Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Danisevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui A. B. (išvadą teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad be 400 Eur atlyginimo už darbą pradėjo gauti po 30 Eur kas mėnesį išmoką už vaiką. Atsakovas dukrai paskambina, aplankė, kai buvo grįžęs iš Norvegijos, kur jis, jos žiniomis, dirba, tačiau nei pinigais, nei drabužiais prie dukters išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas žino apie posėdį. Jai sakė, kad neturėjo pinigų, todėl nemokėjo išlaikymo, bei kad mokės, kai teismas nuspręs. Dukrą išlaikyti jai padeda mama – tiek pinigais, tiek maistu.

Atsakovas A. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai teikti tinkamai (b. l. 27). Ieškovės teigimu, atsakovas apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką žino. Atsakovas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga visiškai nesidomėjo, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principus, ieškovės prašymu byla teismo posėdyje nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė siūlo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. A., kadangi jos gyvenimo ir buities sąlygos geros. Nurodė, jog iš atsakovo priteistinas vaiko išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, ieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. B., gimusios 2014 m. sausio 1 d., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime tėvais įrašyti ieškovė V. A. ir atsakovas A. B. (b. l. 6). Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Ieškovės paaiškinimais, byloje pateiktomis pažymomis apie šeimos sudėtį ir asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 7,8), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada Nr. VT-1-823 nustatyta, kad nepilnametė E. B. gyvena kartu su ieškove. Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados Nr. VT-1-823 matyti, kad ieškovė V. A. su dukra E. B. gyvena nuomojamame 36 kv. m. vieno kambario bute su visais patogumais, esančiame Gegučių g. 17-90 Kėdainių m., gyvenimo ir buities sąlygos geros, namuose švaru ir tvarkinga (b. l. 25-26). Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad ieškovė V. A. dirba (duomenys neskelbtini) pardavėja (b. l. 12-14), gauna vidutiniškai 400 Eur dydžio darbo užmokestį (b. l. 15-16). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. VT-1-823 nurodyta, kad ieškovė taip pat gauna 30 Eur išmoką vaikui. Pasak V. A., ji su atsakovu A. B. kartu negyvena nuo 2016 m. gruodžio mėnesio. Atsakovas teikė dukrai išlaikymą po 120 Eur per mėnesį iki 2017 m. gruodžio 1 d., vėliau ir šiuo metu išlaikymo dukrai nebeteikia, šiuo metu yra užsienyje, dukrai skambina, neseniai ją aplankė. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad V. A. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 9), jos vardu yra registruotas automobilis Volkswagen-VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš byloje pateiktos Kėdainių Kėdainių lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) 2018-02-28 informacijos Nr. S-45 nustatyta, kad E. B., gim. 2014-01-01, gyv. (duomenys neskelbtini), Kėdainiai lanko šio lopšelio-darželio „Aguonėlių“ ikimokyklinio ugdymo grupę, vienos dienos mokestis už maitinimą vidutiniškai iki 2,00 Eur (b. l. 11).

Pagal CK 3.169 straipsnį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu tėvai nesutaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Pagal CK 3.174 straipsnį teismas išsprendžia ginčą vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Šioje konkrečioje byloje mažametė E. B., gim. 2014-01-01, nesugeba išreikšti savo nuomonės.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra aiškiai suformuluota ir nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje (civ. b. Nr. 3K-3-320/2006) nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi.

Byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas A. B. gyvena užsienyje, su savo dukra E. B. bendrauja telefonu, yra nusišalinęs nuo dukters auginimo ir auklėjimo, neteikia dukrai materialinio išlaikymo. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nuo pat gimimo rūpinasi savo dukra, ją išlaiko, gyvena kartu su dukra, yra sudariusi dukrai jos amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas, byloje nesant įrodymų dėl ieškovės netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo (ieškovės šeima neįrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą), bei į tai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo dukters auklėjimo, neteikia jai materialinio išlaikymo, daro išvadą, kad nepilnametės dukters E. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką, kadangi gyvendama su motina dukra yra saugi, esanti aplinka atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, vaiko gyvenamoji vieta dėl to nepasikeis, todėl vaiko E. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina– ieškove V. A. (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas yra vaiko E. B., gim. 2014-01-01, tėvas, todėl privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Išlaikymas apima lėšas, reikalingas vaiką tinkamai aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimo, laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsakovas Lietuvoje nedirba (b. l. 35), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 36), jo vardu yra registruotos trys transporto priemonės, kurioms įregistruotas areštas (b. l. 37-43). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Darytina išvada, kad atsakovas nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą E. B., teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas dukters materialiai neberemia nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, dukrą išlaiko ji viena, padedant jos mamai. Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys dėl 180,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters E. B. išlaikymui priteisimo yra pagrįstas (atsižvelgus į vaiko amžių, tokia suma šiuo metu gali patenkinti vaiko poreikius), ir tenkintinas visiškai (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodyta suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistina nuo ieškinio padavimo dienos – 2018-03-16 iki E. B., gim. 2014-01-01, pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, iš atsakovo priteistinas dukters E. B. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2018-03-16 (už 3,5 mėn.) – 420 Eur. Ieškovei pavestina uzufrukto teise tvarkyti dukteriai E. B. priteistą išlaikymą (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl lėšų vaikui išlaikyti priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti tokią tėvo A. B. bendravimo su nepilnamete dukra E. B. tvarką: atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 18.00 val. ir parveždamas į namus sekmadienį iki 18.00 val. Konkretus savaitgalis nenustatomas, todėl atsakovas apie vaiko paėmimą savaitgaliui privalo informuoti ją - ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja pusę Šv. Kalėdų ir pusę Šv. Velykų švenčių laiko. Poriniais metais Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną E. praleidžia su ja – ieškove, antrą Šv. Kalėdų dieną – su atsakovu. Neporiniais metais Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną E. praleidžia su atsakovu, antrą Šv. Kalėdų dieną – su ja – ieškove. Neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną E. praleidžia su ja – ieškove, antrą Šv. Velykų dieną – su atsakovu. Poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną E. praleidžia su atsakovu – antrą Šv. Velykų dieną – su ja – ieškove. Pirmą gegužės savaitgalį per Motinos dieną E. praleidžia su ja – ieškove, pirmą birželio savaitgalį per Tėvo dieną E. praleidžia su atsakovu.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą teikiančios institucijos nuomonę, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepasiūlė, teismas mano, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 150,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 177,00 Eur žyminio mokesčio (100,00 Eur (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) + 77,00 Eur (180,00 Eur x 12 mėn. = 2160,00 Eur (išlaikymas periodinėmis išmokomis) + 420,00 Eur (išlaikymo įsiskolinimas) = 2580,00 Eur x 0,03%), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės nei 3,00 Eur, bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidos į valstybės biudžetą iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. B., gim.2014 m. sausio 1 d., gyvenamąją vietą su ieškove V. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B., gim. 2014-01-01, 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. kovo 16 d. iki E. B. pilnametystės - 2032 m. sausio 1 d., išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 420,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo E. B. įsiskolinimą.

Pavesti lėšas, skirtas vaiko E. B., gim. 2014-01-01, išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai V. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku E. B., gim. 2014-01-01, tvarką:

1. A. B. bendrauja su E. B. kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 18.00 val. ir parveždamas į namus sekmadienį iki 18.00 val. Konkretus savaitgalis nenustatomas, todėl A. B. apie vaiko paėmimą savaitgaliui privalo informuoti V. A. ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

2. A. B. su dukra E. B. bendrauja pusę Šv. Kalėdų ir pusę Šv. Velykų švenčių laiko. Poriniais metais Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną E. B. praleidžia su motina V. A., antrą Šv. Kalėdų dieną – su tėvu A. B.. Neporiniais metais Kūčių ir pirmą Šv. Kalėdų dieną E. B. praleidžia su tėvu A. B., antrą Šv. Kalėdų dieną – su motina V. A.. Neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną E. B. praleidžia su motina V. A., antrą Šv. Velykų dieną – su tėvu A. B.. Poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną E. B. praleidžia su tėvu A. B., antrą Šv. Velykų dieną – su motina V. A.. Pirmą gegužės savaitgalį per Motinos dieną E. B. praleidžia su motina V. A., pirmą birželio savaitgalį per Tėvo dieną E. B. praleidžia su tėvu A. B..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. B. bylinėjimosi išlaidas: ieškovei V. A. - 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei - 177,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.