- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- TS-113-270/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Nuteistasis
- S. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 59-237 (toliau - Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir nuteistojo asmens bylos medžiagą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį (17 veikų), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 302 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi jam paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 nuosprendžiu paskirta 2 metų 1 mėnesio 15 parų laisvės atėmimo ir 25 MGL (dydžio bauda ir S. G. skirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė su 25 MGL dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gegužės 23 d. bei bausmės laikas atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį bei šiame nuosprendyje įskaitytus laikotarpius. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 26 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal 189 straipsnio 1 dalį (2 veikos),178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi jam skirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 28 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime S. G. išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. liepos 28 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 30 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, nuosprendžiais skirtos galutinės bausmės, ir nuteistajam S. G. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams su 25 MGL (941,26 EUR) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose bei bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 7 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytos iki 2018 m. vasario 7 d. atliktos bausmės dalys pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžius. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 22 d.
Bausmės pradžia 2016 m. lapkričio 24 d., pabaiga - 2022 m. vasario 21 d. S. G. 1/2 bausmės faktiškai atliks 2019 m balandžio 8 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. lapkričio 15 d. buvo 3 metai 3 mėnesiai ir 6 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė netaikyti nuteistajam S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą su intensyvia priežiūra ir pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti pataisos įstaigoje, konsultuotis su įstaigos psichologu bei tęsti mokslus vidurinėje mokykloje. Komisija Nutarime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 63 balai (pagal OASys metodiką); ganėtinai ženklią neatliktos bausmės dalį; teistumų skaičių (anksčiau teistas 15 kartų); į tai, kad jo atžvilgiu buvo 1 kartą atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jis nepateisino jam suteikto pasitikėjimo, taip pat tai, kad jo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, po kurio vėl buvo daromos nusikalstamos veikos; į daromų nusikalstamų veikų sistemingumą, būdingą nusikalstamų veikų modelį, stilių ir draugus; piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis; mąstymą ir elgesį; tai, kad buvo baustas, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų nėra; išsilavinimo, oficialios darbo patirties stoką; turimus finansinius įsipareigojimus, kurių nedengia, bei neaiškius planus dėl įsidarbino laisvėje, todėl darytina išvada, jog nuteitasis S. G. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. G. pateikė teismui skundą dėl minėto Komisijos Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą kaip neteisėtą, nemotyvuotą, neargumentuotą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad jis atitinka visus BVK 157 straipsnyje numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialines reabilitacijos priemones. Turi nepilnametį sūnų, gyvenamąją vietą, aktyviai paliko ryšius su artimaisiais. Pataisos įstaigoje mokosi, 2 kartus atliko gerbūvio darbus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos, adaptacijos programose, įžanginėje grupėje, tačiau Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo klausimą, neatsižvelgė į jo interesus, nevertino šių faktų, visų aplinkybių. Atkreipia dėmesį į tai, kad jo teistumų skaičius, nusikaltimų pobūdis nėra niekaip susiję su lygtinio paleidimo klausimu, nes turi būti vertinamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Nuteistojo S. G. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 59-237 netenkinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 3 dalis).
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad S. G. 1/2 jam paskirtos 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atliks 2019 m. balandžio 8 d., vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, charakterizuojamas iš dalies teigiamai. Nors nuteistojo S. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė 63 balai, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, nesilaiko kriminalinės subkultūros, 2 kartus dalyvavo „Įžanginės grupės“ programoje, kas vertintina kaip pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl jis formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus. Tačiau tai, kad net jei nuteistasis atitiktų formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tai būtų tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo nuomone, jeigu būtų patenkintas nuteistojo prašymas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. G. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2018 m. sausio 11 d., atvyko iš laisvės atėmimo vietų ligoninės, nuo 2018 m. sausio 31 d. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 1 kartą pažeidė režimo reikalavimus, 1 kartą buvo baustas (t.y. 2017 m. lapkričio 8 d. už dienotvarkės pažeidimą jam skirtas papeikimas (Lukiškių TIK), šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas nebuvo. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę pataisos namuose, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“, „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“ programoje bei 2 baigė ikireabilitacinę programą „Įžanginė grupė“. Pataisos namuose nedirba, tačiau mokosi 11 klasėje. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, geba palaikyti pozityvius, nors ir formalius socialinius ryšius su aplinkiniais, kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Artimesnius emocinius ryšius palaiko su artimaisiais, turi draugę, išėjęs į laisvę problemų dėl gyvenamos vietos neturėtų, gyventu su motina ir sūnumi. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismo vertinimu, visos šios aplinkybės tik patvirtina tai, jog nuteistasis daro pokyčius savo nuostatose, gyvenime ir pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos Nutarime be pagrindo akcentuoti jo teistumai, nusikaltimų kiekis ir pobūdis, kad turėjo būti vertinamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne praeitis, elgsena, teistumai, teismas pažymi, kad S. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė 63 balai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 40 balų, dinaminiai veiksniai, kuriuos galima mažinti - 23 balai. Pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksmų – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. G. anksčiau teistas 15 kartų, nusikaltimams būdingas modelis. Jo atžvilgiu vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė sąlygas, 1 kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas. Tačiau nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, neįvertino jam parodyto pasitikėjimo ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal kelis nuosprendžius už tyčinių nusikaltimų (vyrauja nusikaltimai nuosavybei) padarymą, kas rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis S. G. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl S. G. padarytų nusikalstamų veikų, nukentėjusieji patyrė turtinius nuostolius, pagal teismo nuosprendžius iš nuteistojo priteisti civiliniai ieškiniai, pataisos namuose nuteistasis nedirba. 2018 m. liepos 27 d. Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis turi ieškinių už 101374,05 eurų, tačiau jų nemoka. Nuteistasis šią aplinkybę skunde grindžia tuo, kad mokosi 11 klasėje vidurinio išsilavinimo ir dirbti įstaigoje nemetęs mokslų iš vis neturi galimybės. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, pastangų atlyginti bent dalį priteistų iš jo ieškinių sumos. Todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į nuteistajam skirtos kriminalinės bausmės tikslus, tačiau ir į nukentėjusiųjų asmenų teisėtus lūkesčius, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo, atliktų jam teismo skirtą bausmę bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo turimi socialiniai ryšiai, augantis sūnus bei motyvacija dorai elgtis ir dirbti yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, teismo vertinimu, tokie jo argumentai nėra pakankamas pagrindas paleisti asmenį lygtinai iš pataisos įstaigos, nes tai nebuvo ženklūs veiksniai nuteistajam susilaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo, ko pasekoje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, gan didelę neatliktos bausmės dalį, bei siekiamus paskirtos bausmės tikslus, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam S. G. taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo S. G. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 59-237, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.