- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- I-1254-505/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02544-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Algis Markevičius, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Z. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 29 d. raštą Nr. (33.205)R-3036 „Dėl prašymo pateikti informaciją ir dokumentus“ (b. l. 2).
Pareiškėjas skunde nurodė, jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamu raštu atsisakyta pateikti pareiškėjui turtinių vienetų (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos verčių nustatymo ataskaitas, kuriomis 2008 metų rudenį buvo nustatytos tų butų rinkos vertės, motyvuojant tuo, kad prašoma suteikti informacija yra susijusi su kitais fiziniais asmenimis.
Pareiškėjas su skundžiamu aktu nesutinka, kadangi jam neleidžiama gauti iš atsakovės įrodymus apie butų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjo šeima gyvena nuo 1994 m. kovo 3 d., bendro naudojimo patalpų -7,09 kv. m virtuvės Nr. 3-4, 1,93 kv. m tualeto Nr. 3-2, 2,29 kv. m vonios Nr. 3-3 bei 8,05 kv. m Nr. 3-1, 1,66 kv. m Nr. 3-5 ir 4,49 kv. m Nr. 3-8 koridorių plotų trečdalių rinkos verčių įtraukimą į tų butų rinkos verčių nustatymo ataskaitas.
Iš pastato (duomenys neskelbtini), 2-o aukšto plano matyti, jog visi trys tame aukšte esantys butai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojosi tomis pačiomis bendrojo naudojimosi patalpomis, todėl tų pačių patalpų vienodi trečdaliai visose, atskirai kiekvienam butui sudarytose, tų butų rinkos vertės nustatymo ataskaitose, sudarytose to paties turto vertintojo tuo pačiu metu, t. y. 2008 metų rudenį, turėjo būti vienodos rinkos vertės, sąlygotos ir tų bendrojo naudojimo patalpų trečdalių dydžio (ploto). Mano, jog siekis gauti prašytas turto vertinimo ataskaitas yra teisėtas. Prašytose pateikti turto vertinimo ataskaitose iš asmens duomenų paminėti tik nuomininkų S. K. ir I. Š. vardai ir pavardės, kas per ilgalaikį (nuo 1994 m. kovo 3 d. iki 2009 metų) naudojimąsi bendro naudojimo patalpų patogumais tampa ir taip žinomi. Pareiškėjas siūlė atsakovei prašomose turto vertinimo ataskaitų kopijose užtušuoti ar kitaip pašalinti duomenis, kuriuos atsakovė mano negalinti teikti, tačiau pareiškėjas buvo žodžiu informuotas, kad atsakovė pareiškėjui neteiks jo 2018 m. spalio 3 d. prašymu prašytų ataskaitų kopijų bei neleis su jomis susipažinti. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 14-17).
Atsiliepime į skundą nurodė ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmens aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jei kiti įstatymai nenumato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau, kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Šią nuostatą patvirtina ir prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmens aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau- ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 25 punkte išdėstyta nuostata, kurioje numatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Kadangi pareiškėjo prašymas pateikti dokumentų kopijas atsakovo buvo gautas 2018 m. spalio 3 d., taigi terminas atsakymui pateikti buvo 2018 m. spalio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo atsakyta skundžiamu raštu, mano, kad atsakymas į pareiškėjo prašymą buvo pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymą atsakovė išnagrinėjo ir teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka pateikė skundžiamą raštą, kuriame nurodė, jog negali pareiškėjui teikti prašomos informacijos ir dokumentų kopijų, nes pareiškėjo prašoma informacija yra susijusi su kitais fiziniais asmenimis. Pažymėjo, kad kartu su skundžiamu raštu pareiškėjui buvo pateikta su jam vis dar nuomojamu butu susijusi informacija ir buvo pasiūlyta su likusia vertinimo ataskaitos informacija susipažinti Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriuje. Tačiau pareiškėjas nesikreipė į atsakovę dėl susipažinimo su minėta informacija.
Atsakyme Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad asmens duomenų pateikimą reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuris asmens duomenis tretiesiems asmenims leidžia teikti tik esant šiame įstatyme nustatytam pagrindui. Atkreipė dėmesį, kad šio įstatymo paskirtis yra saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Galiojančiose Asmens duomenų tvarkymo Kauno miesto savivaldybėje taisyklėse, patvirtintose 2018 m. rugpjūčio 7 d. Direktoriaus įsakymu Nr. A- 2620, ši nuostata yra pakartota. Taigi siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta suteikti informaciją apie Vaižganto g. 20 esančių 2 ir 3 butų nekilnojamojo turtų vertinimo ataskaitas bei šių dokumentų kopijas.
Atsakovės atstovės nuomone, prašomos pateikti informacijos pateikimas ar nepateikimas niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Pareiškėjas prašė atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikti jam nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), 2008 m. vertinimo ataskaitą kartu su gretimų antro ir trečio butų (priklausančių nuosavybės teise ne Kauno miesto savivaldybei) ataskaitomis. Tačiau pareiškėjui ir jo šeimos nariams 2008 m. gruodžio 17 d. išduotą valstybės garantiją Nr. 2696 pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. A-4618 apskundus administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi (bylos Nr. A-525-969/2010) panaikino skundžiamus administracinius aktus, nurodydamas, kad teismui panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą ir valstybės garantiją, Kauno miesto savivaldybės administracijai kyla pareiga iš naujo organizuoti pareiškėjo nuomojamo buto įvertinimą rinkos kaina, taip pat iš naujo siūlyti pasirinkti valstybės garantijos rūšį. Suteikiant naują valstybės garantiją buvo remiamasi naujai atlikta 2014 m. minėto buto (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, su kuria pareiškėjas yra susipažinęs, kadangi vis dar vyksta teisminiai procesai kitose administracinėse ir civilinėse bylose, kuriose pareiškėjo prašyta informacija buvo pateikta.
Akcentavo, kad pareiškėjas prašo duomenų, kurie neturi ir neturės įtakos valstybės garantijos išdavimui ir vykdymui, bei prašymo pateikimo atsakovei metu jau buvo nagrinėjamos bylos teismuose pagal naujuosius VĮ Registrų centro pateiktus duomenis ir atitinkamai pagal 2014 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, todėl mano, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip ankstesnio laikotarpio (beveik 10 metų senumo) buto vertinimo ataskaita ar joje užfiksuoti duomenys galėjo pažeisti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
Mano, kad atsakovės pateiktas ginčijamas atsakymas nepažeidė ir negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, nes nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos, todėl yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 29 d. rašto Nr. (33.205)R-3036 „Dėl prašymo pateikti informaciją ir dokumentus“, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. spalio 3 d. prašymą pateikti pareiškėjo prašomą informaciją ir dokumentus (2008-2009 metų uždarosios akcinės bendrovės Census Optimus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas), pateikė skundžiamą atsakymą ,,Dėl prašymo pateikti informaciją ir dokumentus“, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pagal byloje esančius ir pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (Regionų apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. e1-65-423/2018, kurioje pareiškėjas R. Z. prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. A1-216; 2015 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. 2750; Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. A1-1263; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pareiškėjui sudaryti sąlygas butą adresu (duomenys neskelbtini), privatizuoti Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, ir kurioje 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018 pareiškėjo R. Z. apeliacinis skundas buvo atmestas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas) nustatyta, objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pagal 1996 m. birželio 25 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (nuomos sutartyje buto Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi šiomis viešame nekilnojamojo turto registre įregistruotomis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini): 20,86 kv. m. gyvenamojo ploto butu Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris susideda iš kambario, pažymėto (duomenys neskelbtini) (20,86 kv. m.), su rūsiu, pažymėtu (duomenys neskelbtini) (5,21 kv. m.) ir bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis (duomenys neskelbtini) (28/400 nuo 4,02 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (28/400 nuo 2,78 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (28/400 nuo 6,74 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (4/12 nuo 8,05 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (4/12 nuo 1,93 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (4/12 nuo 2,45 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (4/12 nuo 7,09 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (4/12 nuo 1,66 kv. m.). Šiose patalpose pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1994-03-03. Ginčo patalpose nuo 2004 m. vasario 3 d. yra deklaruota nuomininko R. Z. sūnaus - nepilnamečio D. Z. (gim. 2003 m. lapkričio 6 d.) ir dukters - T. S. gyvenamoji vieta.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka buvo atkurtos piliečių V. M., A. M. (įpėdinių) ir S. M. nuosavybės teisės į ginčo patalpas natūra, nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys šių patalpų nuomininkams suteiktą valstybės garantiją. Nuosavybės teisės minėtiems asmenims atkurtos: savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-4231 „Dėl piliečio V. M. nuosavybės teisių į 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ (iš dalies pakeistas 2015-09-30 įsakymu Nr. A1-1100); savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-4232 „Dėl piliečio A. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių į 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ (iš dalies pakeistas 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Al-1098); savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-4233 „Dėl piliečio S. M. nuosavybės teisių į 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ (iš dalies pakeistas 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Al-1099). Minėti sprendimai (įsakymai) yra galiojantys, nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, jie pareiškėjui yra žinomi (tai patvirtina Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-355-554/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-969/2010), todėl jie privalomi vykdyti ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims bei teisėtus lūkesčius atkurtų nuosavybės teisių savininkams (jų teisių perėmėjams).
Atsižvelgiant į tai, kad į ginčo patalpas yra atkurtos buvusių savininkų nuosavybės teisės natūra, nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys šių patalpų nuomininkams suteiktą valstybės garantiją, laikytina, kad Kauno miesto savivaldybė šias patalpas Civilinio kodekso nustatyta tvarka subnuomoja jame gyvenančiam nuomininkui R. Z. ir jo šeimos nariams D. Z. ir T. S. (Atkūrimo įstatymo 20 str. 2 d. ir 3 d.), kurie pagal Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turi teisę į valstybės garantiją, numatytą Kompensacijų įstatymo 9 straipsnyje. Savininkams sugrąžintose gyvenamose patalpose gyvenantiems buvusio valstybinio (savivaldybės) ar visuomeninio butų fondo nuomininkams yra garantuojama teisė gyventi jose dar tam tikrą laiką, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Turto savininkui ir nuomininkui išduodamuose garantiniuose dokumentuose, be kita ko, numatomi valstybės įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu atveju ir tų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Kompensacijų įstatymo 9 str. 5 d.). Šios nuostatos galioja ir pasikeitus namo, namo dalies, buto savininkui. Nurodytų teisės normų pagrindu savivaldybės su savininkams sugrąžintų gyvenamųjų patalpų nuomininkais sudarytos nuomos sutartys tampa terminuotomis, o šių nuomos sutarčių pabaiga yra siejama su nuomininkams išduotų valstybės garantijų įvykdymu. Pareiškėjui ir jo šeimos nariams atlaisvinus turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas po valstybės garantijos įvykdymo (ar iškeldintiems iš jų) atsakovas privalės šias patalpas Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti savininkams (tretiesiems asmenims) pagal perdavimo ir priėmimo aktą (Kompensacijų įstatymo 9 str. 12, 13 d.).
Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog R. Z., D. Z. ir T. S. 2008 m. gruodžio 17 d. buvo išduota valstybės garantija Nr. 2696 pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. A-4618 „Dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z.“, tačiau, nesutikdamas su nustatyta ginčo patalpų verte, pareiškėjas šiuos administracinius aktus (2008 m. gruodžio 17 d. valstybės garantiją Nr. 2696 ir įsakymą Nr. A-4618 dėl jos išdavimo) apskundė administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi (bylos Nr. A525-969/2010) panaikino skundžiamus administracinius aktus, nurodydamas, kad teismui panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą ir valstybės garantiją, atsakovui kyla pareiga iš naujo organizuoti pareiškėjo nuomojamo buto (ginčo patalpų) įvertinimą rinkos kaina, taip pat iš naujo siūlyti pasirinkti valstybės garantijos rūšį.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga patvirtina, jog vykdydamas minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį, ir vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1, 2 ir 14 dalimis, Turto vertinimo įstatymu ir Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1455 1.2 punktu, atsakovas organizavo buto (duomenys neskelbtini), įvertinimą rinkos verte. UAB „Krivita“ (su kuria įstatymų nustatyta tvarka buvo sudaryta turto vertinimo paslaugų teikimo sutartis) atliko ginčo patalpų vertinimą ir pateikė 2014 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 14-K-004, kurioje buvo nustatyta pareiškėjo nuomojamų ginčo patalpų rinkos vertė valstybės garantijos pasirinkimui ir garantinio dokumento išdavimui - 34 000 Lt (kas atitinka 9 847,08 Eur).
Šioje administracinėje byloje taip pat buvo nustatyta, jog atsakovas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3, 5, 6 ir 11 dalimi, Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ 2.2 ir 2.3 papunkčiais, Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumo, apskaitos ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793, 3, 6 punktais ir 8.4 papunkčiu, remdamasis 2014 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita Nr. 14-K-004 ir vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525- 969/2010, priėmė 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. Al-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“, kuriuo suteikė R. Z. ir jo šeimos nariams: sūnui D. Z. ir dukrai T. S., nuomojantiems savininkams grąžintas gyvenamąsias patalpas (20,86 kv. m. bendrojo ploto su dalimi bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų (duomenys neskelbtini) (1/3 nuo 8,05 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (1/3 nuo 1,93 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (1/3 nuo 2,45 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (1/3 nuo 7,09 kv. m.) ir (duomenys neskelbtini) (1/3 nuo 1,66 kv. m.) (duomenys neskelbtini) (nuomos sutartyje butas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nepareiškusiems savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, valstybės garantiją, kuria įsipareigojama, kad jiems bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. A1-216; panaikinti 2015 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. A1-1263; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pareiškėjui sudaryti sąlygas butą adresu (duomenys neskelbtini), privatizuoti Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję administracinę byla Nr. e1-65-423/2018, pareiškėjo R. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-4127-629/2018 pareiškėjo (apelianto) R. Z. apeliacinį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kaip minėta, pareiškėjas 2018 m. spalio 3 d. prašymu kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą Kauno miesto savivaldybės administraciją, siekė gauti informaciją ir dokumentus – turtinių vienetų (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008-2009 metais uždarosios akcinės bendrovės Census Optimus“ atliktas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas ir jose esančias turto rinkos vertes.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo 2018 m. spalio 3 d. prašymą, 2018 m. spalio 29 d. rašte Nr. (33.205)R-3036 „Dėl prašymo pateikti informaciją ir dokumentus“, nurodė, jog negali pateikti turtinių vienetų (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 metais atliktų vertinimo ataskaitų, kadangi pareiškėjo prašoma pateikti informacija, susijusi su kitais fiziniais asmenimis. Kito asmens duomenų pateikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuris asmens duomenis tretiesiems asmenims leidžia teikti tik esant šiame įstatyme nustatytam pagrindui. Informavo, kad pagal šį įstatymą nėra pagrindo pareiškėjui teikti asmens duomenų, susijusių su trečiaisiais asmenimis nesant duomenų subjektų sutikimų. Taip pat pateikė pareiškėjui išnuomotų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 metais nepriklausomų vertintojų uždarosios akcinės bendrovės „Census Optimus“ atliktos vertinimo ataskaitos Nr. VN-08/10-347 turto vertės nustatymo pažymos kopiją ir nurodė, jog su visoje ataskaitoje Nr. VN-08/10-347 esama medžiaga galima susipažinti Nekilnojamojo turto skyriuje.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad su skundžiamu aktu nesutinka, nes juo apsimestiniu kitų asmenų asmens duomenų apsaugos pretekstu pareiškėjui neleidžiama išgauti iš atsakovo įrodymus apie butų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjo šeima gyvena nuo 1994 m. kovo 3 d., bendro naudojimo patalpų -7,09 kv. m virtuvės Nr. (duomenys neskelbtini), 1,93 kv. m tualeto Nr. (duomenys neskelbtini), 2,29 kv. m vonios Nr. (duomenys neskelbtini) bei 8,05 kv. m Nr. (duomenys neskelbtini), 1,66 kv. m Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4,49 kv. m Nr. (duomenys neskelbtini) koridorių plotų trečdalių rinkos verčių įtraukimą į tų butų rinkos verčių nustatymo ataskaitas. Pareiškėjo siekis gauti prašytas turto vertinimo ataskaitas yra teisėtas, nes yra būtina išsiaiškinti ar teisingai (vienodai) tos pačios bendrojo naudojimo patalpos yra įvertintos atskirai kiekvienoje iš trijų tų butų rinkos vertės nustatymo ataskaitų.
Taigi byloje ginčas iš esmės yra kilęs tarp pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, kuri, pareiškėjo teigimu, jam nesuteikė išsamios informacijos ir nepateikė dokumentų.
Asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, šios teisės įgyvendinimo tvarką ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 09 01 iki 2018 11 23). Minėto įstatymo 1 straipsnyje yra apibrėžtas jo taikymas.
Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 07 16 iki 2019 01 01) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip administracinė paslauga nurodyta įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19–36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau- ir Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 11 23).
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 29 d. raštas Nr. (33.205)R-3036 yra atsakymas į pareiškėjo 2018 m. spalio 23 d. prašymą (atsižvelgiant į minėtų Taisyklių 35.1 (į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys) ir 35.2 (į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys) punktuose pateiktą atsakymo sąvoką). Todėl atsakovo atsakymas turi atitikti ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytus informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principus. Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnyje įvardyti minėti principai bei detalizuotas šių principų turinys.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo 2018 m. spalio 29 d. rašto Nr. (33.205)R-3036 turinį, konstatuoja, kad pateiktas atsakymas atitinka Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnyje įvardytą informacijos išsamumo principą, reiškiantį, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija. Minėtame rašte išdėstytos esminės faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo prašymo, ginčijamu raštu pareiškėjui pateikta informacija jo prašomu klausimu atitiko jo prašymo turinį (atsakovas pateikę pareiškėjui išnuomotų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 metais nepriklausomų vertintojų uždarosios akcinės bendrovės „Census Optimus“ atliktos vertinimo ataskaitos Nr. VN-08/10-347 turto vertės nustatymo pažymos kopiją (pridedama))., t. y. atitiko tokio pobūdžio informacijai keliamus išsamumo reikalavimus.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas, nes juo apsimestinai kitų asmenų asmens duomenų apsaugos pretekstu pareiškėjui neleidžiama išgauti iš atsakovo įrodymus (pareiškėjas siūlė atsakovui pašalinti asmenų duomenis ir dokumentų), tačiau šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas, nes tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į valstybės ar savivaldybių institucijas, prašydamas informacijos, susijusios su kitų asmenų duomenimis, tokius teisinius santykius reglamentuoja tiek Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (kaip specialioji teisės norma, apibrėžianti, kokius asmens duomenis, kokiems subjektams ir kokiomis sąlygomis duomenų tvarkytojas gali teikti), tiek Viešojo administravimo ir Teisės gauti informaciją įstatymai (kaip bendrosios viešosios teisės normos, apibrėžiančios asmenų prašymų viešojo administravimo institucijose nagrinėjimo tvarką, terminus ir atsakymų formą bei turinį). Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja, kokio turinio turi būti duomenų tvarkytojo atsakymas į gautą asmens prašymą dėl duomenų teikimo, todėl darytina išvada, kad toks atsakymas turi atitikti bendruosius reikalavimus, išdėstytus Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių IV skyriuje. Šios teisės normos nustato, kad atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia (Taisyklių 38 punktas). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, atsisakymo priežastis turi būti motyvuota, tai yra, turi būti nurodytas atsisakymo teikti informaciją teisinis pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019).
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta jo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio, nustatančio pagrindines šio įstatymo sąvokas, 3 dalyje nustatyta, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2016/679.
Pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (4 str. 1 p.). Asmens duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (4 str. 2 p.). Duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys (4 str. 11 p.). Duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami asmens duomenys, nesvarbu, ar tai trečioji šalis ar ne. Tačiau valdžios institucijos, kurios pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę gali gauti asmens duomenis vykdydamos konkretų tyrimą, nelaikomos duomenų gavėjais; tvarkydamos tuos duomenis, tos valdžios institucijos laikosi taikomų duomenų tvarkymo tikslus atitinkančių duomenų apsaugos taisyklių (4 str. 9 p.).
Pagal Reglamento (ES) 2016/679) 6 straipsnio (Tvarkymo teisėtumas) 4 dalį kai duomenų tvarkymas kitu tikslu nei tas dėl kurio duomenys buvo surinkti, nėra grindžiamas duomenų subjekto sutikimu arba Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri yra demokratinėje visuomenėje būtina ir proporcinga priemonė 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams apsaugoti, duomenų valdytojas siekdamas įsitikinti, ar duomenų tvarkymas kitu tikslu yra suderinamas su tikslu, dėl kurio iš pradžių asmens duomenys buvo surinkti, atsižvelgia, inter alia į: a) visas sąsajas tarp tikslų, kuriais asmens duomenys buvo surinkti, ir numatomo tolesnio duomenų tvarkymo tikslų; b) aplinkybes, kuriomis asmens duomenys buvo surinkti, visų pirma susijusias su duomenų subjektų ir duomenų valdytojo tarpusavio santykiu; c) asmens duomenų pobūdį, visų pirma ar tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys pagal 9 straipsnį, ar tvarkomi asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas pagal 10 straipsnį; d) numatomo tolesnio duomenų tvarkymo galimas pasekmes duomenų subjektams; e) tinkamų apsaugos priemonių, kurios gali apimti šifravimą ar pseudonimų suteikimą, buvimą.
Taigi asmens duomenys gali būti tvarkomi ir duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš sąlygų: jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą; sudaroma arba vykdoma sutartis; kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (Reglamento (ES) 2016/679) 6 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodė, kam jam reikalinga prašoma informacija apie kitus fizinius asmenis (nagrinėjamu atveju nuomininkų S. K. ir I. Š. turto vertinimo ataskaitos) ir kokiais tikslais ketina ją naudoti, t. y. pareiškėjo prašymas neatitiko Reglamento (ES) 2016/679) 6 straipsnio (Tvarkymo teisėtumas) 4 dalies nuostatų.
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog nepaisant to, koks buvo pareiškėjo prašomos informacijos (dokumentų) (turtinių vienetų (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 metais atliktų vertinimo ataskaitų) gavimo tikslas, informacija apie kitų fizinių asmenų (turto savininkų, nuomininkų) (informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas)) ekonominio, socialinio pobūdžio požymius laikytina asmens duomenimis, tokia informacija (dokumentai) galėjo būti teikiama tik esant minėtų asmenų sutikimui. Todėl remiantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo pageidaujamos informacijos (dokumentų) pateikimo, nes pareiškėjas neturėjo teisės gauti privačios informacijos apie kitą asmenį be šio asmens sutikimo, nes tokius asmens duomenis atskleisti draudė Reglamentas (ES) 2016/679).
Įvertinus tai, kokio pobūdžio informacijos (dokumentų) pareiškėjas prašė, atsakovas pagal savo galimybes pakankamai išsamiai ir laiku ją pateikė pareiškėjui. Sprendimas dėl informacijos (dokumentų) pateikimo pasirašytas kompetentingo asmens, nurodyta apskundimo tvarka, nurodyti pakankami argumentai dėl negalėjimo pateikti dalies informacijos (dokumentų) bei įvardinti šaltiniai, kuriuose pareiškėjas gali gauti papildomos informacijos. Paminėto akto forma ir turinys pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas leidžia daryti išvadą, kad jokių esminių pažeidimų, kurie galėjo pažeisti pareiškėjo teises (pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. A1-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“, 2015 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini), priimti ir išduota remiantis 2014 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Kaune, vertinimo ataskaita Nr. 14-K-004, o ne 2008-2009 metais uždarosios akcinės bendrovės Census Optimus“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita), nenustatyta. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Į šią administracinę bylą buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 7 d. pažyma Nr. NTP-7-66 apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas teikiant teisinę pagalbą pareiškėjui R. Z. (b. l. 31).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5249-19358 nuspręsta R. Z. teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 29 d. rašto apskundimo, paskiriant advokatę D. J..
Kadangi pareiškėjo skundas yra netenkintas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.