vyko iki ginčo statinio įrengimo. Be to, apeliantas pripažino, kad namo siena buvo įskilusi namo įsigijimo metu. Liudytojo A. K. atlikta apžiūra ir parodymai patvirtina ne nuotekų iš naujo valymo įrenginio išleidimą į seną rezervuarą, o iš pastarojo išeinančių vamzdžių nupjovimą ir užaklinimą. Iš jo atlikto nuotekynės sistemos apžiūros akto ir parodymų matyti, kad, atliekant tyrimą, nebuvo atkasta ginčo įrenginio nuvedimo linijos sujungimo su drenažo sistema ar kita vieta; išvados apie tai, iš kur ateina ir nueina bendraturčių rezervuare matomi vamzdžiai, yra aiškiai prielaidinio pobūdžio (t. 3 b.l. 35-36). Apeliantai nepasinaudojo apeliacinės instancijos teismo siūlymu dėl šių aplinkybių ištyrimo skiriant ekspertizę.

Apeliantai nenurodė priežasčių, trukdančių eksploatuoti seną nuotekų rezervuarą ir apribojančių prieigą prie jo, nekonkretizavo aplinkybių, kliudančių atlikti jo remonto darbus ir priežiūros užtikrinimą. Naudojimosi tvarka žemės sklypu, kuriame yra ginčo įrenginys, nėra nustatyta, sklypas priklauso abiems šalims, nuotrauka t. 2 b.l. 75 patvirtina, kad ginčo įrenginys neriboja apeliantų prieigos prie seno nuotekų rezervuaro.

Apelianto teiginys apie ginčo įrenginio skleidžiamą dvoką nėra pagrįstas jokiais įrodymais (pvz., antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktu ar pan.). Vienkartinis nustatytas iš ieškovo valymo įrenginio į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių ir komunalinių nuotekų užterštumo nustatytų normų viršijimas, pažeidžiant Nuotekų tvarkymo reglamento 29 p. reikalavimus, buvo įvertintas administracine tvarka. Kadangi trečiasis asmuo nenurodė jokių ginčo įrenginio trūkumų, kurie neleistų jo eksploatuoti, o įrenginys atitinka ES reikalavimus pagal 2013 m. gegužės 16 d. atitikties deklaraciją nr. 154, pastaroji aplinkybė nepripažintina sudarančia realią grėsmę apeliantų interesams. Ieškovas neginčija, kad atstumas nuo namo iki įrenginio neatitinka reikalaujamo specialiais teisės aktais nustatytų sanitarinių apsaugos zonų (filtravimui į aplinką – ne mažiau nei 8 m. nuo namo) (t. 2 b.l. 131), tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti realią grėsmę apeliantų interesams, sprendžiant dėl ieškovo teisės įteisinti statinį be jų sutikimo. Pažymėtina, jog ginčo įrenginys pastatytas beveik šalia senojo nuotekų rezervuaro, dėl kurio skleidžiamo kvapo ir neleistino nuotekų išleidimo į gruntą būdo tarp šalių ginčo nebuvo, taigi, su tuo susiję aplinkybės pačios savaime atsakovų teisių nepažeidžia. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad jas patikrins ir įvertins atsakingos valstybės institucijos, spręsdamos dėl įrenginio atitikties statybos techniniams reikalavimams, aplinkosaugos, paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, kai ieškovas kreipsis dėl savavališkos statybos įteisinimo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai neįrodė savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsmės, kylančios iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp atsakovų atsisakymo duoti sutikimą ginčo statybai argumentų ir ieškovo teisių pažeidimo eksploatuojant bendrą kanalizacijos sistemą yra akivaizdi disproporcija, todėl teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1,2 dalys). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2016 m. vasario 15 d. ieškovas sumokėjo 500 Eur advokato pagalbos išlaidų (t. 4 b.l. 42). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijos 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2014 m. trečiąjį ketvirtį buvo 696,7 Eur), atitinka advokato darbo apimtį byloje, todėl priteistinos. Iš atsakovų priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 6,40 (šešis Eur 40 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).