Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-02-06 · Civilinė byla Nr. 2A-98-159/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-06
Bylos Nr.
2A-98-159/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
UAB „Palangos butų ūkis“
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-98-159/2008Teisėja D. Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija30.6; 121.18. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. vasario 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Eglei Venckienei, dalyvaujant ieškovei I. M., atsakovės Palangos miesto savivaldybės atstovei Eglei Jonilaitei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007-10-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-588/2007 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Palangos butų ūkis“ dėl įpareigojimo sudaryti buto privatizavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. M. 2006-12-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį, prašė atnaujinti terminą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo, pripažinti teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą butą, (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Palangos m. savivaldybę sudaryti su ja buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį lengvatinėmis sąlygomis. 2007-01-09 ir 2007-02-07 pašalino ieškinio trūkumus (b. l. 53-54, 62). Nurodo, kad ginčo bute gyvena nuo 1993 m., kai šis butas buvo paskirtas jos mamai A. P.. Gyvenamąją vietą šiame bute deklaravo nuo 1996 m., o 1999 m. rudenį išvyko studijuoti į Vilnių, 2002 m., grįžusi po studijų, gyveno minėtame bute ir toliau studijavo neakivaizdiniu būdu. Bute gyveno dviese su mama, jai grįžus iš studijų, motina A. P. išvyko gyventi atskirai, 2006-05-12 su ja buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Nurodė, kad 1997 m. kreipėsi į UAB „Palangos butų ūkis“ su rašytiniu prašymu leisti privatizuoti butą, tačiau nežino, dėl kokių priežasčių prašymas nebuvo užregistruotas. UAB „Palangos butų ūkis“ atstovas jai pateikė buto kainos apskaičiavimą, pagal kurį ji sumokėjo dalį kainos už privatizuojamą butą. Pateikus apmokėjimo kvitus tarnybai, buvo perskaičiuota buto kaina, kurios nesumokėjo dėl sunkios turtinės padėties, ir 1997 m. rudenį išvyko studijuoti į Vilnių. Nuo 2002 m. ne kartą kreipėsi į tarnybą dėl turto privatizavimo, tačiau prašymai išspręsti ne jos naudai, jai buvo paaiškinta, kad nėra jokių išlikusių dokumentų, patvirtinančių jos teisę privatizuoti butą, ir kad tokia teisė suteikta ne jai, o jos motinai. Tačiau jos motina A. P. sutiko, kad turtas būtų privatizuotas ieškovės vardu. Turto privatizavimo procesą pradėjo, tačiau neužbaigė dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių (b. l. 2-6).

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2007-10-24 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ji kreipėsi su prašymu dėl turto privatizavimo, nes nėra duomenų, kad toks prašymas su A. P. sutikimu užregistruotas privatizavimo procesą vykdančioje įmonėje UAB „Palangos butų ūkis“. Ieškovė valios išreiškimą įgyti nuosavybės teisę į ginčo butą privatizavimo būdu grindė gyvenamojo namo, buto kainos apskaičiavimu, atliktu trečiojo asmens UAB „Palangos butų ūkis“ atstovo K. Jakubausko, tačiau teismas nustatė, kad šis dokumentas nėra oficialus, nes neatitinka reikalaujamos formos – nepatvirtintas Butų privatizavimo komisijos pirmininko, nėra antspaudo, be to, ieškovė pripažįsta, kad šis apskaičiavimas buvo atliktas jos prašymu, kaip preliminarus ketinamo įgyti turto kainos apskaičiavimas. Ieškovė dalį apskaičiuotos buto kainos sumokėjo, tačiau savo valia atsisakė tęsti turto privatizavimo procesą dėl turtinės padėties. Ieškovė pati nusprendė dėl turto privatizavimo proceso eigos, nes nenustatyta jokių aplinkybių, kad dėl kitų asmenų, institucijų, įstaigų, sprendžiančių turto privatizavimo klausimus, ji negalėjo užbaigti turto privatizavimo proceso, ieškovė pati privalėjo rūpintis savo teisių gynimu bei domėtis įstatymo suteiktos teisės realizavimo galimybėmis.

Dalies kainos už privatizuojamą turtą sumokėjimas pagal neoficialų apskaičiavimą, tačiau nepateikus prašymo privatizuoti turtą, nereiškia, kad ieškovė tinkamai, laiku, įstatymo nustatyta tvarka pradėjo ginčo buto privatizavimo procesą ir negalėjo proceso pabaigti dėl kitų asmenų kaltės. Asmuo, ketinantis privatizuoti turtą savo vardu, privalo pateikti notarinį susitarimą su kitais bute gyvenančiais šeimos nariais, kas taps perkamo turto savininku. Tokio susitarimo nebuvo, ieškovė pateikė tik motinos A. P., gyvenusios kartu su ieškove, sutikimą, surašytą 2006-01-25, apie tai, kad ji sutinka perduoti buto naudojimąsi dukrai, jo pagrindu sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Ieškovė atitiko privatizavimo subjektui keliamus reikalavimus, butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, tačiau teisę privatizuoti butą ieškovė privalėjo realizuoti LR butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu – nuo 1991-06-30 iki 1998-07-01 (LR Seimo nutarimas 1997 04 29 Nr. VIII-206). Teismas nenustatė, kad yra pagrindas ieškovei taikyti šiame Seimo nutarime nustatytas išimtis, kurių pagrindu turto privatizavimo procesas nesaistomas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo termino (b. l. 159-162).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas. Pagal 1991 m. LR butų privatizavimo įstatymo 1 str., jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės nustatytu laiku nepadavė pareiškimo privatizuoti butą, gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti tokiems asmenims paduoti pareiškimus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo iki 1997-12-31. Ji 1997 m. birželio mėn. kreipėsi su prašymu leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas, pateikė rašytinį kartu gyvenančio šeimos nario – motinos sutikimą, kad sutartis būtų sudaryta jos, t.y. ieškovės, vardu. Šią aplinkybę patvirtina 1997-06-26 ginčo buto išpirkimo kainos apskaičiavimo, kuris galėjo būti atliktas tik pateiktus prašymą privatizuoti butą, aktas. Šis prašymas nebuvo išsaugotas tik dėl atsakovės darbuotojų kaltės. Teismas neatsižvelgė į N. P. paaiškinimus, kad galutinis dokumentas dėl butų privatizavimo įforminamas, kai sumokama visa apskaičiuota buto kaina. Privatizavimo procesą ji būtų užbaigusi, jeigu apskaičiuota buto kaina būtų sumažinta ir jeigu jai būtų buvę leista pasinaudoti lengvata, pagal kurią, sumokėjus 10 proc. buto kainos, galima sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 1997-06-13 buvo sudaryta ginčo buto inventorinė byla, o tai patvirtina jos ketinimus privatizuoti butą. Ši aplinkybė patvirtina ir faktą, jog 1997-06-26 į Palangos butų privatizavimo tarnybą ji kreipėsi ne dėl buto kainos apskaičiavimo, o su prašymu privatizuoti butą. Teismas pažeidė LR CPK 245 str. normas, nes prašymo iškviesti liudytojus neišsprendė nutartimi, 2007-05-31 parengiamajame teismo posėdyje buvo patenkintas prašymas apklausti liudytoju K. J., tačiau teismo posėdyje jis nebuvo apklaustas. Teismas pažeidė LR CPK 232 str., nes nepagrįstai perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės (b. l. 163-168).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių faktą, jog apeliantė aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti teisę privatizuoti butą, ji nepateikė tai patvirtinačių įrodymų, o jos pateiktas buto kainos apskaičiavimo aktas yra tik preliminarus paskaičiavimas, nesukeliantis teisinių pasekmių (b. l. 175-176).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl įpareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį, prašė atstatyti terminą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo, pripažinti teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, įpareigojant Palangos m. savivaldybę sudaryti turto privatizavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Ginčo butas nuosavybės teise priklauso Palangos miesto savivaldybės tarybai (b. l. 32, 55, 66). 1993 m. butas naudotis suteiktas ieškovės motinai A. P., kuri bute gyveno su dukra – ieškove I. M.. Ieškovės prašymu 2006-05-13 tarp ieškovės ir Palangos m. savivaldybės tarybos sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b. l. 25-28, 29-32). Ieškovė nurodė, kad 1997 m. birželio mėnesį su rašytiniu pareiškimu kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Palangos butų ūkis“ prašydama leisti privatizuoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), nes su kartu gyvenančia motina A. P. susitarė, kad turtas bus perkamas ieškovės vardu. Nuo 2002 m. ne kartą kreipėsi į tarnybą dėl turto privatizavimo, tačiau prašymai išspręsti ne jos naudai, jai buvo paaiškinta, kad nėra jokių išlikusių dokumentų, patvirtinančių jos teisę privatizuoti butą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

1991-05-28 LR butų privatizavimo įstatymas Nr. I-1374 nustatė ne tik tam tikras sąlygas, kurioms esant įgyjama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, tačiau nustatė ir teisės realizavimo terminą. Ketinimą įsigyti nuosavybėn Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje numatytas gyvenamąsias patalpas nuomininkai turėjo išreikšti ne vėliau kaip iki 1992-12-01. 1993-04-01 įstatymu Nr. I-116 Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, pagal kurią asmenims ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, buvo suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau Seimo sudarytai Valstybinei komisijai iki 1997-12-31. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti, ar ieškovė įgijo Butų privatizavimo įstatyme nurodytą teisę galiojant šiam įstatymui ir dėl to turi pagrindą reikalauti leisti ją įgyvendinti pasibaigus jo galiojimui. Ši teisė gali atsirasti tik įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Butų privatizavimo įstatymą tam, kad asmuo įgytų teisę privatizuoti butą, buvo būtinos šios sąlygos: 1) atitinkamas butas yra gyvenamoji patalpa, kuri gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 str.); 2) asmuo yra subjektas, turintis teisę privatizuoti (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); 3) asmuo, kaip subjektas, turintis teisę privatizuoti, išreiškė savo valią šia teise pasinaudoti, t.y. nuomininkai, norėję privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas, turėjo įstatymų nustatytais terminais pareikšti norą jas įsigyti nuosavybėn. Be to, pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį, privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių notariškai patvirtinto susitarimo sudarymas taip pat buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga.

Apeliantė teigia, kad prašymą ir notariškai patvirtintą jos ir motinos susitarimą, kad butas bus perkamas ieškovės vardu, pateikė atsakovei dar 1997 m., tačiau dėl jai nežinomų priežasčių šie dokumentai nebuvo išsaugoti. Tačiau byloje yra tik 2006-01-25 A. P. sutikimas, jog butas būtų perrašytas ieškovės vardu, dėl to su apeliante 2006-05-12 buvo sudaryta nuomos sutartis (b. l. 26, 29-31). Byloje nėra nustatyta, kad iki 1998-07-01, t. y. kai Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, ieškovė ar jos motina šio įstatymo ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktų (Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“, Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. I-118 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“, Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkis Nr. 290p „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ vykdymo“) nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipusios į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. Taigi jos neišreiškė, kaip to reikalavo įstatymas, savo valios įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Nustačius, kad ieškovė ar jos motina tinkamai neišreiškė valios privatizuoti ginčo butą, netenka teisinės reikšmės argumentai, dėl kieno kaltės nebuvo sudarytas susitarimas dėl to, kieno vardu bus privatizuojamas ginčo butas ir kas taps privatizuoto buto savininku. Neišreiškus valios įstatyme nustatytoms institucijoms dėl buto privatizavimo ginčo buto privatizavimas bei ieškovės teisės privatizuoti ginčo butą įgijimas ir jos tolesnis įgyvendinimas apskritai negalimas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė tinkamai nepradėjo privatizavimo proceso 1997 m. birželio mėnesį, nes neįvykdė turto privatizavimo sąlygų, todėl pripažintina, kad privatizavimo proceso nepradėjo.

Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad 1997-06-13 buvo sudaryta ginčo buto inventorinė byla, o tai patvirtina jos ketinimus privatizuoti butą, taip pat kad ši aplinkybė patvirtina ir faktą, jog 1997-06-26 į Palangos butų privatizavimo tarnybą ji kreipėsi ne dėl buto kainos apskaičiavimo, o su prašymu privatizuoti butą. Faktas, kad buvo sudaryta ginčo buto kadastrinė byla (b. l. 63-65) nereiškia, kad ji buvo sudaryta dėl to, kad ieškovė buvo pateikusi prašymą privatizuoti butą. Kaip jau buvo minėta nutartyje, ieškovė tinkamai neišreiškė savo valios privatizuoti butą, todėl netenka reikšmės ir ta aplinkybė, kad 1997-06-26 buvo atliktas preliminarus buto kainos apskaičiavimas, be to, šis dokumentas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neatitinka oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų, t.y. nėra oficialus, nes neatitinka reikalaujamos formos – nepatvirtintas Butų privatizavimo komisijos pirmininko, nėra antspaudo. Dėl tų pačių priežasčių atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens atstovės N. Pocienės paaiškinimus, kad galutinis dokumentas dėl butų privatizavimo įforminamas, kai sumokama visa apskaičiuota buto kaina, o šią kainą ji butų sumokėjusi, jeigu jai būtų leista sumokėti dalimis. Tai neįrodo, kad ieškovė tinkamai išreiškė valią privatizuoti butą. Be to, Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“, 12.3 punkte numatyta, kad kaina gali būti paskirstoma išsimokėti dalimis pirkėjui pageidaujant. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė prašė išdėstyti mokėjimą dalimis.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad apeliantė I. M. savo valia atsisakė tęsti privatizavimo procesą dėl turtinės padėties, nes ir apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad gavusi galutinį ginčo buto kainos apskaičiavimą, ji būtų turėjusi sumokėti 3000 investicinių čekių ir 1000 Lt, tačiau tokių lėšų ji neturėjo, būtent dėl turtinės padėties ginčo buto privatizavimo proceso nebetęsė.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės teiginį, jog teismas pažeidė LR CPK 245 str. normas, nes prašymo iškviesti liudytojus neišsprendė nutartimi. Vadovaudamasis LR CPK 245 str. 2 d. teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymus išsprendžia nutartimi. Ši teisės norma nenurodo, kad turi būti priimta rašytinė nutartis, tai reiškia, kad prašymai gali būti išsprendžiami ir protokoline nutartimi, ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas (b. l. 108). Taip pat nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad teismas pažeidė LR CPK 232 str., nes nepagrįstai perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės. LR CPK 231 str. 5 d. numatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės, nepriimdamas LR CPK 232 str. nurodytos nutarties. Kadangi apeliantė 2007-10-10 teismo posėdyje sutiko, kad byla būtų pradėta nagrinėti iš esmės, nesant kitos šalies prieštaravimų, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdmas LR CPK 231 str. 5 d., pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės (b. l. 153).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2007-10-24 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusDanguolė Martinavičienė