Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-23 · Byla Nr. N-575-1818-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
N-575-1818-11
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00270-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1818/2011Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00270-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo M. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 9 d. nutarimu M. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį skirta 500 Lt bauda už tai, kad jis 2010 m. gegužės 12 d., apie 16 val. 56 min., vairuodamas automobilį kelyje Klaipėda – Liepoja, 40 km/h viršijo didžiausią leistiną 70 km/h.

Šalies argumentai

M. U. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. birželio 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taip pat prašė ištirti, kokiu teisiniu pagrindu buvo atliekamas automobilio greičio fiksavimas iš policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėto automobilio ir ar šis pagrindas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, bei įpareigoti Instituciją aiškiai nurodyti pažeidimo padarymo vietą su toje kelio dalyje 2010 m. gegužės 12 d. galiojusiais greitį ribojančiais ženklais.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi M. U. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. birželio 9 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad greičio viršijimas užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „Multa Radar C“, 625-010/61285, kuriam atlikta patikra. Vertino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, kad važiavo mažesniu greičiu, nei užfiksuota greičio matavimo prietaisu. Sprendė, kad pateiktas 2010 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis nenuginčijamai neįrodo, kad M. U. 2010 m. gegužės 12 d., 16 val. 56 min., buvo darbo vietoje ir negalėjo būti išėjęs iš darbo anksčiau. Įvertinęs byloje esančią transporto priemonės ir jo vairuotojo nuotrauką, teismas darė išvadą, jog matant asmenį realiai galima atpažinti, ar nuotraukoje yra tas pats asmuo, o pareigūnas V. V. patvirtino, kad iš nuotraukos atpažino, jog nuotraukoje yra tas pats asmuo, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą policijos komisariate, t. y. M. U.. Teismas nustatė, kad policijos pareigūnai vykdė neviešą patruliavimą, todėl pagal Policijos patrulių veiklos instrukciją, policijos pareigūnai turėjo teisę fiksuoti teisės pažeidimą vykdydami tarnybines pareigas policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtu automobiliu ir nedėvėdami policijos pareigūnų uniformų. Pabrėžė, kad pareigūnai savo tarnybines pareigas atliko vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais ir Policijos patrulių veiklos instrukcija, todėl laikė, kad jų veiksmai nepažeidė piliečio ar piliečių teisių. Teismas nustatė, kad pažeidimo padarymo vieta – kelio A13, Klaipėda-Liepoja, 18-sis kilometras bei kad greitį ribojantys ženklai „70“ šiame kelyje yra jau kelerius metus.

II.

Apeliaciniu skundu M. U. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nebuvo paneigti jo pateikti įrodymai apie tai, jog inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu jis buvo darbe. Teigia, kad pagal Policijos patrulių veiklos instrukciją neviešas patruliavimas galimas tik nustatytuose maršrutuose ir toks neviešas patruliavimas gali būti nustatomas tik pagal policijos įstaigos vadovo patvirtintą grafiką. Pažymi, kad automobilis, iš kurio buvo matuojamas automobilių greitis, buvo be skiriamųjų ženklų ir jame policijos pareigūnų nebuvo, t. y. ne tarnybinis automobilis buvo tiesiog paliktas stovėti kelyje, kas atitinka patruliams draudžiamus atlikti Operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus (pasalą). Nurodo, kad naudotas greičio matavimo prietaisas „Multa Radar C“ yra radiolokacinis, todėl turi būti nustatyta, ar tokios matavimo priemonės tipas patvirtintas, kaip to reikalauja Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, bei ar Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba išdavė leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus) bei atitinkamą leidimą naudoti radijo ryšio stotis. Pabrėžia, kad byloje taip pat nėra duomenų apie tai, ar šis greičio matavimo prietaisas tinkamas fiksuoti greitį iš automobilio vidaus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su M. U. apeliacinio skundo reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad padarytas pažeidimas įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Institucijos 2010 m. birželio 9 d. nutarimu M. U. skirta administracinė nuobauda už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad 2010 m. gegužės 12 d., apie 16 val. 56 min., vairuodamas automobilį kelyje Klaipėda – Liepoja, jis viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiuodamas 110 km/h greičiu.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs M. U. skundą, skundžiama nutartimi Institucijos 2010 m. birželio 9 d. nutarimą paliko nepakeistą.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Analogiškos nuostatos dėl įrodymų vertinimo įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje – jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą ir pirmosios instancijos teismo motyvus, sprendžia, kad teismo išvados buvo padarytos nepakankamai ištyrus byloje esančius įrodymus ir nepašalinus byloje kilusių abejonių. Pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių įvertinimu. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo pirmosios instancijos teismui, M. U. kėlė įrodymų teisėtumo klausimą, o būtent, naudoto greičio matuoklio naudojimo bei greičio fiksavimo teisėtumo klausimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė tinkamai neįvertinęs byloje surinktų įrodymų reikšmės bei jų patikimumo. Pažymėtina, kad teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat – valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (žr. nutartį byloje Nr. N3-1679-07).

Nagrinėjamu atveju Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nurodytas naudoto greičio matuoklio „Multa Radar C“ metrologinės patikros liudijimo numeris (b. l. 14), tačiau paties metrologinės patikros liudijimo (jo kopijos) byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, ar greičio matavimo prietaisui „Multa Radar C“, kuriuo buvo fiksuojamas greitis, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba išdavė leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus) bei leidimą naudoti radijo ryšio stotis. Tokių būdu nebuvo išsklaidytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keltos abejonės dėl to, ar įrodymai šioje byloje buvo gauti iš teisėtų šaltinių.

Be to, kaip matyti, Institucija tvirtino, jog M. U. automobilio greitis buvo užfiksuotas atliekant neviešą patruliavimą. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 24 punktą, neviešasis ir mišrusis patruliavimo būdai gali būti nustatomi tik pagal policijos įstaigos vadovo patvirtintą grafiką. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkte numatyta, kad nustačius neviešąjį patruliavimo būdą, tai pažymima tarnybos žurnale. Nagrinėjamu atveju byloje nėra policijos įstaigos vadovo patvirtinto grafiko ar tarnybos žurnalo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad neviešas patruliavimas buvo teisėtas, nepagrįsta įrodymais. Be to, vertindamas atlikto neviešo patruliavimo atitikimą Policijos patrulių veiklos instrukcijos 3.5 punktui, teismas neatsižvelgė į tai, jog greitį matavusioje policijos transporto priemonėje policijos patrulių galimai apskritai nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino apelianto argumentų dėl to, jog Kelių eismo taisyklės įpareigoja kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, pažymėti kelio ženklu Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“.

Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis priimta visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartis naikinama, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. U. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas