Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-143-1015/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
T-143-1015/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48453-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Nuteistasis
T. P.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-143-1015/2018
Proceso Nr. 1-01-1-48453-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovėms Virginijai Raslanienei, Vidai Janušytei,

nuteistajam T. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam T. P. (T. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliaus – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. P. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir T. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, T. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį gydytis priklausomybės ligas ir dalyvaujti elgesio pataisos programoje.

Nuteistojo elgesį Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2017 m. balandžio 10 d., bausmės pabaiga – 2018 m. kovo 30 d.

Vilniaus probacijos skyrius pateikė teismui teikimą, kuriuo prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą probuojamajam T. P., kadangi jis nevykdo teismo paskirtos papildomos pareigos – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovė Vida Janušytė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.

Nuteistasis teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. jis išėjo iš darbo, o su juo galutinai atsiskaityta buvo tik 2018 m. sausio mėnesį. 2017 m. gruodžio 22 d. jis susibarė su žmona, nes nebuvo pinigų šventėms, surado butelį brendžio, jį išgėrė bei išėjo iš namų. Žmona iškvietė policiją, kuri jam nustatė girtumą. Po šio įvykio jis daugiau alkoholinių gėrimų nevartoja, 2018 m. sausio 26 d. užsikodavo 5 metams (pateikė medicinos centro „Neurovita“ pažymą) ir dabar visą laiką skiria šeimai, lankosi probacijos tarnyboje. Vėliau planuoja vykti dirbti į Šveicariją bei atsiskaityti su antstoliais. Teigia, jog šiuo metu jokio potraukio vartoti alkoholį jis neturi, nori padaryti šeimą laimingą.

Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė teikimo netenkinti, nes nuteistasis parodė iniciatyvą bei užsikodavo nuo alkoholio vartojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 str., reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 d. 3 p. nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuomet, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo turi būti vertinama aplinkybių visuma, t. y. turi būti vertinama ne tik kaip nuteistasis vykdo visus jam paskirtus teismo įpareigojimus, bet ir atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių šie įpareigojimai kartais yra vykdomi netinkamai.

Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo T. P. asmens bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis 2017 m. balandžio 24 d. atvykęs į Vilniaus probacijos skyrių, buvo raštu supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis (b.l. 33, 36). Bausmės vykdymo atidėjimo metu T. P. vykdė teismo jam skirtus įpareigojimus (b.l. 40-42, 45, 51); nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. jis dirbo UAB „Conresta“, nuo 2017 m. birželio 5 d. registravosi darbo biržoje, nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. dirba UAB „Ecoservice“. IRD duomenimis, naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu nepradėta (b.l. 46-50). Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu T. P. tris kartus buvo baustas administracine tvarka, t.y. 2017 m. liepos 28 d. jam buvo skirta 10 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. liepos 5 d. nakties metu, jis, būdamas lauke, garsiai šaukė, triukšmavo; 2017 m. liepos 28 d. nutarimu jam buvo skirta 30 eurų bauda pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. liepos 15 d. vakare, būdamas neblaivus, įsodinus jį į automobilį, keikėsi necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu jam buvo paskirta 105 eurų bauda už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 13 d. iš namo bendro naudojimo koridoriaus pavogė dviratį, informacijos apie skirtų baudų sumokėjimą nėra (b.l. 67-70), todėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus probacijos skyrius teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl papildomų pareigų paskyrimo T. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi teikimas buvo patenkintas ir probuojamajam paskirta papildoma pareiga – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau po šio nutarties įsiteisėjimo T. P. ir toliau pažeidinėjo probacijos sąlygas, t.y. 2018 m. sausio 11 d. buvo gauta informacija, kad 2017 m. gruodžio 22 d. probuojamasis buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas 2,83 promilės girtumas. Probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema (36 iš 168 balų), tačiau dėl daromų pažeidimų didėja, taip pat nustatyta vidutinė rimtos žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems, kurią įtakoja alkoholio vartojimas. 2018 m. vasario 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nuteistasis pateikė medicinos centro „Neurovita“ pažymą, iš kurios matyti, kad T. P. 2018 m. sausio 26 d. buvo atliktas pilnas ekstrakranialios biostimuliacijos gydymo kursas dėl psichoaktyvių medžiagų (alkoholio) vartojimo; medžiagų, turinčių alkoholio, vartojimas neleistinas.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad netinkamai vykdydamas probacijos sąlygas bei darydamas teisės pažeidimus nuteistasis tam tikra dalimi nepateisino jam suteiktos galimybės iš esmės pakeisti savo elgesį ir šių aplinkybių visuma rodo, kad formaliai yra visos sąlygos panaikinti nuteistajam T. P. bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą ir atsižvelgęs į nuteistojo supratimą apie alkoholio daromą žalą jo elgesiui, pagalbos ieškojimą, sprendžiant šią problemą, prokuroro nuomonę, taip pat įvertinus nuteistojo žemą nusikalstamo elegesio riziką, teismas sprendžia, kad šiuo atveju dar nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik panaikinus nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus jį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Šiame kontekste taipogi pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutu valstybės baudžiamoji politika tiesiogiai išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Taigi šiuo požiūriu valstybė nustatė galimybę teismams užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, tam tikrais išimtiniais atvejais taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir laikinai nevykdyti nuosprendžiu paskirtos bausmės, nustatant jos laikino nevykdymo terminą, per kurį nuteistasis privalo pats, per teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, bei pakeisti pasirinktą gyvenimo būdą. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas mano, jog tikslinga būtų nuteistajam parodyti pasitikėjimą ir suteikti jam dar vieną galimybę tinkamai vykdyti teismo skirtus įpareigojimus. Kartu pažymėtina, kad teismo rodomas pasitikėjimas T. P. nenaikinant bausmės vykdymo atidėjimo, nėra begalinis, todėl jeigu nuteistasis ateityje tinkamai nevykdys teismo skirtų įpareigojimų ir darys naujus teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas bus svarstomas pakartotinai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikintino nuteistajam T. P. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos probacijos Vilniaus probacijos skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam T. P. (T. P.) netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė