Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2550-1078/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-09-01
Bylos Nr.
e1-2550-1078/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24175-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
V. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2550-1078/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24175-2021-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2021 m. liepos 18 d., apie 18.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,10 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia, dešine koja spyrė savo sutuoktinei I. Č. į sėdmenis, po ko abiem rankomis sugriebė ją už plaukų ir jėga traukė bandydamas ją parversti ant žemės, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. Č. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. A. kaltę pripažino, parodė, kad gyvena kartu su savo žmona I. Č. ir sūnumi adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 18 d. po pietų, tiksliai laiko nurodyti negali, nes buvo neblaivus (prieš tai dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus) būnant namuose, tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Jie pradėjo bartis ir užgaulioti vienas kitą. Namuose tuo metu buvo dviese, gulėjo lovoje. Šio žodinio konflikto metu jis labai supyko ir vieną kartą spyrė savo žmonai su dešine koja - ne tai kad spyrė, o tiesiog su dešinės kojos keliu pastūmė, po ko ji atsistojo. Savo tokiais veiksmais nemano, kad galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Tiksliai neatsimena, tačiau galimai ir buvo pastvėręs žmonai už plaukų, tačiau tiksliai pasakyti negali. Tuo metu buvo labai supykęs ir susijaudinęs. Po jų konflikto žmona išėjo iš namo. Jai grįžtant namo jis išėjo į lauką ir jai pasakė paskambinti į policiją. Taip pasakė, nes norėjo išvažiuoti iš namų ir nusiraminti. Jokių sužalojimo žymių ant žmonos kūno nebuvo. Jis nenorėjo sukelti žmonai fizinio skausmo, tačiau taip atsitiko, nes jis buvo neblaivus ir supykęs, nesugebėjo susitvardyti. Dėl tokio jo poelgio kaltas alkoholis, jei jis būtų blaivus, taip tikrai nebūtų pasielgęs. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi (b.l. 93-96, 111).

Motyvuojamoji dalis

Be V. A. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta: nukentėjusiosios I. Č. parodymais (b.l. 12, 22-25), liudytojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 46-49), kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 50-52), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 7), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 13-21), alkotesterio rodmenų kvitu (b.l. 114) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. A. 2021 m. liepos 18 d., apie 18.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,10 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia, dešine koja spyrė savo sutuoktinei I. Č. į sėdmenis, po ko abiem rankomis sugriebė ją už plaukų ir jėga traukė bandydamas ją parversti ant žemės, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. Č. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus V. A. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 130-135).

Skiriant bausmę V. A. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – sutuoktinei, kaltinamojo asmenybę – neteistas (b.l. 124), per paskutinių 1 metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka (b.l. 126-127), vykdantis individualią veiklą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 18 d. 19.25 val. iki 2021 m. liepos 19 d. 14.45 val., kas atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (b.l. 74-77).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 97-99), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. skirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 18 d. 19.25 val. iki 2021 m. liepos 19 d. 14.45 val., kas atitinka 2 laisvės apribojimo dienas.

V. A. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti V. A., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti V. A., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė