Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Violetos Balčytienės, Jolitos Rasiukevičienės , dalyvaujant vertėjai Ingridai Kisieliūtei, pareiškėjui A. M., atsakovo atstovui Alfredui Bulotui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo : panaikinti LR teisingumo ministerijos 2018-05-22 raštą Nr.(1.23)7R-3464, įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-04-23 kreipimąsi.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo pažeista jo teisė tinkamai savalaikiai atlikti savo pareigas pagal vartojimo sutarčių sąlygas. Tam, kad įvykdyti savo pareigas pagal vartojimo sutarties sąlygas, turi būti sutarčių sąlygų išaiškinimas. Energijos vartojimo sutartyse galioja imperatyvios teisės normos - pagal LR CK 6.6 str.3d. solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla, kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu ir pagal LR CK 6.6 str.6d. - bendraskoliai įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Kad spręstųsi klausimas, ginant pareiškėjo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus už įsipareigojimų nevykdymą pagal energijos vartojimo sąlygas ne dėl jo kaltės, bet dėl kreditoriaus kaltės, sąmoningai nuslepiančio informaciją apie tinkamą savalaikį jo pareigų vykdymą pagal energijos vartojimo sutarčių sąlygas apmokėjimo dalyje, reikalinga energijos vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimas. Tuo tikslu kreipiausi į VšĮ „Vilniaus Universiteto Teisės Kliniką", kuri nepadėjo ir nesiėmė jokių veiksmų sprendžiant šį klausimą, todėl kreipėsi į VGTP Tarnybą, kad jam būtų pagelbėta sprendžiant šį klausimą: ar besikreipiant į teismą, kad teismas išspręstų klausimą dėl tinkamai teikiamos pirminės teisinės pagalbos, kurią teikia VšĮ „Vilniaus Universiteto Teisės Klinika", ar kažkokiu kitu būdu - Tarnybai bendradarbiaujant su Teisės Klinika kartu išspręsti klausimą išsiaiškinant, kaip pareiškėjas turi vykdyti savo pareigas pagal vartojimo sutarties sąlygas, ar Tarnybai pačiai suteikti pirminę teisinę pagalbą, pasitelkiant advokato pagalbą.

Tarnyba nesiėmė jokių būtinų aukščiau išdėstytų veiksmų sprendžiant klausimą dėl vartojimo sutarčių sąlygų išsiaiškinimo ir nepagrįstai atsisakė teikti teisinę pagalbą, motyvuojant tuo, jog sutarčių aiškinimas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos turinį ir aš pats galiu kreiptis į sutarties šalį su prašymu paaiškinti sutartį. Pareiškėjas neprašė, kad būtent Tarnyba aiškintų sutarties sąlygas, o ,teigiant, jog jis pats gali kreiptis į sutarties šalį, negali jis pats kreiptis be teisinės pagalbos į sutarties šalį, nes, visų pirma, neaišku, į ką jis turi kreiptis , ar į bendriją ar į Vilniaus Vandenis ar dar į kokį kitą subjektą, jeigu nebus atsakymo nei iš vieno nei iš kito, ką paduoti į teismą, kad atsakytų į jam rūpimus klausimus ir t.t.. Jeigu atsakys namo bendrija, bet ne tai ką reikia, jeigu ji neįgaliota atsakyti į tuos klausimus , kuriuos jis kelia, neaišku , ar gali iš jos reikalauti, tai ką jam būtina žinoti, kreipimasis į sutarties šalį turi būti teisiškai teisingai suformuluotas taip, kad į klausimus būtų atsakyta išsamiai ir suprantamai ir tai galima padaryti tik su teisininko pagalba. Ryšium su tuo, kad pažeista jo teisė tinkamai savalaikiai atlikti savo pareigas pagal vartojimo sutarčių sąlygas, turi būti sutarčių sąlygų išaiškinimas. Reikalinga kokybiška konsultacija, informacija, patarimai t.y. reikalinga pirminė teisinė pagalba, kad ateityje galima būtų spręsti klausimus , ginant savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Tarnyba pažeisdama VGTP įstatymą neteisėtai atsisakė teikti teisinę pagalbą, todėl jis kreipėsi į Teisingumo Ministeriją, kuri įgyvendina valstybės GTP politiką, kontroliuoja VGTP įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą ir atlieka VGTP stebėseną, nagrinėja fizinių asmenų skundus, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus. Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, remdamasi tiktai tuo, kas prašoma patvirtintoje LR Teisingumo Ministerijos nustatytoje formoje t. y. „dėl vartojimo energijos teikimo sutarčių aiškinimo", atmetus priedą prie pateikto to paties prašymo, nesusipažinus su bylos medžiaga, kad toks priedas yra, ir matomai neteisingai supratus iš tikrųjų koks yra jo reikalavimas, neteisingai priėmė sprendimą. Teisingumo ministerija neišnagrinėjo ir neatsakė dėl priimto neteisingo Tarnybos sprendimo. Teisingumo ministerija , atsakydama į pareiškėjo prašymą, kuris išdėstytas priede prie prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą , nurodė, kad jeigu netenkina VšĮ „Vilniaus Universiteto Teisės Klinikos“ darbuotojų veiksmai ar pateikti atsakymai, pareiškėjas turi teisę juos skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir kadangi tai yra teisinis ginčas, turiu teisę prašyti Tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą. Taip jis ir pasielgė, bet teisinės pagalbos negavo dėl neteisėto sprendimo, kuris buvo priimtas dėl absurdiškos priežasties, jog sutarčių aiškinimas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos turinį ir jis pats gali kreiptis į sutarties šalį su prašymu paaiškinti sutartį. Tarnybos darbuotojų nenoras suteikti pagalbą surašant kaip įmanoma juridiškai teisingai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo padėjo priimti neteisingą sprendimą. Tarnyba priėmė sprendimą, nematydama pareiškėjo prašymo, išdėstyto priede prie prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl absurdiškos priežasties, jog sutarčių aiškinimas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos turinį ir jis pats galiu kreiptis į sutarties šalį su prašymu paaiškinti sutartį. Teisingumo ministerija papildomai informuoja, kad jeigu jis, kaip vartotojas, mano, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdydami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo kreiptis į tiekėją ir nurodyti savo reikalavimus, nepaisydama tos aplinkybės, kad sutartį su geriamojo vandens tiekėju yra sudariusi bendrija be rašytinio viso namo bendrasavininkių sutikimo, ir kaip tada, kur jis turi kreiptis, jeigu pažeidžiamos jo teisės, susijusius su vartojimo sutartimi ir vėlgi reikalinga teisinė pagalba, kad juridiškai teisingai suformuluoti savo reikalavimą

Atsakovas - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija - su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Teisingumo ministerijoje 2018 m. balandžio 23 d. buvo gautas A. M. skundas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - VGTPT) veiksmų, kuriais VGTPT atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjas prašė „imtis priemonių, kad Tarnyba realiai tinkamai atliktų savo pareigas“.

Šį skundą Teisingumo ministerija atsakė skundžiamu 2018 m. gegužės 22 d. Raštu, kuriame pažymėjo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje Teisingumo ministerijai yra priskirtos tik bendro pobūdžio funkcijos, todėl asmenys, nesutikdami su VGTPT veiksmais ar priimtais sprendimais, turi teisę juos ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka kreipdamiesi į teismą. Taip pat pareiškėjui buvo paaiškinta apie VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinikos“ vykdomas funkcijas bei jų apskundimo galimybę ir suteikta informacija apie vartotojo teises bei vartojimo ginčus ne teismo tvarka sprendžiančias institucijas. Pareiškėjas nesutinka su šiuo Raštu ir teigia, kad Teisingumo ministerija neišnagrinėjo ir neatsakė dėl priimto neteisingo VGTPT sprendimo, todėl prašo įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti jo skundą.Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, pirmiausia turėtų būti nagrinėjama, ar Teisingumo ministerija turėjo teisę atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus, t. y., panaikinti ar pakeisti VGTPT 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą, kuriuo buvo A. M. buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl vartojimo energijos sutarčių aiškinimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte yra įtvirtintas nepiktnaudžiavimo valdžia principas, nustatantis, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint Įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų. Skundžiamame Rašte pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje yra reglamentuotos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 7 straipsnio 1 dalyje ir yra daugiausiai susijusios su teisėkūros ir metodinės priežiūros funkcijomis: teisės aktų projektų, susijusių su valstybės garantuojama teisine pagalba, teikimu Vyriausybei, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėsena, rekomendacijų, kuriomis siekiama užtikrinti vienodą taikymą, teikimu ir kt. Pagal VGTPĮ 18 straipsnį. Tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali būti skundžiami teismui LR ABTĮ nustatyta tvarka, kas buvo nurodyta ir minėtame VGTPT 2018 m. balandžio 10 d. sprendime. Teisingumo ministerijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti konkrečių VGTPT priimtų sprendimų teisėtumo kontrolę, kadangi tai atlieka teismas, todėl darytina išvada, kad Teisingumo ministerija bet kuriuo atveju negali įgyvendinti pareiškėjo reikalavimo, t. y., priimti sprendimą dėl VGTPT įpareigojimo teikti antrinę teisinę pagalbą. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai apie tariamai netinkamai išnagrinėtą jo skundą yra nepagrįsti. LVAT praktikoje nurodyta, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, nustatytos teisės bei juridinės pareigos. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisini statusą (subjektines teises ir juridines pareigas). Kaip nurodyta pačiame Rašte, Teisingumo ministerija pateikė su A. M. keliamais klausimais susijusią teisinę informaciją, kuri neturėtų būti vertinama kaip priimtas administracinis sprendimas ar oficialus teisės aktų aiškinimas, tuo pačiu pažymėdama, kad negali atlikti pareiškėjo nurodytų veiksmų. Teisingumo ministerijos nuomone, skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kadangi jame nėra suformuluota jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui ar kitiems subjektams. Pareiškėjo 2018 m. balandžio 23 d. skundas, pateiktas Teisingumo ministerijai, turėtų būti vertinamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme, t. y., kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, kuris nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau - Taisyklės) nustatyta tvarka. Taisyklių 35 punkte yra nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Pareiškėjas yra nepatenkintas VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinikos“ suteikta pirmine teisine pagalba ir pageidauja, jog jam būtų pateiktas energijos vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimas. Palyginus A. M. 2018 m. balandžio 23 d. skundo ir Teisingumo ministerijos Rašto turinį, matyti, kad pareiškėjui buvo detaliai atsakyta į visus jo iškeltus klausimus: išaiškinta VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinikos“ atsakymo apskundimo galimybė; paaiškinta apie VGTPT teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis bei šios pagalbos teikimo sąlygas; nurodyta VGTPT sprendimų apskundimo tvarka; papildomai informuota apie neteisminę vartotojo ir geriamojo vandens tiekėjo ar nuotekų tvarkytojo ginčų sprendimo tvarką. Pareiškėjas nenurodo jokių teisės aktų, kuriuos būtų pažeidusi (ar neteisingai aiškinusi) Teisingumo ministerija, skundas iš esmės yra grindžiamas tik skirtingu A. M. požiūriu į susidariusią situaciją bei jo subjektyviais samprotavimais apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą bei vartojimo sutarčių sąlygų aiškinimą, kurie teisinės reikšmės šioje byloje kilusiam ginčui neturi. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerijos kompetencijai nėra priskirta nei nagrinėti ginčus tarp pareiškėjo ir pirminę ir (ar) antrinę teisinę pagalbą teikiančių institucijų, nei oficialiai aiškinti civilinių sutarčių sąlygas, pareiškėjo reikalavimas pripažinti, jog Teisingumo ministerija netinkamai išnagrinėjo jo 2018 m. balandžio 23 d. skundą, nėra pagrįstas. Pabrėžtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinikos“ ar VGTPT veiksmais, turėtų juos skųsti teismui. Atsakovas prašė teismo administracinę bylą pagal A. M. skundą nutraukti; nenutraukus bylos, pareiškėjo skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą, prašydamas teismo jį pilnai patenkinti. Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašydamas atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2018-05-22 Rašto pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. M. 2018-04-23 pateikė atsakovui skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą (b.l.19). Į šį pareiškėjo skundą atsakovas atsakė jam 2018-05-22 raštu Nr.(1.23)7R-3464 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos“ (b.l.38-40), kurį ginčija pareiškėjas ir prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2018-04-23 skundą. Atsakovas savo atsakyme pareiškėjui nurodė, kad valstybės garantuojamos teisinė pagalbos srityje Teisingumo ministerijai yra priskirtos tik bendro pobūdžio funkcijos, išaiškino, kad , nesutikdamas su VGTPT veiksmais ar priimtais sprendimais , pareiškėjas turi teisę juos ginčyti teisme. Pareiškėjui išaiškinta apie VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinikos“ vykdomas funkcijas, apskundimo galimybes, suteikta informacija apie vartotojo teises ir vartojimo ginčus ne teismo tvarka sprendžiančias institucijas. VAĮ 3str.4d. yra nurodytas nepiktnaudžiavimo valdžia principas, kuris nustato , jog viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad Teisingumo ministerijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti konkrečių VGTPT priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės, ministerija negali įgyvendinti pareiškėjo reikalavimo priimti sprendimą dėl VGTPT įpareigojimo teikti antrinę teisinę pagalbą, nes, sutinkamai su VGTPĮ 18str., Tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gali būti skundžiami teismui LR ABTĮ nustatyta tvarka, kas ir buvo nurodyta pareiškėjui VGTPT 2018-04-10 sprendime. Teisingumo ministerijos funkcijos yra reglamentuotos VGTPTĮ 7str.1d. ir siejamos su teisėkūros ir metodinės priežiūros funkcijomis. Laikytina, kad pareiškėjo skundą Ministerija atsakė, nepažeisdama LR Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875 (LR Vyriausybės 2017-11-15 nutarimo Nr.933 redakcija), patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatytos tvarkos. Pareiškėjui buvo pateikti atsakymai į jo prašymus, atsižvelgiant į jų turinį (Taisyklių 35p.). Pareiškėjas nepatenkintas VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinikos“ suteikta pirmine teisine pagalba, pageidauja, kad jam būtų pateiktas energijos vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimas. Kaip seka iš atsakovo Rašto, pareiškėjui buvo išsamiai , detaliai atsakyta į visus jo iškeltus klausimus, išaiškintos apskundimo galimybės, informuota apie neteisminę vartotojo ir geriamojo vandens tiekėjo ar nuotekų tvarkytojo ginčų sprendimo tvarką. Kadangi Teisingumo ministerijos kompetencijai nėra priskirtas ginčo tarp pareiškėjo ir pirminę ir (ar0 antrinę teisinę pagalbą teikiančių institucijų nagrinėjimas, nei oficialus civilinių sutarčių sąlygų aiškinimas, atsakovas pagrįstai ir teisėtai , nepažeisdamas įstatymų nuostatų savo kompetencijos ribose išnagrinėjo pareiškėjo 2018-04-23 skundą .Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.