Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-114-836/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-15
Bylos Nr.
1-114-836/2011
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00254-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
E. J.
Kaltinamasis
T. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-114-836/2011Proceso Nr. 1-66-1-00254-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1;1.1.8.6.2; 1.2.14.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.8.;2.3.6.4.; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 15 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Irmai Arlauskienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Dovydavičienei, nukentėjusiajam E. J., jo atstovei pagal įstatymą I. J., Kėdainių r. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. Sagulynienei, kaltinamajam T. G., jo gynėjui adv. R. Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. G., 2011-03-25 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) kaime, pagrindinėje gatvėje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, naudodamas prieš nepilnametį E. J., gim. (duomenys neskelbtini), psichinę prievartą, tai yra grasindamas paskelbti E. J. kompromituojančią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, apie tai, kad nukentėjusysis tariamai pavogė patėvio R. S. pinigus, vertė E. J. už 200 Lt pirkti mobilaus ryšio telefoną, nukentėjusiajam atsisakius, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-03-26 d., 9.37 val.- 14.17 val. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė SMS pranešimus į E. J. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), grasindamas paskelbti minėtą kompromituojančią informaciją bei reikalaudamas pirkti jo mobilaus ryšio telefoną taip prievartavo nukentėjusiojo E. J. turtą - 200 litų.

Kaltinamasis T. G. dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad pažįsta nukentėjusiojo E. patėvį R. S., jie buvę bendradarbiai, nurodė, kad E. yra nepilnametis, jam gali būti apie 14 metų. Jo draugas V. U. jam pasakė, kad E. turi pinigų, apie 800 litų, todėl jis sugalvojo E. parduoti savo telefoną „SONY ERICSON“. Tiksliai datos nepamena, bet galėjo būti 2011-03-25 d., jis apie 20 val. parašė E. žinutę, kad ateitų ant kelio pakalbėti. Į susitikimą atvažiavo apie 21.30 val. su D. Š. jo automobiliu, prie pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) kaime, kur gyvena E. E. atėjo vienas, tada jis paprašė jo paskolinti pinigų, pradžioje prašė 100 Lt paskolinti, o paskui prašė paskolinti 200 Lt ir sakė, kad už tai jam duos savo mobilaus ryšio telefoną. E. atsakė, kad negali paskolinti, tada jis siūlė jam pirkti telefoną, bet pastarasis sakė pagalvos ir jam parašys. Pinigų reikalavo savo naudai, nes tą vakarą planavo su D. Š. važiuoti į Kauną pasivažinėti, todėl ir reikėjo pinigų. Jis su Š. išvažiavo. Ryte, atsikėlęs, po 9 val. iš savo telefono aparato parašė E. žinutę „ką galvoji?“ Iš viso parašė jam kokias 9-10 žinutes maždaug iki 13 valandos. Žinutėmis siekė E. įsiūlyti parduoti telefoną. Iš žinučių turinio suprato, kad E. telefono nereikia ir jis nenori bendrauti, bet jis vis tiek reikalavo E. pirkti iš jo telefoną už 200 litų, nes kitaip pasakys jo patėviui R. S., kad jis vagia iš jo pinigus. Nors nežinojo ar jis vagia pinigus, tik taip sugalvojo parašyti. Jis pats būdamas E. vietoje būtų išsigandęs tokių veiksmų. Telefonas, iš kurio rašinėjo žinutes E. ir norėjo parduoti yra policijoje. Buvo su V. U. nuvažiavęs pas R. pasikalbėti, bet jų niekas neįleido. Turi pravardę „B.". Pripažįsta, kad neteisėtai reikalavo pinigų iš nepilnamečio, sutinka, kad tokiais veiksmais darė psichologinį spaudimą. Atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. G. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš byloje esančio nukentėjusiojo E. J. apklausos protokolo matyti, kad 2011 m. kovo mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, jį aplankė jo tėvas S. ir davė jam pinigų - 1000 litų, ar apie tai jis pasakojo draugui V. nepamena, bet apie pinigus sužinojo visas kaimas. Tai, kad jis turi pinigų sužinojo „B.", kuris gyvena (duomenys neskelbtini). 2011 m. kovo 25 d. vakare, apie 20 val. jam „B.“ parašė žinutę, kurioje nurodė išeiti ant pagrindinio kelio, vedančio iš (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo, „B.“ buvo vienas, o toliau buvo automobilis VW Golf, priklausantis Š., kuris kaip jis suprato atvežė „B.“. „B.“ jo paprašė paskolinti 200 litų, sakė, kad jam būtinai reikia ant kazino aparatų, jis atsakė, kad negali, neskolins, tada „B.“ ėmė siūlyti pirkti telefoną Sony Ericsson, bet telefono nerodė, jis atsakė, kad jam nereikia jokio telefono, nes pats turi. „B.“ kalbėjo šiek tiek pakeltu tonu, psichologiškai jį spaudė. Kai atsisakė skolinti pinigų ar pirkti telefoną, pastarasis ėmė įkyriai prašinėti pinigų, sakė, kad R., t. y. patėvis, nieko nesužinos. Norėdamas pabaigti pokalbį ir išvengti tolimesnio prašinėjimo, jis pasakė, kad pagalvos ir nuėjo namo. Kitą dieną, kovo 26 d. nuo ryto, maždaug nuo 10 val. „B.“ jam skambinėjo, rašė žinutes: ,,Ar gavai?, „kaip reikalai", „atsiliepk, reikia rimtai pakalbėti", klausė kur jis, kada grįš, bet jis vis tiek neatsiliepė. „B.“ per žinutes grasino, kad pasakys patėviui R., kad jis turi pinigų ir kad tuos pinigus jis vagia iš patėvio, nors iš patėvio jokių pinigų nevogė. Tą pačią dieną, vakare, mama paprašė nueiti į parduotuvę, bet jis atsisakė eiti, nes bijojo, sutikti „B.“, tada mamai papasakojo, kad B. reikalauja pinigų - 200 litų. B. išsigando dėl to, kad jis daug vyresnis, kad jis turi vyresnių draugų, kurie gali ką nors padaryti, jei nevykdys B. reikalavimų ir dabar bijo eiti kur nors vienas (b.l.8-11).

Iš byloje esančio liudytojos I. J. apklausos protokolo matyti, kad E. J. yra jos sūnus. 2011-03-25 d., apie 18 val. sūnus E. J. paprašė išleisti į lauką sakė, kad jam reikia su kažkuo susitikti. Po 10-15 min. sūnus kažkoks keistokas parbėgo namo. Kitą dieną, kovo 26 d., vakare, pastebėjo keistą sūnaus elgesį, baimę ir pasimetimą, paklausė kas nutiko ir sūnus prisipažino, kad „B.", tai yra T. G. jo prašė paskolinti pinigų - 200 litų ir kad liepė atnešti pinigus prie keliuko, lauke. Kaip žino iš sūnaus, B. jau penktadienį, t. y. kovo 25 d. jį išsikvietė į lauką ir lauke reikalavo pinigų, bet sūnus sakė, kad neturi. Sūnus sakė, kad B. griežtai liepė atnešti jam pinigus, o sūnus visaip išsisukinėjo, žadėjo pinigus atnešti vėliau. B. grasino, kad jei negaus 200 litų, pasakys sugyventiniui R. S., kad E. vagia iš jo pinigus, nors vaikas nebuvo pavogęs jokių pinigų iš sugyventinio. 2011-03-26 d., vakare apie 22 val., pas juos į namus atėjo B. su lyg tai dviem nepažįstamais vaikinais, beldė į duris, į langą, liepė R.i ir jai išeiti, bet jie niekur nėjo ir iškvietė policiją. Kitą dieną, sekmadienį, prie jos su dviračiu privažiavo B. ir pasakė: „jeigu dar kartą E. sakys, kad aš jį reketuoju, tai sudaužysiu ir suspardysiu jam galvą". Tą pačią dieną R. paskambino B. ir pasakė, kad „tavo sugyventinei įstatysiu ragus su savo draugais". T. R. paskambino į policiją, o B. su dar vienu nepažįstamu asmeniu atėjo ir bandė su ja kalbėtis gražiuoju, bandė atsiprašyti. Nepilnametis vaikas buvo išgąsdintas, vežė jį pas psichologą. Nepilnametis vaikas nukentėjo psichologiškai ir morališkai. T. G. jos atsiprašė (b.l.4-6).

Iš byloje esančio liudytojo R. S. apklausos protokolo matyti, kad 2011 m. kovo 26 d. jam paskambino „B.", tai yra bendradarbis T. G. ir prašė susitikti. Kai susitiko, B. jam pasakė, kad reikia posūnio E. ir kad E. turi atnešti jam pinigų- 200 litų už telefoną. Jis atsakė B., kad pakalbės su vaiku. Namuose E. pasakė, kad B. jau dvi dienas reikalauja atnešti pinigus, rodė keletą B. siųstų žinučių, kur buvo parašyta: „greičiau ateik, laukiu'", „kaip reikalai su pinigais"' ir pan. Tą patį vakarą B. buvo atvažiavęs pas juos į namus su dar keliais jaunuoliais, beldė i duris, rėkavo, bet jų neįleido, paskambino policijai. Nurodė, jog posūnis iš jo nieko nėra pavogęs (b.l.13-15).

Iš byloje esančio liudytojo D. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2011-03-25 d., T. G. paprašė jo pavežti jį iki (duomenys neskelbtini) kaimo, sakė, jog noro kažkokiam berniukui parduoti telefoną. Jis nuvežė T. savo automobiliu VW Golf, paleido prie pagrindinio kelio ir laukė jo. Su kuo T. G. buvo susitikęs nematė. Tik vėliau T. jam pasakė, jog telefono nepardavė, parduos rytoj ir atiduos pinigus už kurą, nes jis jį dažnai visur vežioja (16-17).

Iš byloje esančio liudytojo V. U. apklausos protokolo matyti, kad 2011 m. kovo mėn. pabaigoje, E. jam pasakė, kad turi pinigų- 800 litų. 2011 m. kovo 25 dieną, jis susitiko T. G., kuriam atsitiktinai pasakė, kad E. turi daug pinigų. 2011 m. kovo 26 d. vakare jis gatvėje sutiko T. G., kuris sakė, kad eina pas pažįstamą R. pakalbėti, pasiūlė jam eiti kartu ir jis sutiko. Kai nuėjo pas R. į namus, T. beldėsi į langą, į duris, tačiau niekas neįleido ir išėjo. Kad T. iš E. reikalavo pinigų nežinojo, tačiau iš kažkokių kaimo gyventojų girdėjo, kad T. siūlė pirkti E. iš jo telefoną už 200 litų (b .l. 18).

Iš byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. G. pateikė mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson (b.l.20), kuris apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas (b.l. 21-25), ir prijungtas prie bylos.

Iš byloje esančio įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis T. G. parodė vietą kur susitiko ir siūlė nepilnamečiui E. pirkti savo telefoną (b. 1. 53-56).

Iš telefoninių skambučių išklotinių matyti, kad kaltinamasis T. G. iš telefono (duomenys neskelbtini) 2011-03-26 09.37 val. pirmasis parašė SMS pranešimą nukentėjusiajam E. J., susirašinėjimas tęsėsi tarp abiejų ir baigėsi 2011-03-26 14.17 kai T. G. parašė pranešimą nukentėjusiajam, kuris pastarajam nieko neatrašė (b.l.26-41).

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. BK 181 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pagrindinė turto prievartavimo sudėtis, t. y. kai kaltininkas neturėdamas teisėto pagrindo verčia kitą asmenį perduoti turtą ar atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudodamas grasinimus. Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Turto prievartavimo objektyvusis požymis yra neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui, panaudojant psichinę prievartą, kuri pasireiškė grasinimais prieš nukentėjusį paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas. Būtinasis turto prievartavimo požymis – psichinės prievartos panaudojimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-253/2008). Psichinė prievarta yra apibrėžiama kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo T. G. prisipažinimu, kitais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad T. G., neturėdamas teisinio pagrindo, atvirai, savo naudai, 2011-03-25 d., apie 21 val., naudodamas prieš nepilnametį E. J., gim. 1996-11-28, psichinę prievartą, tai yra grasindamas paskelbti E. J. kompromituojančią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, apie tai, kad nukentėjusysis tariamai pavogė patėvio R. S. pinigus, vertė E. J. už 200 Lt pirkti mobilaus ryšio telefoną, nukentėjusiajam atsisakius, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-03-26 d., 9.37 val.- 14.17 val. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. 8 637 05808 siuntė SMS pranešimus į E. J. mobiliojo ryšio telefoną Nr. 8 631 06241, grasindamas paskelbti minėtą kompromituojančią informaciją bei reikalaudamas pirkti jo mobilaus ryšio telefoną taip prievartavo nukentėjusiojo E. J. turtą - 200 litų. Šiais veiksmais buvo sukurta situacija, kuri nukentėjusiajam kėlė nerimą, vertė jį bijoti, kad už 200 litų neįgijus siūlomo telefono atsiras žalingos pasekmės. Turto prievartavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimo turiniu. Šis nusikaltimas yra baigtas nuo reikalavimo pareiškimo momento, realus turto užvaldymas nusikaltimo baigtumui reikšmės neturi, todėl kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. G. padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), kuriuo pasikėsino į valstybės saugomą ir ginamą privačią nuosavybę, asmens turtines teises. Nusikaltimas įvykdytas negalėjusio pasipriešinti nepilnamečio atžvilgiu, jį traumuojant psichiškai; neteistas (b.l. 66), administracine tvarka nebaustas (b.l.76), nedirba (b.l. 78), darbo biržoje neregistruotas (b.l.77), VŠ.Į. Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b.l.80). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą apysunkį nusikaltimą turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas atsižvelgęs į aukščiau išvardintas aplinkybes, ir į tai, kad kaltinamasis įvertino savo elgesį, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, skirti įpareigojimus. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo (baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, plenarinės sesijos nutartis 2K-P-6/2010).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai mobilaus ryšio telefoną Sony Ericcson, prijungtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti (BPK 94 str. 1d. 4p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR BPK 273 str. 1 d., 301-303, 304, 305, 307, 309 str., teismas

nusprendė:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems ( 1 ) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 7 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti vienerių (1) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo laiką nuo 2011-03-27 iki 2011-03-29.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai mobilaus ryšio telefoną Sony Ericcson, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Henryta Gerdvilė