Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje; šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinis teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi A. K. skundai atmesti.

Teismas, atsižvelgęs į A. K. padarytų nusikalstamų veikų kiekį, jų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad dalis veikų buvo padarytos organizuotoje grupėje, dalis – bendrininkų grupėje, nusikaltimai padaryti prieš pažeidžiamus, silpnos sveikatos, senyvo amžiaus asmenis, taip pat į tai, kad jis savo kaltės nepripažino ir byloje nėra duomenų, kad A. K. gailėtųsi dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai A. K. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus skundas tenkinamas iš dalies.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu padaręs nesunkius, apysunkius ir sunkius tyčinius nusikaltimus, už kurių padarymą jam paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Minėtu nuosprendžiu jis nėra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Taigi nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas A. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. K. iki Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžio priėmimo nebuvo teistas, atvykdavo į teismo posėdžius, nuo teismo nesislapstė, bylos nagrinėjimo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Iš byloje esančio Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2014 m. vasario 13 d. pranešimo apie nuteistojo asmens atvykimą matyti, kad nuteistasis A. K. atlieka jam skirtą bausmę nuo 2014 m. vasario 5 d., taigi šiuo metu dalį bausmės jis jau yra atlikęs. Be to, į bylą pateikta UAB „Annexus“ 2015 m. gegužės 14 d. pažyma patvirtina, kad A. K. nuo 2012 m. liepos 2 d. dirbo šios įmonės vadybininku, nuo 2012 m. gruodžio 3 d. jam buvo suteiktos tėvystės atostogos. Iš pateikto UAB „Annexus“ 2015 m. balandžio 21 d. sutikimo matyti, kad UAB „Annexus“ neprieštarauja, jog A. K., grįžęs iš pataisos namų, būtų įdarbintas šios įmonės vadybininku. Iš Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos pateiktos charakteristikos matyti, kad A. K. mokymosi metus buvo pareigingas, draugiškas, mandagus, visada dalyvavo mokyklos renginiuose, padėdavo organizuoti, gebėjo suburti mokslo draugus bendram darbui, buvo geras grupės vadovės padėjėjas. Byloje yra Kauno miesto savivaldybės Šančių seniūnijos 2014 m. lapkričio 27 d. pažyma Nr. (2014-47741-PS)-62, kuri patvirtina, kad A. K. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taip pat į bylą pateiktas gimimo liudijimo nuorašas, iš kurio matyti, kad A. K. turi mažametį vaiką. Paminėti duomenys patvirtina, kad A. K. yra sukūręs šeimą, mokėsi, dirbo ir jis vėl būtų įdarbintas, jeigu būtų atidėtas bausmės vykdymas, turi gyvenamąją vietą.

Įvertinus su padarytomis nusikalstamomis veikomis bei su nuteistojo asmenybe susijusias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nuteistojo A. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį, kadangi bausmės tikslai nuteistajam A. K. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Skunde gynėjas teigia, kad bausmės vykdymas A. K. turi būti atidedamas ne maksimaliam ar vidutiniam įstatyme numatomam bausmės atidėjimo laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. K. visas nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudamas – trys veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje, viena veika veikiant organizuotoje grupėje, taip pat atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra nepakankamas laikotarpis, todėl tikslinga bausmės vykdymą atidėti trims metams.

Dėl nurodytų motyvų Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. K. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus prašymas, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – atidėti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos galutinės subendrintos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu trejiems metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos galutinės subendrintos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) pagrindu atidėti 3 ( trejiems ) metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.