Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-11 · Administracinė byla Nr. A-575-1366-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-11
Bylos Nr.
A-575-1366-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pareiškėjas
R. N., L. L., A. B., J. B., V. K.
Atsakovas
Panevėžio teritorinės muitinės
Trečiasis asmuo
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A3-1366-06Procesinio sprendimo kategorija 16.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. N. , L. L. , A. B. , J. B. ir V. K. bei atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. N. , L. L. , A. B. , J. B. ir V. K. skundą atsakovui Panevėžio teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą prašydami priteisti iš atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės neišmokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d.: R. N. – 15928,36 Lt, L. L. – 19536,30 Lt, A. B. – 25605,16 Lt, J. B. - 13779,65 Lt ir V. K. – 17115,85 Lt. Pareiškėjai paaiškino, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l str. 3 d., Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, jiems už darbą buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, kadangi nesant lėšų buvo taikytas indeksavimo koeficientas. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l str. 3 d., Vyriausybės 2002-05-20 nutarimas ir šiuo nutarimu patvirtintos Taisyklės bei Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai bei šiuo nutarimu patvirtintos Taisyklės prieštarauja Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 d., 29 str., 48 str. 1 d. bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Konstitucijos 7 str. 1 d. numato, kad negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai. Tokiu būdu Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas ir minėti Vyriausybės nutarimai, negaliojo nuo pat jų priėmimo momento. Pareiškėjai pažymėjo, kad jie tinkami atliko pavestą darbą ir turėjo teisę gauti pilną atlyginimą už jį, dalies atlyginimo neišmokėjimas pažeidė teisę į teisingą apmokėjimą už darbą ir teisę į nuosavybę.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio teritorinė muitinė prašė pareiškėjų skundo netenkinti. Atsakovo nuomone, pareiškėjai reikalavimus pareiškė ne tam atsakovui, nes atlyginimai pareiškėjams buvo mokami iš valstybės biudžeto, o asignavimų valdytojas yra Muitinės departamentas, kuris neskyrė pakankamai pinigų Panevėžio teritorinei muitinei. Paaiškino, kad 2002-2004 metais trūkstant lėšų darbo užmokesčiui išmokėti, buvo taikomi koeficientai ir pareigūnams buvo mokamas mažesnis atlyginimas, priimti įsakymai dėl koeficiento taikymo atitiko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalies, Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 reikalavimams. Skirtingais ketvirčiais buvo taikomi skirtingi koeficientai, priklausomai nuo to, kiek lėšų darbo užmokesčiui realiai buvo turima.

Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjų skundą atmesti. Paaiškino, kad Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymai dėl koeficientų taikymo, apskaičiuojant darbo užmokestį muitinės pareigūnams, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, buvo teisėti, jų pareiškėjai neginčija. Panevėžio teritorinė muitinė neturėjo teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ir Vyriausybės nutarimus, todėl veikė teisėtai. Be to, visi teritorinės muitinės vadovo sprendimai taikyti koeficientą buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo ir iki pareiškėjų kreipimosi į teismą. Konstitucinio Teismo sprendimai galioja tik ateičiai. Departamento nuomone, pareiškėjai taip pat yra praleidę Darbo kodekso 27 str. 2 d. numatytą trejų metų ieškininės senaties terminą reikalauti neišmokėto darbo užmokesčio už 2002 m. liepos – 2002 m. gruodžio mėnesius.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 23 d. sprendimu nusprendė skundą patenkinti iš dalies: priteisti iš Panevėžio teritorinės muitinės R. N. 12987,73 Lt, L. L. 15730,35 Lt, A. B. 21059,39 Lt, J. B. 11095,07 Lt ir V. K. 13783,24 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2003-01-01 – 2004-10-31 laikotarpį. Teismas nurodė, kad pareiškėjai kelia reikalavimą dėl 2002 m. liepos - 2004 m. spalio mėnesiais jiems nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios Panevėžio teritorinėje muitinėje, pritaikius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, priteisimo. Visi pareiškėjai nurodytu laikotarpiu buvo Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnais. Minėtu laikotarpiu valstybės tarnautojams darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 bei Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 patvirtintos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės. Remdamasis Valstybės tarnybos įstatymu, o vėliau ir Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis, Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas priėmė įsakymus, kuriais šios valstybės įstaigos tarnautojams nustatė konkrečius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus. Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d., Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 686 patvirtintos Darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmečio taisyklės bei Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 l ir 2 punktai ir šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismas nurodė, jog remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktu išaiškinimu, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Tik pareiškėjams realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti savo pažeistas teises teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija konstatavo, kad vidaus administravimo akto, kuriuo nutarta mokėti valstybės tarnautojui ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti paties negauto darbo užmokesčio priteisimo. Teismo vertinimu, atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pareiškėjai šioje byloje atliko savo kaip valstybės tarnautojų pareigas, tačiau jiems 2003 metais ir 2004 m. sausio-spalio mėnesiais nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad šioje byloje atsakovu negali būti patraukta Panevėžio teritorinė muitinė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai susieti ne su Muitinės departamentu, o su Panevėžio teritorine muitine, kuri ir yra subjektas, privalantis mokėti jiems darbo užmokestį. Teismas pažymėjo, kad sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Priimant sprendimą, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažintos neteisėtomis teisės normos nebegali būti taikomos. Taigi yra išnykęs teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjams. Tačiau teismas nurodė, kad šiuo atveju taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio. Pareiškėjai dėl 2002 m. liepos - 2004 m. spalio mėnesiais nesumokėto darbo užmokesčio kreipėsi 2006 m. sausio mėnesį, todėl praleido senaties terminą dėl darbo užmokesčio dalies už 2002 m. liepos - gruodžio mėnesius priteisimo. Teismo vertinimu, Panevėžio teritorinė muitinė 2005-02-28 raštu Nr. A3-01-526 tik pranešė Muitinės departamentui faktus apie valstybės pareigūnų pareikštas pretenzijas ir jų dydžius, tačiau nepripažino savo prievolės išmokėti pareiškėjams negautą darbo užmokestį. Todėl teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad senaties terminas nuo šios datos turi būti pradėtas skaičiuoti iš naujo (Civilinio kodekso 1.130 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjai R. N. , L. L. , A. B. , J. B. ir V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą: skundą tenkinti visa apimtimi - priteisti pareiškėjams iš Panevėžio teritorinės muitinės 2002 m. liepos - 2004 m. spalio mėnesiais neišmokėtą darbo užmokestį: R. N. – 15928,36 Lt, L. L. – 19536,30 Lt, A. B. – 25605,16 Lt, J. B. - 13779,65 Lt ir V. K. – 17115,85 Lt. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai taikė senaties terminą. Paaiškina, kad remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. ir Darbo kodekso 27 str. 2 d. pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trejų metų senaties terminas. Tačiau Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Šiuo atveju atsakovas Panevėžio teritorinė muitinė neprašė taikyti senaties terminą. Be to, Civilinio kodekso 1.130 str. 2 d. nustato, kad ieškinio senaties terminus nutraukia skolininko atlikti veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę. Apeliantų įsitikinimu, Panevėžio teritorinė muitinė 2005-02-28 raštu Nr.A3-01-526 „Dėl pareigūnų darbo užmokesčio” kreipdamasi į Muitinės departamentą ir prašydama skirti lėšų neišmokėtam darbo užmokesčiui padengti, pripažino savo prievolę. Teismas netinkamai vertino šio rašto bei Muitinės departamento atsakymo į šį raštą turinį ir nepagrįstai konstatavo, kad senatis nėra nutrūkusi.

Atsakovas Panevėžio teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjų skundus atmesti. Apeliantas paaiškina, kad Panevėžio teritorinė muitinė, dėl piniginių lėšų darbo užmokesčiui trūkumo 2003-2004 metų laikotarpiu taikydama indeksavimo koeficientus, negalėjo atsisakyti vykdyti Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių” ir, priimdama įsakymus dėl indeksavimo koeficiento nustatymo, veikė teisėtai. Teismas netinkamai taikė Konstitucijos 107 str. l d. įtvirtintą nuostatą, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta tik į ateitį. Byloje neginčijama, kad visas darbo užmokestis pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo išmokėtas laiku. Todėl negali būti konstatuota, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigas.

Atsiliepimas

Pareiškėjai atsiliepimu prašo Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš Panevėžio teritorinės muitinės 2002 m. liepos - 2004 m. spalio mėnesiais neišmokėtą darbo užmokestį. Paaiškina, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažintos neteisėtomis teisės normos negali būti taikomos, todėl yra išnykęs teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą. Pareiškėjų nuomone, teismas netinkamai taikė senaties terminą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai į Panevėžio teritorinę muitinę dėl neišmokėtos atlyginimo dalies kreipėsi 2005 m. vasario mėnesį. Be to, darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas buvo taikytas 2002 m. liepos - 2004 m. spalio mėnesiais, t.y. ne ilgiau, nei Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 9 d. ir Darbo kodekso 298 str. nustatytas trejų metų naikinamasis terminas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinio skundo netenkinti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria teismas priteisė pareiškėjams negautą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-10-31, panaikinti ir priimti naują sprendimą- pareiškėjų prašymą atmesti. Muitinės departamento nuomone, teismas tinkamai taikė Darbo kodekso 27 str. 2 d. nuostatas dėl ieškinio senaties. Toks teismo sprendimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638-2005 suformuotą praktiką. Taip pat paaiškina, kad Konstitucijos 102 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam Teismui. Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir neturėjo teisės vertinti jų teisėtumo. Indeksavimo koeficientų taikymas iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo buvo teisėtas. Be to, pagal Konstitucijos 107 str. Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjai grindžia savo reikalavimą, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., o sprendimai nemokėti viso priskaityto atlyginimo jau buvo įvykdyti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, todėl pareiškėjų reikalavimas priteisti dėl indeksavimo koeficiento taikymo negautą darbo užmokesčio dalį, remiantis minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas turėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 suformuota teismų praktika.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2006 m. rugsėjo 7 d. gautas atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės atsisakymas nuo apeliacinio skundo. Atsakovas nurodo, kad atsisako nuo apeliacinio skundo, nes teritorinė muitinė vadovaudamasi Vyriausybės 2006 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 720 patvirtintų Valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo taisyklių 4 ir 9 punktais pareiškėjams 2006 m. rugpjūčio 11 d. išmokėjo nesumokėtą darbo užmokesčio dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis procesas pagal atsakovo apeliacinį skundą nutraukiamas.

Pareiškėjų apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės. Teismui pateiktame atsakovo apeliacinio skundo atsisakyme nurodyta, kad apeliacinio skundo atsisakoma vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu, todėl su šiame straipsnyje numatytomis apeliacinio skundo atsisakymo pasekmėmis apeliantas yra susipažinęs. Atsakovo pateiktas atsisakymas savo apeliacinio skundo įstatymo nuostatoms neprieštarauja, todėl apeliacinis procesas pagal šį skundą nutraukiamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal pareiškėjų apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismo praktiką tokio pobūdžio bylose. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjams buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jiems buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005). Todėl pareiškėjai turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas senatį šioje byloje taikė tinkamai. Taikyti senaties terminą prašė atsakovas (b.l. 66). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai į teismą su skundu kreipėsi 2006 m. sausio 3 d. (b.l. 2), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjai reikalavimui priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį iki 2003 m. sausio mėnesio yra praleidę Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą. Proceso šalys nepateikė įrodymų, kad taikant senaties terminą, pirmosios instancijos teismo priteista pareiškėjams suma yra apskaičiuota netinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad Panevėžio teritorinė muitinė 2005-02-28 raštu Nr.A3-01-526 „Dėl pareigūnų darbo užmokesčio” kreipdamasi į Muitinės departamentą pripažino savo prievolę dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nuo šio momento senaties termino eiga nutrūko (CK 1.130 str. 2 d.). Vertinant minėto rašto turinį matyti, kad šiuo raštu Panevėžio teritorinė muitinė tik pranešė aukštesniajai pagal pavaldumą institucijai apie valstybės tarnautojų pareikštas pretenzijas ir jų dydžius, tačiau nepripažino savo prievolės išmokėti pareiškėjams negautą darbo užmokestį (b.l. 54).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti nėra įstatymo numatytų pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinį skundą nutraukti.

Pareiškėjų R. N. , L. L. , A. B. , J. B. ir V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisGintaras KryževičiusRičardas Piličiauskas